Teisėkūra ir konstitucinė jurisprudencija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies klausimais

Straipsnyje analizuojamos teisėkūros, koreguojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies nuostatas, tendencijos, taip pat nagrinėjama konstitucinė jurisprudencija, kurioje buvo tiriama atskirų Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų reikšmė baudžiamajai teisėkūrai

Valstybingumo atkūrimo ir konstitucinio įtvirtinimo ištakose

The most significant moments of restoration of Lithuania’s statehood and its constitutional consolidation in the national legislation during the Atgimimas period (from the foundation of Sąjūdis on 3 June 1988) and the work of the Supreme Council of Lithuania (from February 1990 to October 1992) are discussed in this article. The author pays attention to the challenges of drafting the new Constitution – the main weapon in the political fight; the article declares the complexity of this process and mentions the participating persons. The article analyses the process of adopting the fundamental legal acts, initiated by Sąjūdis, such as the Citizenship Law, the Political Parties Law, the Law on the Constitutional Court. The most important and relevant problems and aims of the Independent State’s first year legislation are discussed in the article. One of the first legal acts – the Regulation of the Supreme Council of the Republic of Lithuania, as well as considering about the functions of the officials and other staff of the Supreme Council, the functions of the Legal Department, the relations between the Supreme Council and its Legal Department are analysed. The article pays attention to the first steps of the Independent State, based on the Constitution of the Republic of Lithuania, adopted on 25 October 1992 by referendum. The restoration of the Presidential institution and the formation of the Constitutional Court is also discussed. The significant role of Professor dr. Juozas Žilys in drafting the most important legal acts, acting as preconditions for the restoration of statehood of our country and its constitutional consolidation is noted in the article.Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir jo konstitucinio įtvirtinimo momentai nacionalinėje teisėkūroje Atgimimo (nuo Sąjūdžio įkūrimo 1988 m. birželio 3 d.) laikotarpiu ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos veiklos (1990 m. vasario mėn. – 1992 m. spalio mėn.) metu. Straipsnyje iš esmės pagrindinis dėmesys skiriamas naujos Konstitucijos – minėtu laikotarpiu pagrindinės politinės kovos objekto – rengimo proceso istorijai. Atskleidžiamas šio proceso sudėtingumas, neretai – ir jo prieštaringumai, nurodomi asmenys, dalyvavę rengiant Konstitucijos projektus, jos koncepcijos metmenis. Kartu parodoma, kad dar iki Nepriklausomos valstybės atkūrimo Sąjūdžio iniciatyva buvo pradėti rengti ir kiti pamatiniai valstybingumo aktai, pavyzdžiui, Pilietybės, Politinių partijų, Konstitucinio Teismo įstatymai. Atskleidžiami ir svarbiausi, aktualiausi jau atkurtos Nepriklausomos valstybės pirmųjų metų teisėkūros uždaviniai ir problemos. Apžvelgiamas ir vieno pirmųjų teisės aktų – Aukščiausiosios Tarybos reglamento rengimas, Aukščiausiosios Tarybos tarnybinio aparato struktūros bei funkcijų modeliavimas, atskirai apibūdinama Juridinio skyriaus veikla, jo bendradarbiavimas ir santykiai su Aukščiausiosios Tarybos Teisinės sistemos komisija teisėkūros procese. Apžvelgti ir pirmieji valstybės žingsniai pagal naują Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuriai buvo pritarta 1992 m. spalio 25 d. referendume; tai – Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atkūrimas ir Konstitucinio Teismo suformavimas. Straipsnyje taip pat parodomas reikšmingas prof. Juozo Žilio indėlis rengiant svarbiausius teisės aktus, sudariusius teisines prielaidas mūsų šalies valstybingumo atkūrimui ir jo konstituciniam įtvirtinimui

The legal person in the criminal justice of Lituania

The article deals with the entrenchment of the institute of criminal liability of a legal person in the Lithuanian criminal law. Upon approval of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter also referred to as the CC) on 26 September 2000, the criminal liability of a legal person was provided almost in every fifth (at present—in every second) article of the Special Part of the CC. Although criminal liability has been increasingly applied to legal persons (e.g., in 2011, if compared to 2005, almost three times as much punishments were imposed), however, almost 90 percent of the articles of the CC providing also for criminal liability of a legal person are “dead”. One doubt arises with regard to social legitimacy of such lawmaking and the quality thereof in the sense of juridical technique

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Konstitucijos ir konstitucinės jurisprudencijos kontekste.

The fundamental and cardinal changes in the Lithuanian legal system, law-making and its tendencies, the jurisprudence of the Constitutional Court, as well as theoretical works of legal scientists and practitioners testify that at present in the domestic policy of the state the issues of entrenchment of human rights and freedoms in laws, the constitutionality of their implementation and protection, efficiency, the legal regulation of the interaction among the individual, society and the state when ensuring the priority of the human being and the citizen and similar questions have become of utmost importance. All this implies that in modern criminal law and criminal procedure law one must pay more attention to the ensuring of the rights and freedoms as well as dignity of the victim and to the defence and protection of these values. It is worth noticing that while seeking to attain the above-mentioned objectives, in criminal law and in criminal procedure one must establish the legal regulation which would ensure both the priority of legitimate interests of the victim and which,alongside, would not ignore the interests of the culprit nor those of the whole society and the state. Thus, the aforesaid legal regulation should co-ordinate the private interests (of the victim and the culprit) and the public interests (of the state and society). The institute of exemption of criminal liability is defined as a concrete form of realising,in criminal law, of the striving for an open, just and harmonious civil society and state under the rule of law, which is entrenched in the Constitution. Alongside, it is pointed out that this institute reflects the efforts of the legislator to seek, by means of penal policies, for co-ordination and agreement of different interests.Straipsnyje analizuojama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto prigimtis, paskirtis, reikšmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, konstitucinių baudžiamosios teisės principų kontekste. Atskleidžiamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto konstitucinės ištakos, šio instituto vieta baudžiamosios teisės sistemoje bei svarba valstybės baudžiamojoje politikoje. Konstatuojama šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje ryškėjanti sutaikomosios funkcijos tendencija. Tai daroma remiantis ir Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių konstitucine jurisprudencija

Gratulatio amica Albertas Milinis!

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto bendruomenė šiuo leidiniu nori pagerbti savo Fakulteto narį docentą Albertą Milinį, paminėjusį šešiasdešimtąsias gimimo metines. Didžiulė jėga ir prasmė glūdi kiekviename mažyčiame darbelyje, jeigu jis yra <...> kaip gyvenimo pomėgis, atliekamas su džiaugsmu <...> bei savo tautai.[1] Prasmingų darbų ir džiugesio kasdienėse akimirkose!   [1] K. Antarova. Du gyvenimai. 2-as papildytas leidimas, Obuolys, 2015, p. 1327

The official constitutional doctrine and penal legislation

Straipsnyje konstitucinės doktrinos reikalavimų baudžiamųjų įstatymų leidybai kontekste atskleidžiami ryškiausi minėtų konstitucinių reikalavimų pažeidimai. Rengiant straipsnį buvo analizuoti nuo 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimti ir Lietuvos Respublikos Prezidentės pasirašyti baudžiamieji įstatymai. Autorių nuomone, dažniausiai baudžiamojoje teisėkūroje pažeidžiami iš teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai, kad teisės aktai turi būti tokie, jog teisinių santykių subjektai aiškiai suprastų, ko iš jų reikalauja teisė; kad teisinis reguliavimas būtų stabilus ir užtikrintų teisinį tikrumą, teisinių sprendimų numatomumą; kad teisės aktų galia būtų nukreipta į ateitį; kad būtų gerbiamas lygiateisiškumo principas ir teismas turėtų galimybių individualizuoti bausmę konkrečiam asmeniui ir t. t. Taip pat straipsnyje nurodomi, autorių manymu, objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai, iš esmės lemiantys baudžiamosios teisėkūros broką, rašoma apie galimybes gerinti baudžiamosios teisės aktų kokybę.The article discloses the most striking breaches of the constitutional requirements; these are the constitutional doctrine requirements to be met by the penal legislation. While working on the article, the authors analyzed some legal acts adopted by the Seimas of the Republic of Lithuania and signed into law by the President of the Republic as of the year 2009. In the authors’ opinion, in case of the penal legislation, the most often breached requirements are the ones deriving from the principle of the rule of law, such as: legal acts shall be clearly understandable so that the subjects of legal relationship are able to understand what requirements they have to meet according to the law; legal rules shall be stable and ensure legal certainty as well as predictability of legal decisions; the force of legal acts shall be directed to the future; the principle of equality shall be respected and the court shall have a possibility to personalize a sentence or penalty in every individual case, etc. In addition, the article provides insight into some objective and subjective factors which cause essential insufficiencies in penal legislation and considers possibilities of improving the quality of penal legal acts

Rules and principles regarding the establishment of guilt in criminal cassation

Straipsnyje analizuojama kaltės samprata ir jos reikšmė, kaltės instituto probleminiai aspektai bei kaltės rūšių atribojimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje klausimai.The article introduces analysis of subjective grounds for guilt – a necessary condition for criminal liability of every person. Guilt is defined as a condemned and punishable by the state culprit’s integral relation (either intentional or through negligence) with the crime or criminal misdemeanour. The article reveals guilt’s connection with general attributes of a criminal act (age, capacity) and puts forward a justification for a state’s right and obligation both in legal and social sense to punish culprits. The article is based on research of application of guilt concept in case-law since the Lithuanian Criminal Code came into force (May 1, 2013). It shows that occasional defects and mistakes occur as unclear, ambiguous conclusions about forms, contents of guilt or as inconsistent characterizations of guilt forms, separate features of its sorts. Also, consequences caused by these mistakes for participants in the criminal process are evaluated. The article also explores provisions of criminal law which determine the concept of guilt. Analysis led to conclusion that reckless guilt in the Criminal Code is defined insufficiently, because it does not provide any description of intellectual reckless guilt (criminal negligence) or is described only partially (criminally false assumption). In justification of negligent guilt in culprit’s criminal act, objective and subjective criteria should be used for both forms of negligence. Also, differences and similarities of criminal negligence and criminally false assumption are presented