Vietos savivaldos administracinės teritorinės reformos Lietuvoje ir kitose valstybėse.

The functions and powers of local self-governance are broadly discussed at all levels of governmental institutions, non-governmental organisations and communities. There is an expressed position that local communities and their local self-governing institutions should be given the power of subsidiary decision-making in locally specific issues. However, year after year, the unanimous attitude is suppressed by dependence upon central government, unreasonably large territorial units with high population density. These circumstances limit down policy formulation, decision-making and, moreover, the implementation of decisions. From this point of view, the powers of local self-governing institutions and, consequently, the decision-making strata differ significantly from those in other European Union countries, Baltic and Central European countries, as well as other states (Ukraine, China, Armenia, USA, Macedonia). This article deals with the analysis of local self-governing administration in terms of the size of the local communities and its impact on decision-making. A comparison is drawn with European Union, Central European and Baltic countries, and with other countries.Mokslo ir technologijų plėtros bei globalizacijos procesų suponuotų valstybių valdymo reformų, įskaitant ir vietos savivaldos reformas, pasirinkti scenarijai žymiu mastu veikia valstybių socialinius ir ekonominius rodiklius bei demokratijos plėtros procesus. Visose iš sovietinės okupacijos išsivadavusiose Baltijos, Rytų bei Vidurio Europos valstybėse, išskyrus Lietuvą, vyko vietos savivaldos administracinių teritorinių padalinių smulkinimo procesas. Didelio dėmesio visame pasaulyje sulaukė pastarųjų dešimtmečių Kinijos ekonomikos augimo rodikliai, kurie tiesiogiai siejami su šioje valstybėje vykdytomis vietinio valdymo administracinėmis teritorinėmis reformomis. Šiuo darbu siekėme analizuoti bei įvertinti Lietuvos ir kitų valstybių įvykdytas ar vykdomas administracines teritorines reformas bei jų įtaką vietos valdymui

Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika

Vadovėlis supažindina su Europos Sąjungos bendrąja žemės ūkio politika, jos atsiradimo aplinkybėmis. Pirmoje dalyje apžvelgiamos vidinės ir tarptautinės aplinkybės, lėmusios žemės ūkio sektoriaus įtraukimą į kuriamos Europos Sąjungos projektą. Tai atsispindi bendrosios žemės ūkio politikos tiksluose, įtvirtintuose Romos sutartyje, ir susiformavusiuose nuostatuose. Antroje dalyje aptariamos bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Trečia dalis skirta žemės ūkio rinkų reguliavimo mechanizmams pristatyti. Ketvirtoje dalyje apžvelgiama kaimo plėtros politikos raida ES, pristatomi kaimo plėtros modeliai. Penkta dalis supažindina su pagrindinėmis kaimo plėtros priemonėmis, taikomomis bendrojoje žemės ūkio politikoje. Šeštoje dalyje pristatomos Lietuvos kaimo plėtros priemonės. Septinta dalis skirta tausojančiajam ūkininkavimui aptarti. Aštuntoje dalyje pasakojama apie bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo institucinę struktūrą, pagrindines institucijas ir jų kompetencijas įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką

Nedarbas ir nusikalstamumas Lietuvos kaime po 1990 metų

This article consists of comparing research of social development and crime rate in Lithuanian villages after 1990 year. The social development in rural Lithuania is compared to another EU and non EU states situation. The sample analysis of 25 village regions (seniūnijos) in Lithuania was based on comparative research of age groups, education, employment, unemployment, the size of households, possibilities to rent or to buy of land, drunkenness in rural areas, crime rate in rural Lithuania. In the majority of EU and another states in Europe in rural areas live about 50 percent in-habitants; in Scandinavian countries even more – about 67 percent. In Lithuania only one third part of all inhabitants live in rural areas, but majority of them (66 percent) are working in agriculture or forestry. In other EU countries the situation is opposite – only small part of rural inhabitants is working in agriculture or forestry. Even in Baltic States, e.g. in Estonia 1,5 times less (in compare to Lithuania) people in villages are working in agriculture or forestry. The education level in rural areas of Lithuania is quite high, but number of degrade persons in villages increased as well. The age structure in Lithuania shows the tendency of aging. Of course, the same problem is actual through all Europe; but the aging of rural population in Lithuania is extremely quick. That’s why less and less able-bodied population is in rural Lithuania. Together with this, the unemployment among rural population is big enough – 10–15 percent in our research sample.Straipsnyje nagrinėjama kaimo socialinės raidos, taip pat nedarbo ir nusikalstamumo problema, atsiradusi po 1990 m. ir išlikusi aktuali iki šių dienų. Socialinė kaimo padėtis tiriama lyginant Lietuvos kaimo socialinės raidos bruožus su įvairių ES valstybių ir kitų valstybių panašiais rodikliais. Daugiausia dėmesio atrankiniame tyrime skiriama kaimo gyventojų sudėčiai pagal amžiaus grupes, išsimokslinimą, užimtumą, ūkininkų ūkių dydžius ir galimybę įsigyti arba išsinuomoti žemės, taip pat nusikalstamumo foniniams reiškiniams (pvz., girtavimui), kitoms nusikalstamumo prielaidoms. Gyventojų amžiaus struktūrą, o kartu ir demografinės senatvės laipsnį lemia gyventojų reprodukcijos režimas ir kiek mažiau – jų migracija. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, vyksta gyventojų senėjimo procesas. Ypač spartus Lietuvos kaimo senėjimas. Taigi vis mažiau darbingo amžiaus gyventojų yra kaime, o tarp jų – gana didelis nedarbas (mūsų tyrimo duomenimis – 10–15 proc.). Nors daugelyje ES valstybių kaimiškose vietovėse gyvena beveik pusė, Skandinavijos šalyse – net iki 67 proc. gyventojų, o Lietuvoje – tik maždaug trečdalis gyventojų. Be to, Lietuvos kaime gyvenantys žmonės daugiausia dirba žemės ūkyje (66 proc. – mūsų tyrimo duomenimis), o kitų Europos valstybių kaimiškų vietovių gyventojų tik maža dalis dirba žemės ir miškų ūkyje. Netgi kaimynėje Estijoje – tik 26 proc., o Lietuvoje, palyginti su Estija, – 1,5 karto daugiau kaimo gyventojų dirba žemės ūkyje. Lietuvos kaimo gyventojų išsimokslinimas yra gana aukštas, o degraduotų asmenų skaičius Lietuvos kaime vis dėlto augo

Agrarinis lobizmas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

Lobbying activities of Lithuanian agricultural interest groups in European and Lithuanian institutions are described in this paper. Lobbying activities of Lithuanian agricultural interest groups have elements of pluralism and corporatism, but elements of corporatism are more numerous. Also, this paper touches upon lobbying activities in the European Commision, the European Parliament and the European Council. Leaders of Lithuanian agricultural interest groups and Lithuanian statesmen were interviewed about interests, lobbyism method effectiveness, access points of Lithuanian agricultural groups and of competitive interest groups. A comparative analysis of the answers of the Lithuanian agricultural group leaders and the Lithuanian statesmen was made. The paper presents conclusions of the above analysis. Lithuanian state officials and politicians which took part in the research interviews stated that the most influential Common Agriculture Policy formers are officials of EuropeanCommision and officials of national agricultural ministries. The most influential shapers of Lithuanian farmers` position are top officials in the Chamber of Agriculture of the Republic of Lithuania and leaders of national farmers’ organisations. They plan and execute lobbying activities in Lithuania and Brussels. Lithuanian farmers` lobbying activities in European Union institutions is weak, but Lithuanian farmers are able to form their position and to defend it. Lithuanian agricultural organisations, except Lithuanian Forest Owners Association, are not registered in European Union Transparency Register. Lithuanian agricultural organisations do not hire professional lobbyists in most cases. The basic methods of Lithuanian farmers` lobbying activities are expert information and campaigns of public opinion forming. In most cases Lithuanian farmers` leaders appeal to Lithuanian government institutions. To European Union institutions Lithuanian farmers appeal through mediators. Those mediators are Lithuanian state officials or European agricultural organisations. Lithuanian farmers rarely appeal to European Union institutions directly. In cases of direct address of EU institutionsLithuanian farmers ask for assistance of the European Parliament members from the Baltic States. Lithuanian farmers lack lobbying abilities. Only 10 percent of Lithuanian farmers participate in activities of agricultural organisations. Lithuanian farmers` lobbying methods sometimes are not suitable, for example, Lithuanian farmers insufficiently value influence of press campaigns to European Union institutions decisions. Also Lithuanian farmers hold a faulty opinion that Lithuanian state officials have more influence in Common Agriculture Policy forming than European Union institutions do. Lithuanian farmers did not achieve their main goal - to equalize direct payments to those of Western European countries. Lithuanian farmers` competitors are agricultural organisations from another European countries, and those organisations are more successful in lobbying activities, mostly because they have long lobbying traditions in their own countries. Lithuanian agricultural organisations could form lobbying coalitions with agricultural organisations from another European states, which have the same interests. If Lithuanian farmers use organic farming, they will have support of environment protection organisations and politicians. It will be difficult for Lithuanian farmers to defend their position in European Union institutions without those allies, because Lithuanian agricultural organisations are not widely known in the key institutions. Also Lithuanian agricultural organisations unite a small number of members and small resources.Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos žemdirbių organizacijų lobistinė veikla Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) institucijose. Nustatyta, kad Lietuvos žemdirbių lobistinė veikla turi pliuralizmo ir korporatyvizmo bruožų. Taip pat aprašyta lobistinė veikla Europos Komisijoje (EK), Europos Parlamente (EP) ir Europos Taryboje (ET). Atlikta Lietuvos žemdirbių organizacijų vadovų bei valstybės tarnautojų apklausa apie žemdirbių interesus, žemdirbių lobistinės veiklos metodų efektyvumą, prieigos taškus ir žemdirbių konkurentus vykdant lobistinę veiklą. Taip pat atlikta žemdirbių organizacijų vadovų, valstybės tarnautojų ir politikų atsakymų lyginamoji analizė

Representation of rural communities in local self-governance by urban citizens in Lithuania

The European Charter of Local Self-Government, the Cork declaration, the European Union Leader+ programme, the Lithuanian law of local Self-government aims to encourage and support rural communities in taking active role in local development. Load authorities shall he entitled to define appropriate forms of popular participation and civic engagement in decision-making and in fulfillment at their function of community leadership. Local self-government reflects what is the nucleus of the democratic principle - the right and duty of citizens to take part in and share responsibility for common matters in their society. Article discuss some problems in Lithuania related with representation of rural communities in local self government by urban citizens.Europos vietos savivaldos chartijoje, Europos Sąjungos Tarybos 1995 m. parengtoje Kaimo vietovių chartijoje ir 1996 m. Airijos Cork'o mieste įvykusioje konferencijos deklaracijoje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Europos Sąjungos LEADER+ programoje suformuluotos nuostatos, numatytos paramos galimybės kaimo bendruomenių savivaldai plėtoti, bendruomenėms stiprinti, jų lyderiams ugdyti. Lietuvos kaimų bendruomenių narių neaktyvumą, dažnai ir visišką abejingumą savo reikalais skatina šiuo metu egzistuojanti savivaldybių tarybų rinkimų tvarka, pagal kurią į savivaldybių tarybas išrenkami daugiau rajonų centruose ir didmiesčiuose gyvenantys bei dirbantys žmonės, o šie imasi spręsti jiems svetimus ir sunkiai suprantamus kaimų bendruomenių reikalus

Local self-government reforms in Lithuania and other countries

Mokslo ir technologijų plėtros bei globalizacijos procesų suponuotų valstybių valdymo reformų, įskaitant ir vietos savivaldos reformas, pasirinkti scenarijai žymiu mastu veikia valstybių socialinius ir ekonominius rodiklius bei demokratijos plėtros procesus. Visose iš sovietinės okupacijos išsivadavusiose Baltijos, Rytų bei Vidurio Europos valstybėse, išskyrus Lietuvą, vyko vietos savivaldos administracinių teritorinių padalinių smulkinimo procesas. Didelio dėmesio visame pasaulyje sulaukė pastarųjų dešimtmečių Kinijos ekonomikos augimo rodikliai, kurie tiesiogiai siejami su šioje valstybėje vykdytomis vietinio valdymo administracinėmis teritorinėmis reformomis. Šiuo darbu siekėme analizuoti bei įvertinti Lietuvos ir kitų valstybių įvykdytas ar vykdomas administracines teritorines reformas bei jų įtaką vietos valdymui.The functions and powers of local self-governance are broadly discussed at all levels of governmental institutions, non-governmental organisations and communities. There is an expressed position that local communities and their local self-governing institutions should be given the power of subsidiary decision-making in locally specific issues. However, year after year, the unanimous attitude is suppressed by dependence upon central government, unreasonably large territorial units with high population density. These circumstances limit down policy formulation, decision-making and, moreover, the implementation of decisions. From this point of view, the powers of local self-governing institutions and, consequently, the decision-making strata differ significantly from those in other European Union countries, Baltic and Central European countries, as well as other states (Ukraine, China, Armenia, USA, Macedonia). This article deals with the analysis of local self-governing administration in terms of the size of the local communities and its impact on decision-making. A comparison is drawn with European Union, Central European and Baltic countries, and with other countries

Social environment and criminality in the Lithuanian countryside

Land and agricultural policies are among the basic determinants of how society is organized. In 1922-1940 the process of land reform was performed in Lithuania with development family farms and the middle class of rural society. Following the Soviet occupation all land in Lithuania was nationalized and peasant households consolidated into collective farms. The low effectiveness of the collective labour and the shortage of means of livelihood for collective farm workers made them dependent on the stealing of collective property. The restitution of the land ownership in Lithuania started in 1989. 69 900 family farms in January 1, 2000 were registered in Lithuania. In 1999 the rate of criminality among farmers was lower than among members of other social groups of society