Kremlin Disinformation Discourse: Media Coverage of the Plane Hijack by Belarus on 23 May 2021

CC BY 4.0This paper approaches Kremlin disinformation from a theoretical perspective encompassing key tenets of media discourse analysis, Systemic Functional Linguistics, the Appraisal theory, and research on propaganda and disinformation. On 23 May 2021, the Ryanair flight 4978 flying from Athens to Vilnius was intercepted by a Belarusian warplane and forced to land in Minsk. Afterward, a Belarusian dissident journalist, Roman Protasevich, was detained. This paper aims to contribute to Kremlin disinformation research with insights from Systemic Functional Linguistics and the Appraisal theory. The Appraisal theory is used to discern the specific disinformation strategy employed in compromised media publications covering the forced landing. The main disinformation strategy observed in the dataset revolves around deflecting the targets of moral and axiological evaluation and undermining audience’s sense of truthfulness

Medijų ir informacinio raštingumo bei sisteminės funkcinės lingvistikos sąsajos

CC BY-NC-ND 4.0Media perform a fundamental role in contemporary society: being inter-mediaries between users and the real world, they replace physical experience, construct views and knowledge, and shape attitudes, beliefs, and opinions that lead to the specific decisions and actions of individuals and groups. This article gives an overview of developments in the composite concept of media and information literacy and the premises of systemic functional linguistics that are relevant under the conditions of the current infodemic. The authors of this paper propose an approach that combines functional and social-cognitive elements, aiming to explain how we become susceptible to mis- and disinformation and to raise awareness of how certain discursive practices become embedded in societal life. For media and information literacy to be a fully-fledged concept, it is vital to consider the ability to discern subjectivity and emotion in post-truth narratives. The notion of narrative as a cognitive structure is also fundamental because disinformation and misinformation spread as granular digital formations encompassing fragments of information from a multiplicity of fields

Mokymasis bendradarbiaujant dalykinės užsienio kalbos mokymo kontekste

Teaching ESP (English for Specific Purposes) or professional language is essential at the university level. It focuses on the language largely specific to a subject and contains context-bound items used by learners in the classroom to express and understand curricular concepts. However, researchers continue to provide evidence showing that eventually productive language skills (speaking and writing) and comprehension skills (reading and listening) are not all mastered equally in ESP classroom. Sometimes students may not have enough chances to initiate a conversation in the classroom setting. A cooperative approach might seem to be the solution that enables enhancement of interaction and communication. Interaction in the classroom influences academic, cognitive and social development of students. Participation in group discussion provides students with opportunities to use content based language in a meaningful context. Through discussion and negotiation they have a chance to paraphrase and explain the key concepts which aid in their learning. Students also relate the newly received information with acquired information. Group discussions enhance the cognition processes through thought provoking and challenging exchange of ideas. Students have to react immediately, shape ideas in their cognition processes. In addition, group work helps to increase motivation while creating real life situations where opinions are shared and shaped. In the process of group dynamics students focus on peer interaction, learning social skills (active listening, giving opinions, encouragement, etc.) which shapes their interaction with the teacher as well. To sum up, teachers can improve students’ competences immensely in ESP classroom by implementing cooperative learning.Profesinės užsienio kalbos mokymas(is) aukštajame moksle yra orientuotas į specifinę tam tikros srities užsienio kalbą, kurioje daug su kontekstu glaudžiai susijusių kalbinių vienetų, išreiškiančių studijuojamos srities svarbias sąvokas ir reiškinius. Tačiau atsiranda vis daugiau tyrimų, rodančių, kad profesinės užsienio kalbos kurso metu kalbėjimo ir rašymo įgūdžiai įvaldomi prasčiau nei skaitymo ir klausymosi įgūdžiai. Mokymosi bendradarbiaujant metodas suteikia daugiau progų bendravimui ir komunikacijai, o tai turi įtakos akademiniam, pažintiniam ir socialiniam studentų tobulėjimui. Dalyvavimas grupės diskusijose leidžia studentams panaudoti kalbą reikšminiame kontekste, perfrazuoti, aiškinti(s) reikšmines sąvokas ir pagelbėja įsisavinant studijuojamą medžiagą. Diskusijos grupėje skatina pažinimo procesą, naujų minčių iškėlimą ir pasikeitimą nuomonėmis. Grupės dinamika leidžia susikoncentruoti į studentų tarpusavio bendravimą ir socialinių įgūdžių vystymą (aktyvus klausymasis, nuomonės pateikimas, skatinimas ir pan.) ir tuo pat metu tai keičia studentų bendravimą su dėstytoju. Apibendrinant galima teigti, kad dėstytojas, taikydamas mokymosi bendradarbiaujant metodą, gali stipriai prisidėti tobulinant studentų kalbines ir socialines kompetencijas profesinės užsienio kalbos studijose

Social media in adult education

The edited book „Social Media in Adult Education“ presents the results of the international research carried out within the framework of Grundtvig multilateral partnership project “Institutional Strategies Targeting the Uptake of Social Networking in Adult Education (ISTUS)” focusing on the use of social media in adult education. The ways how institutions of adult education envision social media application to improve teaching/learning processes are analyzed in the book. The project team aimed at researching the multiple phenomenon of the use of social media in adult education, as a phenomenon of our living world, revealing the multifaceted nature of the phenomenon. The main contradictory aspects are distinguished in the analysis of the research results which open up new perspectives for further research

Specialybės kalba: gramatika ir logika

Gramatikos ir logikos problemoms skirtame šeštame tęstiniame „Specialybės kalbos“ mokslinių straipsnių rinkinyje daugiausia yra nagrinėjami įvairių specialybių terminų ir kitų žodžių gramatinių formų taisyklingo vartojimo, sinonimijos ir konkurencijos, reikšmių nustatymo, kirčiavimo dalykai. Analizuojamos kalbos loginės struktūros paieškos klasikiniuose filosofijos darbuose. Straipsniuose užsienio kalbomis tiriami efektyvūs gramatikos mokymo( si) būdai. Straipsnių rinkinys skiriamas specialybės kalbos dėstytojams, bet rinkinyje aptariami klausimai bus naudingi ir įvairių specialybių studentams, ir visiems, kas rūpinasi savo profesinės kalbos prestižu

Kremlin Disinformation Discourse: Media Coverage of the Plane Hijack by Belarus on 23 May 2021

This paper approaches Kremlin disinformation from a theoretical perspective encompassing key tenets of media discourse analysis, Systemic Functional Linguistics, the Appraisal theory, and research on propaganda and disinformation. On 23 May 2021, the Ryanair flight 4978 flying from Athens to Vilnius was intercepted by a Belarusian warplane and forced to land in Minsk. Afterward, a Belarusian dissident journalist, Roman Protasevich, was detained. This paper aims to contribute to Kremlin disinformation research with insights from Systemic Functional Linguistics and the Appraisal theory. The Appraisal theory is used to discern the specific disinformation strategy employed in compromised media publications covering the forced landing. The main disinformation strategy observed in the dataset revolves around deflecting the targets of moral and axiological evaluation and undermining audience’s sense of truthfulness

Medijų ir informacinio raštingumo bei sisteminės funkcinės lingvistikos sąsajos

Medijų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje yra esminis: jos veikia kaip tarpininkai tarp naudotojų ir tikrovės, atstoja fizinę patirtį, konstruoja pasaulėžiūrą ir žinias, formuoja nuomonę, įsitikinimus, požiūrius, o visa tai lemia konkrečius individų ir grupių sprendimus ir veiksmus. Šiame straipsnyje aptariama, kaip vystėsi kompleksinė medijų ir informacinio raštingumo sąvoka ir kokie sisteminės funkcinės lingvistikos principai siejasi su medijų ir informaciniu raštingumu „infodemijos“ sąlygomis. Straipsnyje aprašomas modelis, kuriame dera funkcinės lingvistikos teorija ir socialinė-kognityvinė diskurso tyrimo metodologija, galinti paaiškinti, kodėl žmonės tampa imlūs misinformacijai ir dezinformacijai, ir geriau suprasti, kaip tokie diskursai įsiveši visuomenės gyvenime. Norint, kad medijų ir informacinis raštingumas būtų visavertė sąvoka, svarbu pabrėžti gebėjimą įžvelgti, kur slypi subjektyvumas ir emocijos naratyvuose, besirandančiuose ir gyvuojančiuose posttiesos epochoje. Šiuolaikinį naratyvą reikėtų suprasti kaip kognityvinę struktūrą, ne tik kaip artefaktą, kadangi dezinformacija ir misinformacija įprastai sklinda kaip padriki, „granuliuoti“, dažnai multimodalūs dariniai, apimantys įvairių sričių hipertekstinius informacinius trupinius, plintančius socialinėmis medijomis ir kitomis formomis.Media perform a fundamental role in contemporary society: being intermediaries between users and the real world, they replace physical experience, construct views and knowledge, and shape attitudes, beliefs, and opinions that lead to the specific decisions and actions of individuals and groups. This article gives an overview of developments in the composite concept of media and information literacy and the premises of systemic functional linguistics that are relevant under the conditions of the current infodemic. The authors of this paper propose an approach that combines functional and social-cognitive elements, aiming to explain how we become susceptible to mis- and disinformation and to raise awareness of how certain discursive practices become embedded in societal life. For media and information literacy to be a fully-fledged concept, it is vital to consider the ability to discern subjectivity and emotion in post-truth narratives. The notion of narrative as a cognitive structure is also fundamental because disinformation and misinformation spread as granular digital formations encompassing fragments of information from a multiplicity of fields

Medijų raštingumas aukštajame moksle

Due to the impacts of dense mediatisation of knowledge construction, learning and teaching, human behaviour patterns and ways of knowledge construction have radically changed. Media literacy allows one to search for, select, sort and critically evaluate quality of multimodal information and avoid being overwhelmed, lost, or misinformed amidst uncontrollable information flows under the conditions of information overabundance and information overload. The aim of the thesis is to construct a grounded theory of media literacy in higher education in order to account for university students’ actual use of multimodal media texts for learning and the related challenges imposed by heavily mediated environment of knowledge construction. The research methodology applied in this research is the constructivist grounded theory. The research results indicate that media literacy is directly related to major social practices of an individual (active citizenship, responsible creation of social relations, learning), conscious and purposive construction of knowledge, application of media literacy skills in daily activities acquired due to media education, a constant improvement of quality information search skills and a constant critical appraisal of all multimodal information and media that are employed in information search and knowledge construction. The Sandglass theory encompasses two conceptual categories – morphing and anchoring – that subsume multiple and diverse dimensions of literacy that is broad in terms of its scope (i.e. literacy is seen as essentially related to media literacy skills). The conceptual framework has been developed bearing in mind higher education settings in particular.Dėl medijų poveikio žinių konstravimui mokymas(si), žmogaus elgesio modeliai ir žinių konstravimo būdai radikaliai pasikeitė. Medijų raštingumas suteikia galimybių ieškoti, atsirinkti, rūšiuoti ir kritiškai vertinti daugiaterpės informacijos kokybę ir nesutrikti, nepasimesti ir nebūti suklaidintam nevaldomo informacijos srauto, kuomet informacijos yra per daug – t.y. to, kas mokslininkų įvardijama kaip infomacijos perteklius. Šio disertacinio darbo tikslas yra sukurti medijų raštingumo aukštajame moksle grindžiamąją teoriją, kuri paaiškintų, kaip studentai naudoja daugiaterpius medijų tekstus studijoms ir kokius sunkumus patiria dėl stipriai medijuotos žinių konstravimo aplinkos. Šiam disertaciniam darbui buvo pasirinkta konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos metodologija. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad medijų raštingumas tiesiogiai susijęs su svarbiomis socialinėmis individo praktikomis (pvz., aktyviu pilietiškumu, atsakingu socialinių santykių kūrimu, mokymusi), sąmoningu ir tikslingu žinių konstravimu, medijų raštingumo įgūdžių taikymu kasdienėje veikloje, nuolatos tobulinamu gebėjimu rasti kokybiškos informacijos ir nuolatos kritiškai vertinti visą daugiaterpę informaciją ir pačias medijas, pasitelkiamas informacijos paieškai ir žinių konstravimui. „Smėlio laikrodžio“ teorija remiasi dviem konceptualiom kategorijom – virsmu ir įsitvirtinimu – kurios skleidžiasi per daugelį įvairių raštingumo, labai plačios aprėpties sąvokos, dimensijų (t.y. raštingumas mūsų dienomis yra esmingai susijęs su medijų raštingumo gebėjimais). Šis teorinis aprašymas sukurtas ypač galvojant apie aukštąjį mokslą