Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika

Vadovėlis supažindina su Europos Sąjungos bendrąja žemės ūkio politika, jos atsiradimo aplinkybėmis. Pirmoje dalyje apžvelgiamos vidinės ir tarptautinės aplinkybės, lėmusios žemės ūkio sektoriaus įtraukimą į kuriamos Europos Sąjungos projektą. Tai atsispindi bendrosios žemės ūkio politikos tiksluose, įtvirtintuose Romos sutartyje, ir susiformavusiuose nuostatuose. Antroje dalyje aptariamos bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Trečia dalis skirta žemės ūkio rinkų reguliavimo mechanizmams pristatyti. Ketvirtoje dalyje apžvelgiama kaimo plėtros politikos raida ES, pristatomi kaimo plėtros modeliai. Penkta dalis supažindina su pagrindinėmis kaimo plėtros priemonėmis, taikomomis bendrojoje žemės ūkio politikoje. Šeštoje dalyje pristatomos Lietuvos kaimo plėtros priemonės. Septinta dalis skirta tausojančiajam ūkininkavimui aptarti. Aštuntoje dalyje pasakojama apie bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo institucinę struktūrą, pagrindines institucijas ir jų kompetencijas įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką

Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas

Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų institutas įgyvendino Lietuvos Mokslų Tarybos finansuotą 2 metų trukmės projektą „Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas“. Tyrimas susidėjo iš kokybinio ir kiekybinio tyrimo, kurio metu nustatyti Lietuvos lenkų tapatumo elementai ir jų statistinis paplitimas ir geografinis pasiskirstymas. Studijos autoriai taip pat atliko Lietuvos lenkų spaudos analizę, kuria siekta nustatyti, koks naratyvas yra formuojamas. Taip pat yra apžvelgiama pasaulinė tautinių mažumų problematika. Šios studijos tikslas yra giliau ir išsamiau ištirti Lietuvos lenkų tautinį ir politinį tapatumą ir sudaryti teorines (mokslines) prielaidas lietuvių-lenkų santykių gerinimui

Reform of EU structural policy

The article analyses changes of EU structural policy in the new programming period of 2007 - 2013. In the beginning of the article the evaluation of EU structural policy is made, which allows to formulate the main principles of structural policy. Subsequent reconstruction of financial instruments of structural policy is analysed, and attention is paid to the fact that from 2007 only two structural funds formally remain. Combined with financial instruments for structural policy there are three funds in total. Also in the article an analysis of new objectives of structural policy is made. Legal bases for European territorial cooperation grouping is also analyzed. Finally, the article affirms that structural policy develops to cohesion policy.Straipsnyje apžvelgiami ir analizuojami ES struktūrinės politikos pokyčiai prasidėjus naujajam programavimo periodui. Straipsnio pradžioje trumpai apžvelgiama ES struktūrinės politikos raida, kuri suformulavo pagrindinius struktūrinės politikos principus. Toliau analizuojamas struktūrinės politikos finansinių instrumentų pertvarkymas. atkreipiamas dėmesys, kad 2007-2013 m. struktūrinės politikos finansiniais instrumentais lieka 3fondai. o išformaliai struktūrinių lieka tik 2 fondai. Taip pat straipsnyje nagrinėjami naujieji struktūrinės politikos prioritetai. Atliekama Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių teisinė analizė. Galiausiai bandoma pagrįsti teiginį, kad struktūrinė politika perauga į sanglaudos politiką

Reform of EU common agricultural policy

Agricultural policy in the EU project was one of the most important parts. That caused several reasons. Intensively supported EU agriculture devoloped very fast, what caused, that setted tasks were achieved and EU faced surpluses of agricultural products. In the same time there come into being very influencive lobby group representing interests of farmers, which actively opposed to any more radical reform. Created market organisation measures caused, that EU market of agricultural products were isolated from cheapest products of the rest of the world and surpluses could be sold only with hight subsidies. That made EU agrucultural policy very expencive and dissatisfaction rose inside EU and from trade partners. It was obvious, that EU common agricultural policy needs reforms. First significant and efective reforms were in 1992. Later – „Agenda 2000“, which was based on previos reforms, but more radical with clear link to rural development.Bendroji žemės ūkio politika (toliau – BŽUP) buvo viena svarbiausių kuriamo Europos bendrijos projekto sudėtinių dalių. Jos svarbą lėmė kelios priežastys: maisto produktų stygius pokario Europoje, siekis skatinti ūkininkų ūkių modernizaciją bei efektyvumą, didelė dirbančiųjų dalis šiame sektoriuje. Žemės ūkis, intensyviai remiamas, sparčiai plėtojosi, todėl užsibrėžti tikslai buvo greitai pasiekti ir Europos Bendrijos šalių rinkose atsirado žemės ūkio produktų perteklius. Kartu EB šalyse susiformavo įtakinga žemdirbių interesams atstovaujanti lobistinė grupė, kuri priešinosi radikalesnei žemės ūkio politikos reformai. Sukurtos rinkų apsaugos priemonės lėmė, kad Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produktų rinka tapo atskirta nuo pigesnės trečiųjų šalių produkcijos, o savosios žemės ūkio produkcijos pertekliui parduoti užsienio rinkose teko skirti dideles eksporto subsidijas. Tai kėlė vartotojų nepasitenkinimą dėl didelių maisto kainų, o prekybos partnerių ir PPO – dėl prekybos iškraipymų ir besivystančių šalių ūkininkų žlugdymo. Dėl to EB šalyse brendo BŽŪP reformos būtinybė. Vidinės ir išorinės priežastys lėmė, kad pirmoji BŽŪP reforma, šiek tiek liberalizavusi sistemą, buvo įgyvendinta 1992 m. Antroji reforma „Darbotvarkė 2000“ numatė tolesnes ES agrarinės politikos liberalizavimo gaires iki 2006 m. Iš esmės ji buvo ankstesnės reformos tąsa, tačiau daug radikalesnė ir žemės ūkio ekonominius augimo aspektus laipsniškai transformavo į kaimo plėtrą. Ta pačia linkme numatoma įgyvendinti BŽŪP reformą ir po 2006 m

Lithuanian Polish political party in Parliamentary Election 2016 in Lithuania

The purpose of this article is to present the analysis of the election results of Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Kriščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS, Electoral Action of Poles in Lithuania-Christian Families Alliance) in Lithuania’s Parliamentary election 2016. The article presents a short review of the development of Lithuanian-Polish relationship. Several new events took place before Parliamentary election 2016 and had a certain impact on it. First of all, constituency borders were changed in Lithuania, what in general was very advantageous for LLRA-KŠS. Secondly, geopolitical and security situation in Russia changed dramatically because of its aggression in Ukraine and it also revealed prokremlin’s orientation of LLRA-KŠS that in turn had a very negative impact on the party’s image. Probably due to this LLRA-KŠS received about 10,000 votes less. This drop was most significant in Vilnius city but had an immaterial effect in the constituencies controlled by LLRA-KŠS. Nevertheless, the election reveals another important fact that voters in Vilnius district value not only candidates' nationalities (as it might be expected) but also their origin and bonds with local communities

Comparative analysis of free software for learning and teaching mathematics

Darbo objektas: nemokamos programinės įrangos tinkamumas matematikos mokymui(si). Darbo tikslas: išanalizuoti ir palyginti nemokamus matematikos redaktorius, jų tinkamumo matematikos mokymui(si) bendrojo lavinimo mokykloje aspektu. Darbo uždaviniai: 1) pagrįsti programinės įrangos panaudojimo matematikos mokymui(si) bendrojo lavinimo mokykloje aktualumą. 2) Apžvelgti nemokamą programinę įrangą skirtą matematikos mokymui(si) ir pasirinkti intuityvių matematikos redaktorių, kurie galėtų būti taikomi mokyklinių matematinių uždavinių sprendimui. 3) Atlikti pasirinktų matematikos redaktorių techninių savybių, funkcijų ir jų pritaikomumo pasirinktų mokyklinių uždavinių (algebra, geometrija, funkcijos) sprendimui lyginamąją analizę. 4) Sukurti naudotojo vadovą lyginamosios analizės metu nustatyto geriausio matematinio redaktoriaus taikymams. Darbe apžvelgta matematikos mokymui(si) pritaikoma programinė įranga ir jos taikymo aktualumas. Taikant lyginamosios analizės metodą palyginta nemokama programinė įranga: WolframAlpha, Microsoft Mathematics, Symbolab, GeoGebra, aptartas jos tinkamumas matematikos mokymui(si) mokykloje, leidėjų pateikiama informacija, programų techninės savybės, funkcijos ir jų realizavimas kai kurių mokyklinių uždavinių sprendimui, aprašytos programų stipriosios ir silpnosios pusės. Sukurtas WolframAlpha vartotojo vadovas mokyklinių uždavinių sprendimo pritaikymui ir pateikiamas anglų-lietuvių matematinių terminų žodynėlis. Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, rezultatai ir išvados, literatūros sąrašas, priedai: vartotojo vadovas ir matematinių terminų žodynėlis. Darbo apimtis – 82 puslapiai be priedų, pateikta 90 paveikslų, 9 lentelės, literatūros sąrašą sudaro 30 šaltinių, priedų apimtis 50 puslapių.Object of the work: suitability of free software for teaching and learning mathematics. Aim of the thesis: make an analyze and comparison of free mathematics software, their appliance for general school education. Tasks of the thesis: 1) Find relevance of the use of software for mathematics teaching in a general education school 2) to substantiate the relevance of the use of software for mathematics teaching in a general school education. 3) Perform a comparative analysis of the technical properties, functions, and their applicability of the selected mathematics editors for selected school tasks (algebra, geometry, functions). 4) Create a user guide for the best math editor applications. Structure of the thesis: final work consists of introduction, 3 chapters, results and conclusions, list of used scientific literature and other sources of information, appendixes: user manual and basic dictionary of mathematical terms. Thesis consists of 82 pages without appendixes, 90 pictures, 9 tables, 30 references, 50 pages of appendix. The thesis did general review software applied for teaching and learning mathematics. The importance of software in the teaching process is discussed. The free software: WolframAlpha, Microsoft Mathematics, Symbolab, GeoGebra was reviewed and analyzed its suitability for general education school. Described technical features and functions of selected software and realization of tasks applied for mathematics teaching in schools, described strengths and weaknesses of the software. Created WolframAlpha user manual for solving school tasks and basic dictionary of mathematical terms.Švietimo akademij

Electoral action of Poles in Lithuania in elections in Lithuania. How electoral action of Poles in Lithuania managed to surpass the 5 percent electoral treshold?

Political activity of Poles in Lithuania started around the same time as Lithuanian. The Union of Poles in Lithuania was established at the congress on 15‑16 April, 1989, which transformed the Socio‑Cultural Association of Poles in Lithuania, founded a year earlier – in 1988. In the first parliamentary elections in independent Lithuania, Polish minority was not very active. Looking at the public space, the internal situation in the political elite of the Polish minority in Lithuania and the development of Polish‑Lithuanian relationship as well as election results of AWPL in Lithuania have a noticeable direct relationship. The development of Polish‑Lithuanian relations after the collapse of the Soviet Union can be divided into three stages: 1st from 1990 to 1994, 2nd from 1995 to 2005 period, 3rd from about 2007 to the present time. AWPL is a regional party and its political influence is limited over the whole country. Meanwhile, the party has regionally dominant positions in two municipalities (the Vilnius region and Šalčininkai), and even in the two municipalities (Vilnius city, Trakai) is a influential party. Cooperation of AWPL with Russian parties in Lithuania started already during 1995 elections. Without support of Russian voters and other marginal parties, AWPL would probably not have been able to overcome 5 percent barier for parties in proportional system

Reform of EU structural policy

The article analyses changes of EU structural policy in the new programming period of 2007 - 2013. In the beginning of the article the evaluation of EU structural policy is made, which allows to formulate the main principles of structural policy. Subsequent reconstruction of financial instruments of structural policy is analysed, and attention is paid to the fact that from 2007 only two structural funds formally remain. Combined with financial instruments for structural policy there are three funds in total. Also in the article an analysis of new objectives of structural policy is made. Legal bases for European territorial cooperation grouping is also analyzed. Finally, the article affirms that structural policy develops to cohesion policy