Baudžiamojo įsakymo procesas: proceso be įprastojo nagrinėjimo teisme ypatumai ir įtariamojo (kaltinamojo) procesinės garantijos.

Like foreign analogs, Lithuanian penal order procedure is based on the principle that the goal of the criminal procedure is achieved without the main court hearing but only upon the will of an accused. It has been held in the jurisprudence of the European Court of Human Rights and of the Constitutional Court of the Federal Republic of Germany that such a procedure itself does not violate human rights. The Constitutional Court of the Republic of Lithuania has also held that penal order procedure which varies from the general constitutional model of a criminal procedure is permissible according to the Constitution as well.[...].Straipsnis skirtas vienos iš šiuo metu galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) supaprastinto proceso formų - teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso (toliau - baudžiamojo įsakymo procesas) - analizei. Autorius apibūdina baudžiamojo įsakymo proceso esmę ir ypatumus, pagrindžia šio proceso galimybę šiuolaikiniame baudžiamajame procese, atskleidžia praktinę jo reikšmę. Baudžiamojo įsakymo proceso ypatumai leidžia kelti įvairių klausimų, kaip antai: ar pakankamos yra įtariamojo (kaltinamojo) teisės į gynybą procesinės garantijos; ar pakankamai užtikrinamas remiantis rungimosi principu keltinas procesinis gynybos ir kaltinimo šalių lygiateisiškumas, kai kalbama apie teisę reikalauti nagrinėjimo teisme; ar pakankamos yra nukentėjusiojo procesinės garantijos; kuo yra grindžiamas teismo baudžiamasis įsakymas: duomenimis ar įrodymais; ar tokia pati kaip ir nuosprendžio yra įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo prejuducinė reikšmė kitose bylose, ar turėtų būti numatyta galimybė apskųsti priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą aukštesnės instancijos teismui ir kt. Šiame straipsnyje plačiau bus analizuojami tik klausimai, susiję su įtariamojo (kaitinamojo) teisėmis ir procesinėmis garantijomis baudžiamojo įsakymo procese. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencija, autorius pritaria, kad baudžiamojo įsakymo procese būtina atsakingai paisyti kaltinamojo teisių, ypač teisės į bylos nagrinėjimą teisme bendrąja tvarka ir teisės į gynybą

Ikiteisminio tyrimo pagreitintame procese teoriniai ir praktiniai aspektai.

Author analyses one of the latest amendments of Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania, done on 8th of July 2004, that in one or another way is relating to one of the two simplified criminal procedure forms – Accelerated procedure and its pre-trial investigation in particular. Also there are some other problems described which arise because of the contradiction between some of Accelerated procedure rules. Three main questions about Accelerated procedure are put forward and the answers on a perspective of theoretical possibilities and practical application to them have been tried to be given, that is the extension of the period of pre-trial investigation from 5 to 10 days and its practical impact, then the possibility to apply Accelerated procedure to some serious crimes and finally, theoretical and practical problems of the Prosecutor’s possibility provided by the Criminal Procedure Code not to deliver any of pre-trial investigation material to the court. Norms of Criminal Procedure Code that regulate Accelerated Procedure, legal acts of the Lithuanian High Court and of the Lithuanian Prosecutor General that aim to formulate the uniform practise of application of statutes in analysed field were chosen as main sources for this article.Straipsnyje analizuojami vieni naujausių, 2004 m. liepos 8 d. padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kurie vienaip ar kitaip susiję su pagreitintu procesu, ypač jame vykstančiu ikiteisminiu tyrimu. Taip pat gvildenamos problemos, susijusios su pagreitintą procesą reglamentuojančių BPK normų tarpusavio prieštaravimais. Išskiriami trys pagrindiniai pagreitinto proceso klausimai, t. y. ikiteisminio tyrimo termino prailginimas, šio supaprastinto proceso taikymo išplėtimas kai kuriems sunkiems nusikaltimams ir įstatymo reglamentuojamos galimybės nepateikti teismui jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos teorinės ir praktinės taikymo problemos. Jie vertinami per teorinių galimybių ir praktinio taikymo prizmę. Pagrindiniai analizės šaltiniai yra pagreitintą procesą reglamentuojančios BPK normos bei jų taikymą formuojantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas bei Lietuvos generalinio prokuroro įsakyma

Specifinės baudžiamojo proceso rūšys

Daugelio valstybių, taip pat ir Lietuvos, baudžiamojo proceso įstatymai reglamentuoja specifines baudžiamojo proceso rūšis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja šias specifines baudžiamojo proceso rūšis: bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesą; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą; privataus kaltinimo bylų procesą; bylų supaprastintą procesą, kurį sudaro teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas ir pagreitintas procesas, bei bylų procesą kaltinamajam nedalyvaujant. Taigi vadovėlyje atskleidžiama šių baudžiamojo proceso rūšių prigimtis, esmė ir taikymo praktika. Be to, vadovėlyje plačiai nagrinėjamas ir asmenų, turinčių fizinių ar psichikos trūkumų (sutrikimų), padarytų nusikalstamų veikų procesas, taip pat proceso, kuriame dalyvauja nepilnamečiai, ypatumai. Knygoje remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo baigiamaisiais aktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat kitų teismų sprendimais ir ikiteisminio tyrimo praktika. Vadovėlis skiriamas teisės studijų magistrantūros ir bakalauro studijų studentams, taip pat visiems besidomintiems baudžiamojo proceso teise

Theoretical and practical aspects of pre-trial investigation in accelerated procedure

The article analyses recent amendments to the Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania, adopted on 8 July 2008, which are in one way or another related to the summary proceedings, in particular with regard to the pre-trial investigation. It also examines the problems related to the contradictions between the different regulations of the CPC regulating summary proceedings. The article identifies theoretical and practical aspects related to three main issues of summary proceedings, i.e. prolongation of the deadline for pre-trial investigation, providing for a wider coverage of the summary proceedings to include several serious crimes and the opportunity offered by the law not to submit any pre-trial material to the court. These issues are looked at from the theoretical as well as practical application points of view. The main sources for analysis are the legal norms of the CPC regulating summary proceedings as well as the decrees adopted by the Senate of the Supreme Court and the Prosecutor General of Lithuania.

Ples Bargaining or Simply Plea of Guilty - the Possibility to simplify Criminal Procedure.

Plea bargaining is a very important feature of criminal procedure in common law countries. It is the way to administer justice avoiding expensive trials and reducing the workloads of prosecution, defence and court, saving their time as well. Despite these advantages of such a procedure it does not correspond to some legal principles and basic rights of a defendant and even a victim. That is why it fairly deserves to be criticized not only in continental law system countries but in such countries as England and Wales themselves. But there are some European countries examples described in this article which show that it is possible to incorporate the basic elements of the original plea bargaining according to the specific character of the national criminal procedure and the requirements of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. The experience of foreign countries, in particular the Codes of Criminal Procedure of Italy and Russia, the draft of the Code of Criminal Procedure of Estonia and some German scholarships’ ideas persuade us that a defendant who admits his guilt of committing a crime and (or) refuses the right to trial in case of minor crimes can speed the criminal process and reduce its costs without any big inconsistency with fundamental requirements of a democratic criminal procedure. In case of such a decision of defendant appropriate sentence reduction on regular basis according to law must be applied. The plea of guilty is also included in the criminal procedure of Lithuania. But the trial is compulsory in any case. In this sense, some amendments to the Code of Criminal Procedure can be made and the goal to simplify the criminal procedure can be achieved.Šiame straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos, kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisės valstybių, baudžiamajam procesui iš pažiūros svetimas sandėrio dėl prisipažinimo kaltu, dar kartais vadinamo derybų dėl kaltės (angl. plea bargaining), institutas1 ir vienas iš jo pagrindinių elementų – kaltinamojo prisipažinimas. Be jokios abejonės, vienas iš mūsų proceso principų yra nešališkas ir išsamus2 baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimo principas, kuris įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, nepaisant kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikaltimą, rinkti ir tirti kitus įrodymus siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Bendrosios teisės tradicijomis paremtame rungtyniškame procese, atvirkščiai, teisėsaugos institucijoms keliami pragmatiškesni tikslai. Derybomis pasiekus kaltinamojo prisipažinimą dėl vieno arba kito nusikaltimo ar jo epizodo, tyrimas iš esmės baigiamas, o teisminis nagrinėjimas nevykdomas apskritai, todėl valstybė sutaupo milžiniškus pinigus ir teisėsaugos pareigūnų laiką. Suprasdamas šių dviejų baudžiamojo proceso modelių skirtingumą straipsnio autorius nebando laužyti Lietuvoje galiojančios baudžiamojo proceso principų sistemos ir aklai siūlyti vykdyti baudžiamąjį procesą laikantis tik ekonomiškumo bei pragmatiškumo. Siekiama tik parodyti, kad ir mūsų baudžiamuosiuose bei baudžiamojo proceso įstatymuose galima rasti vienokių ar kitokių anglosaksų derybų dėl kaltės instituto požymių. O tai, kad šiuo institutu domisi ir kitos Europos valstybės, tokios kaip Italija, kaimyninė Estija bei Rusija ir netgi Europoje dažnai tinkamo baudžiamojo proceso pavyzdžiu laikoma Vokietija, leidžia autoriui daryti tam tikras išvadas dėl Lietuvos baudžiamojo proceso tobulinimo ir pateikti šią temą diskutuoti plačiau

Plea bargaining or simply plea of guilty - the possibility to simplify criminal procedure

Plea bargaining is a very important feature of criminal procedure in common law countries. It is the way to administer justice avoiding expensive trials and reducing the workloads of prosecution, defence and court, saving their time as well. Despite these advantages of such a procedure it does not correspond to some legal principles and basic rights of a defendant and even a victim. That is why it fairly deserves to be criticized not only in continental law system countries but in such countries as England and Wales themselves. But there are some European countries examples described in this article which show that it is possible to incorporate the basic elements of the original plea bargaining according to the specific character of the national criminal procedure and the requirements of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. The experience of foreign countries, in particular the Codes of Criminal Procedure of Italy and Russia, the draft of the Code of Criminal Procedure of Estonia and some German scholarships' ideas persuade us that a defendant who admits his guilt of committing a crime and (or) refuses the right to trial in case of minor crimes can speed the criminal process and reduce its costs without any big inconsistency with fundamental requirements of a democratic criminal procedure. In case of such a decision of defendant appropriate sentence reduction on regular basis according to law must be applied. The plea of guilty is also included in the criminal procedure of Lithuania. But the trial is compulsory in any case. In this sense, some amendments to the Code of Criminal Procedure can be made and the goal to simplify the criminal procedure can be achieve

Practice of (non) admissibility of individual constitutional complaints regarding the law of criminal procedure in Lithuania

CC BY-NC-NDWith the introduction of the institute of individual constitutional complaint in the Lithuanian legal system, an additional opportunity arose for individuals to defend violated constitutional rights or freedoms, disputing the constitutionality of the legal regulation of criminal proceedings. Analyzing the practice of individual constitutional complaints regarding the constitutionality of the provisions of the Code of Criminal Procedure (hereinafter – CCP) formed by the Constitutional Court, various reasons for their non-acceptance become apparent. Complaints are usually rejected on the grounds that the petitioners misinterpret the disputed legal regulation, raise the issue of its application rather than constitutionality, or associate the violation of their constitutional rights or freedoms with decisions that are not adopted on the basis of the disputed legal regulation or are not final. This article focuses on the requirement to use all the means of protection of one’s constitutional rights or freedoms established by law before applying to the Constitutional Court. Taking into account that, according to the CCP, certain decisions of a court or pre-trial investigation judge are final and not subject to appeal, this paper seeks to establish whether they are considered as such in the context of constitutional disputes. Although a person is not required to exercise the possibility of reopening a criminal case before filing an individual constitutional complaint, in certain cases decisions adopted in accordance with the legal regulation regulating it must be considered final within the meaning of Law on the Constitutional Court

Procedure of a penal order : the peculiarities of the procedure in the absence of the main court hearing and the procedural guarantees of a suspect (accused)

Straipsnis skirtas vienos iš šiuo metu galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) supaprastinto proceso formų - teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso (toliau - baudžiamojo įsakymo procesas) -analizei. Autorius apibūdina baudžiamojo įsakymo proceso esmę ir ypatumus, pagrindžia šio proceso galimybę šiuolaikiniame baudžiamajame procese, atskleidžia praktinę jo reikšmę. Baudžiamojo įsakymo proceso ypatumai leidžia kelti įvairių klausimų, kaip antai: ar pakankamos yra įtariamojo (kaltinamojo) teisės į gynybą procesinės garantijos; ar pakankamai užtikrinamas remiantis rungimosi principu keltinas procesinis gynybos ir kaltinimo šalių lygiateisiškumas, kai kalbama apie teisę reikalauti nagrinėjimo teisme; ar pakankamos yra nukentėjusiojo procesinės garantijos; kuo yra grindžiamas teismo baudžiamasis įsakymas: duomenimis ar įrodymais; ar tokia pati kaip ir nuosprendžio yra įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo prejudicinė reikšmė kitose bylose, ar turėtų būti numatyta galimybė apskųsti priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą aukštesnės instancijos teismui ir kt. Šiame straipsnyje plačiau bus analizuojami tik klausimai, susiję su įtariamojo (kaltinamojo) teisėmis ir procesinėmis garantijomis baudžiamojo įsakymo procese. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencija, autorius pritaria, kad baudžiamojo įsakymo procese būtina atsakingai paisyti kaltinamojo teisių, ypač teisės į bylos nagrinėjimą teisme bendrąja tvarką ir teisės į gynybą. Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Baudžiamojo įsakymo procesas; Criminal proceeding; Criminal procedure of penal orderThe article is dedicated to the analysis of one of the forms of the simplified process of the presently valid Code of Criminal Procedure, i. e. the process of adoption of a punitive ruling by a court (hereinafter referred to as the process). The author characterizes the essence and particularities of the process, substantiates its possibility within the modern punitive process and reveals its practical significance. The particularities of the process allow for raising different questions, such as the question on sufficiency of the guarantees of the right of the suspect to defense, sufficiency of the ensuring of equality between the defense and the parties to the accusation, when the right to require a court hearing is discussed, the sufficiency of the guarantees of the victim; the basis for punitive ruling of the court – i. e. the data or evidence; the similarity of the prejudicial meaning of the punitive ruling of the court to the ruling in other cases and the possibility of foreseeing the possibility of appeal against the punitive ruling, adopted by the court to a court of a higher instance, etc.. The article provides a wider analysis only with regard to the issues, pertaining to the rights of and the guarantees, ensured to the suspect/defendant within the process of the punitive ruling. Referring to the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the Federal Constitutional Court of Germany and the European Court of Human rights, the author agrees that there is a need to take into consideration the common procedure of the rights of the defendant, especially the right to hearing of the case in court and the rights to defense within the process of the punitive ruling