Analysis of County Governors’ administrations reform of 2010 in Lithuania.

While 1970s were marked by creation of intermediary (regional) levels of government in Western Europe the wave of administrative reforms reached Eastern Europe in the end of 1980s and beginning of 1990s. Lithuania was not an exception. From 1994 until July, 2010 the public administration system was deconcentrated to County Governors' Administrations and decentralized to local governments in Lithuania. As it was declared in political and legal documents, the reform of County Governors' Administrations abolishment was aimed to improve public administration and decentralize public governance system in Lithuania, but its results were quite controversial. The main aim of this paper is to analyze the reform conducted in Lithuania in 2010s. The main sources of information are semi-structured expert interviews and secondary data.1994-2010 m. viešojo administravimo sistema Lietuvoje buvo dekoncentruota, perdavus tam tikrų funkcijų įgyvendinimą apskrityse suformuotoms adminsitracijoms, ir decentralizuota, perdavus valdžios galias savivaldybėms. 2010 m. atlikta apskričių valdymo reforma, išlaikanti teritorinį suskirstymą ir likviduojanti administracines struktūras, kuri Lietuvoje įgyvendinta siekiant tobulinti viešajį valdymą. Reforma buvo gana sėkmingai, be didesnių nesklandumų įgyvendinta vadovaujantis planais ir terminais. Reforma institucionalizuota suformavus koordinacinę komisiją ir darbo grupes apskrityse, taip pat patvirtinus jų darbo reglamentą ir nuostatus. Ji įvykdyta nustatytais terminais. Tačiau, nors daug dėmesio buvo skirta reformos organizavimui, buvo pasigendama strateginių ir metodologiškai pagrįstų sprendimų. Reformos rezultatai yra gana prieštaringi, neatitinkantys visų reformos tikslų. Apskričių reforma pakeitė viešojo administravimo sistema dvejopai: 1) viešųjų paslaugų teikimo koordinavimo sistemoje nuo daugiafunkcinių teritoriniu pagrindu veikiančių vienetų pereita prie vienos funkcijos centralizuotos kontrolės teritoriniu pagrindu veikiančių vienetų sistemos; 2) padidėjo centralizacija ir fragmentacija koordinuojant viešosios politikos įgyvendinimą

Agentūrizacijos konceptualizavimas ir raidos ypatumai.

Public administration system has been restructured by agencification in many countries. The new or reorganized agencies have been established. These agencies rely more on business management methods pursuing to improve public services quality, increase people's confidence in government, public administration, reduce costs, etc. Using principal – agent theory paper gives theoretical justification and by investigation of the reasons, means and results of agencification paper reviews practical experience of agencification in countries: Great Britain, Ireland, Portugal, Germany, the United States of America, and Sweden. Despite the divergence in agencification (agencies types and structures, legal framework), general trends and key success factors – political consensus and strategic reform management – can be determined.Straipsnyje pristatomi agentūrizacijos teorinių ir taikomųjų aspektų tyrimo rezultatai. Remiantis užsakovo ir vykdytojo teorijos teiginiais, straipsnyje aptariama agentūrizacijos esmė ir principai. Sistemiškai analizuojant agentūrizacijos priežastis, būdus ir priemones, agentūrų struktūras bei agentūrizacijos rezultatus ir poveikį, apžvelgiami agentūrizacijos procesai užsienio valstybėse (JAV, Dudžioji Britanija, Airija, Portugalija, Vokietija, Švedija). Agentūrizacija pakeitė viešojo administravimo sistemos struktūrą ir veiklos organizavimo principus. Straipsnyje tvirtinama, kad, nepaisant agentūrizacijos divergencijos, galima nustatyti bendras tendencijas ir svarbiausius agentūrizacijos sėkmės veiksnius

E-governance in Lithuanian municipalities : |b external factors analysis of the websites development

E-governance is the public sector’s use of information and communication technologies for communication. Thus the usability of public organizations websites’ is a critical factor for this interaction. While the conceptual framework, technological innovation, services measurement, and management of egovernance have been studied extensively, its’ driving factors have not been well understood. The aim of the article is to identify the external factors that influence development of Lithuanian municipal websites. There were investigated correlations between 25 external economic, social, geographic, cultural and political factors and development indexes of municipalities’ websites in this study. Disparities of the external factors were analysed and compared in the groups of urban, rural and all municipalitiesE. valdymas yra informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas viešajame sektoriuje siekiant valdžios ir interesantų sąveikos. Todėl viešųjų organizacijų interneto svetainių tinkamumas naudoti yra pagrindinis šios sąveikos veiksnys. Nors yra pakankamai ištirtos koncepcinės prieigos, technologinės inovacijos, įvertinti e. paslaugų teikimas ir e. valdžios diegimas, e. valdymą lemiantys veiksniai kol kas nėra suprasti. Šio straipsnio tikslas – nustatyti Lietuvos savivaldybių interneto svetainių išsivystymą veikiančius išorinius veiksnius. Tyrimo metu buvo analizuojami 25 išorinių ekonominių, socialinių, geografinių, kultūrinių, politinių veiksnių ir savivaldybių interneto svetainių išsivystymo indeksų ryšiai, nustatomi išorinių veiksnių skirtumai, turintys įtaką skirtingam interneto svetainių išsivystymo lygiui tarp miesto, kaimo ir visų savivaldybių. Tyrimų rezultatai rodo, kad visų savivaldybių ir miestų savivaldybių interneto svetainių išsivystymui reikšmingą įtaką daro išoriniai ekonominiai, socialiniai, geografiniai veiksniai. Šių savivaldybių interneto svetainių išsivystymui turi įtakos ir dar vienas kultūrinis veiksnys: kolegijų ir universitetų skaičius. Kaimo savivaldybių interneto svetainių išsivystymo lygiui reikšmingą, tačiau silpną įtaką daro mažiau ekonominių, socialinių ir geografinių veiksnių. Kiti kultūriniai veiksniai bei rinkėjų aktyvumo rodiklis (politinis veiksnys) neturėjo reikšmingos įtakos interneto svetainių išsivystymui. Pagrindinis valdžios institucijų uždavinys yra ne tik padidinti bendrą e. paslaugų naudojimo lygį, bet ir siekti išvystyti e. bendravimą. Vidinių veiksnių analizė yra būtina siekiant išsamiai nustatyti veiksnius, lemiančius savivaldybių internetinių svetainių išsivystymo lygį

Public administration reforms during fiscal crisis in Lithuania: perceptions of senior civil servants.

The empirical results of executive survey on public administration reform are presented covering reform trends, reform results, results oriented culture and coordination in Lithuanian public administration during fiscal crisis since 2008. The survey acting as a tool to monitor the development of public administration reforms allows identifying important success and shortcomings that are otherwise difficult to measure employing other methods. The survey was carried out closely following the methodology of 3rd work package of “Coordinating for Cohesion in the Public Sector of the Future” (COCOPS)1. It is shown that although the public administration is evaluated as functioning better than before, there are serious perceived shortcomings in general approach to reforms, missing components in fostering results oriented culture, lack of horizontal coordination and overall negative effects of public administration reforms on the society.Straipsnyje pristatomi vadovaujančias pareigas užimančių valstybės tarnautojų požiūriai ir patirtys, susiję su viešojo administravimo reformų įgyvendinimu Lietuvoje finansų krizės metu. Remiamasi tyrimu atliktu vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Viešojo sektoriaus refomų stebėsena“ (sutarties nr. PRO-10/2012) pagal „Proveržio idėjų“ programą. Pateikiami pagrindiniai empiriniai aprašomieji tyrimo rezultatai šiais aspektais: taupymo strategijų ir priemonių paplitimas, reformų kryptys, tendencijos, pasitenkinimas reformomis, į rezultatus orientuotos kultūros paplitimas, reformų rezultatai, koordinavimas. Autoriai pažymi, kad yra rimtų trūkumų įgyvendinant viešojo administravimo reformas, formuojant į rezultatus orientuotą kultūrą, didinant koordinaciją tarp politikos sričių bei siekiant visuomenės sutelktumo

Smart public governance: concept and dimensions

While governments are facing new challenges in wicked issues solving and ensuring sustainable socio-economic development of country the traditional public governance models and techniques become ineffective. The analysis of OECD Public Governance Reviews shows that the main focus in public governance development remains the strategic vision and agility, promoting a whole-of-government approach, leadership and stewardship from the centre, institutional strength and networking, enabled participation, integrity and transparency. Meeting the challenges requires smart mode of governance enabling governments operate fruitfully tackling with the wicked issues by timely and flexible action in fastly changing conditions. Thus the aim of this article is to set the concept of smart public governance. According the results of analysis smart public governance is stakeholder participation and networking based activity when based on timely and integrated information and adequate to the conditions rational decisions are taken and an appropriate its implementation structures and processes, techniques and tools are chosen, capacities and resources are mobilized and developed seeking for sustainable public value creation. The key interconnected dimensions of smartness - empowered citizenship, collaborative interaction, strategic agility, horizontal management – must be integrated into the system of structures and processes and affect the ethos and culture. However the level of manifestation of each of these dimensions depends on the circumstances in each country and its government's capacities.Sprendžiant visuomenėje ir ekonomikoje kylančiais sudėtingas problemas ir siekiant užtikrinti tvarų socialinį ir ekonominį valstybės vystymąsi, tradiciniais laikyti viešojo valdymo modeliai ir metodai tapo neveiksmingi. Straipsnyje aptariama viešojo valdymo modelio, kuris leistų sumaniai veikti dinaminėje aplinkoje sprendžiant kompleksines problemas, paieškos ir pagrindimas. Straipsnyje, remiantis viešojo valdymo iššūkiais ir pagrindinėmis reformų kryptimis, yra pateikta sumanaus viešojo valdymo koncepcija ir išskirtos dimensijos. Sumanus viešasis valdymas įvardijamas kaip valdymo modelis, pasižymintis suinteresuotųjų dalyvavimu ir tinklaveika grįsta veikla, kai, remiantis savalaike ir kompleksine informacija, priimami sąlygas atitinkantys racionalūs sprendimai, pasirenkamos jų įgyvendinimo struktūros ir procesai, technologijos ir priemonės. Tam sumanaus viešojo valdymo dimensijos – strateginis judumas, horizontalus valdymas, bendradarbiavimas sąveikoje ir įgalintas pilietiškumas – turi būti integruotos į sistemos struktūras ir procesus bei reikštis per bendrą etosą ir kultūrą

Decentralization and local governance in Lithuania

Knygos DOI 10.1007/978-3-319-32437-1. eBook ISBN 978-3-319-32437-1. Imprint: Palgrave MacmillanDecentralization encompasses the consolidation of self-governance in sub-national levels of government allocating legal power and financial resources between levels of government respectively. Decentralization is multidimensional concept taking various forms and shapes. The core dimensions of decentralization are: territorial (spatial) – administrative, political and fiscal. Notwithstanding to strivings to establish this configuration for a certain period, but the changing economic, social and technological conditions require its revision. Consequently territorial - administrative division and political and fiscal intergovernmental relations are changing over time. Self-governance is characterized by dispose of political powers, territorial autonomy, autonomous responsibility and optimal combination of original and transferred competencies (Astrauskas & Gecikova 2014). Terms under which local government is formed and functions is an integral part of decentralization which includes the determination of elections, governance rules and sub-national government structure. Lithuania is sovereign country located in the Baltic region of Northern Europe. Decentralization process started just after independence restoration in 1990’s and continues throughout all the 25 year period. The questions of territorial – administrative division of state and local self-governance system are constantly on the national policy agenda in Lithuania. There is one- tier local self-government in Lithuania and municipalities are the only sub-national level of government. .[...]Kauno technologijos universitetasVadybos katedraVytauto Didžiojo universiteta

2010 metų apskričių viršininkų administracijų reformos Lietuvoje analizė

1994-2010 m. viešojo administravimo sistema Lietuvoje buvo dekoncentruota, perdavus tam tikrų funkcijų įgyvendinimą apskrityse suformuotoms administracijoms, ir decentralizuota, perdavus valdžios galias savivaldybėms. 2010 m. atlikta apskričių valdymo reforma, išlaikanti teritorinį suskirstymą ir likviduojanti administracines struktūras, kuri Lietuvoje įgyvendinta siekiant tobulinti viešąjį valdymą. Reforma buvo gana sėkmingai, be didesnių nesklandumų įgyvendinta vadovaujantis planais ir terminais. Reforma institucionalizuota suformavus koordinacinę komisiją ir darbo grupes apskrityse, taip pat patvirtinus jų darbo reglamentą ir nuostatus. Ji įvykdyta nustatytais terminais. Tačiau, nors daug dėmesio buvo skirta reformos organizavimui, buvo pasigendama strateginių ir metodologiškai pagrįstų sprendimų. Reformos rezultatai yra gana prieštaringi, neatitinkantys visų reformos tikslų. Apskričių reforma pakeitė viešojo administravimo sistema dvejopai: 1) viešųjų paslaugų teikimo koordinavimo sistemoje nuo daugiafunkcinių teritoriniu pagrindu veikiančių vienetų pereita prie vienos funkcijos centralizuotos kontrolės teritoriniu pagrindu veikiančių vienetų sistemos; 2) padidėjo centralizacija ir fragmentacija koordinuojant viešosios politikos įgyvendinimą.While 1970s were marked by creation of intermediary (regional) levels of government in Western Europe the wave of administrative reforms reached Eastern Europe in the end of 1980s and beginning of 1990s. Lithuania was not an exception. From 1994 until July, 2010 the public administration system was deconcentrated to County Governors' Administrations and decentralized to local governments in Lithuania. As it was declared in political and legal documents, the reform of County Governors' Administrations abolishment was aimed to improve public administration and decentralize public governance system in Lithuania, but its results were quite controversial. The main aim of this paper is to analyze the reform conducted in Lithuania in 2010s. The main sources of information are semi-structured expert interviews and secondary data

Viešojo valdymo decentralizavimo modeliavimas reformų kontekste

The author of the present article analyses the dissemination of the processes and the change of the content of public governance decentralization in the context of the public governance system development. The reiterations of the objects of public governance reforms and the observations that these reforms re-lose targets raise questions for both practitioners and academics. Practitioners lack the knowledge and skills to manage the processes of public governance reforms. After analyzing the features of the theoretical modelling of public governance decentralization, the author presents a model of public governance decentralization integrating the systematic and the procedural approaches.Viešojo valdymo decentralizacija gali būti suvokiama kaip viešojo valdymo sistemos transformavimo būdas reaguojant į kintančias viešojo valdymo sistemos aplinkos sąlygas valstybės raidos procesuose. Viešojo valdymo decentralizacijos koncepcijos plėtra suponuoja požiūrio kaitą – nuo valdžios decentralizacijos pereinama prie valdymo decentralizacijos, kai valdžios decentralizacijos koncepcija suformuoja sąveikos viešojo valdymo sistemos viduje principus, kuri išplečiama viešojo valdymo sistemos sąveikos su visuomene principais. Viešojo valdymo decentralizavimas yra daugialygmenėje (sisteminis, organizacinis ir individualus lygiai) sistemoje vykstantys, glaudžia tarpusavio sąveika pasižymintys pokyčių valdymo ciklai, kai dėl viešojo valdymo sistemos dinamikos nulemtos iteracijos sukuriamas sinerginis poveikis. Teorinį viešojo valdymo decentralizavimo modelį, integruojantį sisteminį ir procesinį požiūrius, sudaro šie elementai: reformos kontekstas, apimantis išorinės ir vidinės aplinkos reformos formavimą ir įgyvendinimą, lemiančius ir/arba ribojančius veiksnius, reformos mechanizmas, susidedantis iš reformos turinio ir reformos proceso, bei reformos rezultatų įtakos viešojo valdymo sistemai ir valstybės valdymui

Vertė vartotojui svarbiausia: vartotojo patirties gerinimas viešosiose paslaugose

CC BYGovernments worldwide are increasingly focusing on creating customer value in public services and customer experience management to improve public sector performance and increase citizens’ trust in government. Therefore, recently there has been an increase in scientific literature and case studies analysing different aspects of customer value creation and/or customer experience in public services. Still, the interaction between the two is not clearly disclosed and linked. The purpose of this research is to accentuate the insights arising from research in science and practice, to summarise and systematise the knowledge already created and to perform an empirical study. Applying the methods of researching the content of scientific literature and practical reports, the article reveals the interaction between the value of public services to the customer and the customer experience in services. The aim of this study is to reveal the concept of customer value creation by applying customer experience management in public services. After refining the general theoretical insights of service value creation for the customer, the basics of the need and benefits of their application in the provision of public services as well as the application of the method of value creation for the customer in the provision of public services are analysed. The findings of this research positions the customer value in public services as a subjective phenomenon, i.e., the value is created by customers as it is based on their experiences in the process of service provision. In contrast, service providers create a value creation system for customers, which turns them into the co-creators of that value. Value creation for the customer occurs through the co-production and co- design of public services, where the customer is an active participant in different stages of service provision. Customer needs and expectations are evolving, and public service providers need to be able to recognise and track them and respond to these changes by applying a customer journey approach in the value creation system

E-valdymas Lietuvos savivaldybėse : interneto svetainių išsivystymo išorinių veiksnių analizė

E-governance is the public sector’s use of information and communication technologies for communication. Thus the usability of public organizations websites’ is a critical factor for this interaction. While the conceptual framework, technological innovation, services measurement, and management of egovernance have been studied extensively, its’ driving factors have not been well understood. The aim of the article is to identify the external factors that influence development of Lithuanian municipal websites. There were investigated correlations between 25 external economic, social, geographic, cultural and political factors and development indexes of municipalities’ websites in this study. Disparities of the external factors were analysed and compared in the groups of urban, rural and all municipalities