Šeškučiai Stone Age Find Spot 17

2021 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Šeškučių akmens amžiaus radimvietėje 17 (Vilniaus r., Bezdonių sen.), kuri yra Neries intako Veržuvos upelio aukštupyje (1 pav.). Šeškučių radimvietę 17 kartu su daugeliu kitų straipsnio autorius aptiko 2018 m., kasiniais žvalgydamas spėjamų buvusių ežerų pakrantes pelkėtame Veržuvos upelio aukštupyje (ATL 2018 metais, 2019, p. 31–39). 2019 m. kasinio vietoje kalvelės viduryje ištirtas 2x1 m dydžio šurfas. Tyrimų metu visas gruntas sijotas per sietą 5 mm pločio akimis (ATL 2019 metais, 2020, p. 20–27). 10–70 cm gylyje aptiktas natūraliame smėlingame miško dirvožemyje susidaręs archeologinis sluoksnis su titnago skalda, perdegusių akmenų fragmentais. Kasinyje surinkti 47, šurfe – 185 titnago radiniai, rasta ir labai nedaug smulkių perdegusių kauliukų. Pagal titnago radinių tipologiją – taisyklingų skelčių fragmentus, mikrorėžtukus, mikrolitus – radimvietė preliminariai datuota viduriniu – vėlyvuoju mezolitu. Į PR nuo Šeškučių radimvietės 17, spėjamos protakos iš Šeškučių senojo ežero 1 vietoje, 2019 m. kalamu grąžtu ištirti 4 gręžiniai. Juose po iki 60 cm storio durpės sluoksniu aptikti besikaitaliojantys įvairaus stambumo smėlio ir žvirgždo sluoksniai su durpingais tarpsluoksniais, medienos liekanomis bei augaliniu detritu, besitęsiantys iki 1,5 m gylio ir interpretuoti kaip iš šiaurės rytuose buvusio ežero tekėjusio upelio suklostytos nuosėdos. 2021 m. atliekant žvalgomuosius tyrimus siekta išsiaiškinti tankiausios radinių sankaupos kalvelės centrinėje dalyje ribas bei surinkti archeologinių radinių išsamesniam radimvietės datavimui, funkcijai ir struktūrai nustatyti. [...]The 2021 field evaluation at Šeškučiai Stone Age Find Spot 17 sought to ascertain the boundaries of the find concentration in the central part of the hill as well as to collect archaeological finds in order to more precisely date the find spot and determine its function and structure. Two intersecting 1 m wide trenches (totalling 18 m2) were excavated in the centre of the hill, revealing an archaeological layer containing flint finds and fragments of charred stones, typologically dated to the Middle – Late Mesolithic, in dark brown and yellowish brown, somewhat gravelly sand at a depth of 15–45 cm. Trench 2 yielded a sunken structure running down to a depth of 1.8 m, which was full of flint finds AMS 14c dated to 8200–7900 bc. A total of 19 (1398.5 g) stone and 619 (526.9 g) flint finds as well as 20 (6.3 g) charred bone fragments were collected. In seeking an archaeological layer in the wetlands to the Se of the dry part of the find spot, 3 test pits were excavated, 2 of which yielded gravelly sediment from a former streambed under the later peat. Samples from the stream sediments and from the peat immediately above them were AMS 14c dated to c. 3800–2900 bc

Stone Age sites in the vicinity of Šeškučiai village

2019 m. šio straipsnio autoriai atliko žvalgomuosius ir detaliuosius tyrimus Veržuvos upelio (Neries intakas) aukštupio, šalia kurio įsikūręs Šeškučių kaimas, aplinkoje (Vilniaus r., Bezdonių sen.). Senovės gyvenvietes šiame regione L. Gaižauskas atrado 2018 m. (ATL 2018 metais, 2019, p. 31–39). Ieškant naujų archeologinių objektų, dabartinių ir spėjamų buvusių vandens telkinių pakrantėse 2018 m. vizualiai išžvalgytas 2,6 ha plotas, ištirta 150 kasinių (apie 37,5 m2) ir 12 šurfų (21 m2), gruntas tiriant kasinius ir šurfus išsijotas per 5 mm akies sietą. Archeologinių radinių aptikta 47 kasiniuose ir 11 šurfų, surastos 29 naujos archeologinės radimvietės. 5 radimvietėse archeologiniai radiniai surinkti tik paviršiuje, 24 radimvietėse aptikti 20–50 cm storio archeologiniai sluoksniai, ištirtos 3 įgilintos struktūros. Surinktas 1061 akmens amžiumi – ankstyvuoju metalų laikotarpiu datuojamas radinys. [...]13 new prehistoric loci, dated to the Mesolithic and Subneolithic, were discovered during a field evaluation in the region around the headwaters of the small river Veržuva in 2019 (Šeškučiai and neighbouring villages, Vilnius district). The evaluation procedure consisted of a fieldwalking survey and an excavation with various test pits, including shovel test pits. comprehensive excavations were also conducted at the Šeškučiai 1 locus of the Šeškučiai archaeological site. This locus has a horizontal rather than vertical stratigraphy with multiple occupations dating to the Mesolithic, Subneolithic, and Neolithic based on the typology of the flint tools and pottery. Some areas show virtually no mixing of the materials allowing the conclusion to be drawn that it would be possible to identify a series of discreet occupations by Subneolithic hunter-gatherers and Neolithic corded Ware culture groups at the site over time. The radiocarbon results indicate that a disturbance, possibly natural and connected with the period during the first half of 1st millennium bc, occurred in the area. No direct evidence was discovered of any interaction between the Subneolithic and corded Ware groups, which was the reason for the evaluation at Šeškučiai 1. However, substantial evidence was found for a more northern boundary for the settlement of Subneolithic Nemunas culture groups in Lithuania. Little temporal information currently exists on any interaction between these groups and the Subneolithic groups that produced Porous Ware. The district’s wetland areas are next in line to be evaluated for possible stratified contexts, which would allow a more detailed chronology to be created

New archaeological sites in NE Vilnius district

2019 m. žiemą ir 2020 m. pavasarį straipsnio autorius savo iniciatyva žvalgė Vilniaus r. ŠR dalyje, Nemenčinės seniūnijoje. Ieškota iki šiol nežinomų archeologinių vietovių dar netyrinėtuose šio regiono miškų masyvuose. Pagrindinis tyrimų metodas buvo vizualiniai paviršiaus žvalgymai plynai iškirstuose ir suartuose miško sklypuose. Kirtimų ieškota pasitelkus naujausius prieinamus ortofotografinius žemėlapius, vėliau paviršiaus matomumas tikrintas vietoje. Iš dalies dėl to, kad tyrimai vykdyti asmenine iniciatyva, jų apimtys buvo nedidelės – vizualiniai žvalgymai atlikti 5 iškirsto miško plotuose – iš viso apie 5,65 ha teritorijoje, žvalgant nueita 17 km. Žvalgyti pavieniai plotai, išsibarstę didelėje teritorijoje į ŠR nuo Vilniaus– Nemenčinės, Gailiūnų, Verusavo–Beviršės miškuose. Žvalgytojo nueitas kelias, aptikti radiniai fiksuoti rankiniu GNSS imtuvu, metro tikslumu. [...]In 2019–2020, a field survey was conducted in the NE part of Vilnius District in order to find new archaeological sites in hitherto uninvestigated, heavily forested areas, primarily through fieldwalking in recently harvested and ploughed areas of the forest. Two new sites were discovered. Vilkaraistis find spot 1 is to the NE of Nemenčinė, on a high slope above Karosinis, a small lake. It consists of a relatively compact scattering of ceramic and metal finds, all dated to the mid-18th century. The finds include copper coins issued by Augustus III, brass or bronze ornaments, a small Jesuit medal, household pottery, and various iron artefacts, such as horseshoes, hand forged nails, and knives. Radivoniškės Find spot 1, which is to the N of the Gegužinė bog in the NE of the district, dates to the Bronze and Iron Ages. In a roughly 1.5 ha forest harvest site, 134 sherds of hand-built pottery were collected together with many fire-cracked rocks, which indicate the extent of this prehistoric site. It is hoped that the results of this minimal survey will encourage further investigation as very little data has so far been collected on the existence of archaeological sites, especially dwelling sites, in large areas of Lithuania

Stone Age Settlements around Lake Šeškučiai

2018 m. straipsnio autoriaus iniciatyva atlikti žvalgomieji tyrimai siekiant 2 tikslų: surasti nežinomų senovės gyvenviečių Šeškučių ežero ir Veržuvos aukštupio aplinkoje ir patikrinti 2 vietas Vilniaus mieste, kur pagal reljefo formas, paviršiaus radinius spėta, kad yra archeologiniai objektai. Iki šiol netyrinėtas regionas aplink Šeškučių ežerą ir Veržuvos upelio aukštupį (Vilniaus r., Bezdonių sen.) Š ribojasi su Tapelių ežeru ir kaimu, R ir P – su Vyteniškių, Gailiūnų miškais, o V – su Kairėnų mišku. Tyrinėtame regione, be Šeškučių ežero, plyti keli Veržuvos upelio aukštupio jungiami senovėje buvę ežerėliai (dabar pelkės). Jų aplinkoje paviršių sudaro ledyno pakraščio fluvioglacialinių srautų suklostytos ir limnoglacialinės nuosėdos – vidutiniai ir stambūs žvyringi, vietomis smulkūs smėliai, reljefo pažemėjimuose – holoceno laikotarpio organinės nuosėdos, durpės. Senovės gyvenviečių ieškota palei esamų ir buvusių vandens telkinių krantus, gausių pelkių apsuptose pakilumose, pusiasaliuose. Suartose kirtavietėse, ariamų priešgaisrinių mineralizacinių juostų ir eroduojančių miško keliukų vietose vizualiai žvalgytas paviršius, kitur tirti apie 0,25 m2 ploto kasiniai. [...]In 2018, a survey was conducted by the present author with the aim of discovering new prehistoric sites in the vicinity of Lake Šeškučiai and the upper Veržuva as well as evaluating two possible archaeological sites in Vilnius District Municipality. The survey around Lake Šeškučiai focused on those shore, peninsula, and island locations that are surrounded by the abundant wetlands and streams. Surface surveys were conducted in roughly 2.6 ha with 150 shovel test pits (a total of 37.5 m2) and 12 other test pits (a total of 21 m2) being excavated and the soil being screened through a 5 mm mesh. During the survey, 29 new prehistoric sites were discovered and the total of 1061 archaeological finds retrieved. The finds included 881 flint, 11 burnt bone, and 19 stone artefacts and 150 hand-built pottery sherds. Most of the research was done on the W and S shores of Lake Šeškučiai, where several multi-period prehistoric sites were discovered as well as some smaller clusters of flint and ceramic finds. The discovered pottery and flint artefacts range from the Subneolithic (organic-tempered pottery), through the Neolithic (Corded Ware pottery) to the Early Metal Period. Some sites contain an intensive cultural stratigraphy from the various stages of the Mesolithic and Subneolithic, as attested by copious flint debitage, wellformed flint blades, and organic–tempered pottery, to the Old Iron Age, which is represented by brushed pottery finds. Because the excavation of test pits and proper documentation of the cultural stratigraphy were conducted at only eight of the new sites, there are plans to continue the evaluation and survey of this region

Alksnynė neolithic and bronze age settlements

2012 ir 2016 m. Alksnynėje buvo aptiktos 3 neolito radimvietės, iš kurių 3-ioji tyrinėta plačiau (LA, 2013, t. 39, p. 255–284; ATL 2016 metais, 2017, p. 37–41). 2017 m., įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą "Pirmieji indoeuropiečiai Lietuvoje. Virvelinės keramikos kultūra 2900–2400 m. pr. Kr." (LIP–011/2016), vykdyti žvalgomieji tyrimai Alksnynėje. Jų metu surastos 6 naujos akmens ir bronzos amžių radimvietės. Tarp Alksnynės radimviečių 2 ir 3 gręžiniais ir kasiniais ieškota neišpustyto archeologinio sluoksnio. 350 m ilgio ir apie 60 m pločio (apie 1,8 ha) juostoje Didžiojo kopagūbrio V papėdėje padaryti 245 gręžiniai iki 1,35–3 m gylio. Gręžiniuose aptikus senuosius dirvožemius primenančius sluoksnius, jų vietose kasti kvadratiniai kasiniai 30–40 cm kraštinėmis, o senieji dirvožemiai sijoti per 6 mm akies sietus. Iš viso ištirti 24 kasiniai.[...]In 2016, in executing the "First Indo-Europeans in Lithuania. Corded Ware Culture, 2900– 2400 cal bc’ (LIP–011/2016) project financed by the Research Council of Lithuania, field evaluations were conducted at Alksnynė on the Curonian Spit. A 9 km long ploughed fire lane was fieldwalked, 245 boreholes drilled to a depth of 1.35–3 m, 24 40x40 cm shovel test pits dug, and three 1x1 m test pits and two 10 m2 trenches excavated. Six new neolithic and bronze age find spots were discovered, the majority of which are ascribable to the Corded Ware culture. At some of the neolithic and bronze age find spots discovered in Alksnynė, an archaeological layer, which has not been disturbed by aeolian processes and contains animal bones, has survived. The material at the find spots appears to have accumulated over a brief period and thus is very promising for further research and may be able to assist in learning about the development of the culture and economy on the Curonian Spit and about the structure of the settlements

Kabeliai stone age settlement 7

2021 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Kabelių akmens amžiaus gyvenvietėje 7 (Varėnos r., Marcinkonių sen.). Gyvenvietė yra į ŠV nuo Grūdos upelio, pralaidos kelyje tarp Ašašninkų ir Kabelių kaimų. Kabelių akmens amžiaus gyvenvietę 7 1995 m. aptiko T. Ostrauskas, ariamoje pakilumoje surinkęs gausybę akmens amžiumi datuojamų titnago radinių (ATL 1994 ir 1995 metais, 1996, p. 320– 323). 2000 m. imant mėginį palinologiniams tyrimams, uždurpėjusioje lomoje į PV nuo ariamo lauko grąžtas atsitrenkė į kaulą, todėl 2001 m. T. Ostrauskas tyrimus šioje radimvietėje pratęsė, siekdamas surasti archeologinį sluoksnį minėtame durpyne šalia pakilumos krašto – spėjamo buvusio ežero kranto (ATL 2001 metais, 2002, p. 25–29). [...]In 2021, a field evaluation was conducted at Kabeliai Stone Age Settlement 7 (Varėna district, S Lithuania). 11 test pits (28 m2) were excavated at the shoreface of a former lake. Under the 20–30 cm thick surface overbank layer, all of the test pits yielded an archaeological layer containing artefacts that had accumulated on the lake’s sandy bed at the shoreface and later, after the shoreline had retreated, in the peaty deposits (Figs. 2–3). The finds were distributed disproportionately in the archaeological layer, the majority of them and all of the bones having been discovered at the base of the peaty layer and on the surface of the very fine sand (former lake bed). The archaeological layer was thinnest closer to the foreshore. the thickness of the peat sediment and thus also the archaeological layer increased towards the SW, the thickest layer (2.3–2.4 m thick) having been recorded in test pit 10. the overbank deposits and archaeological layer in the test pits excavated at Kabeliai Stone Age Settlement 7 yielded 432 archaeological finds and ecofacts: 234 (4478.5 g) flint, 45 (538 g) pottery, 82 (12362.7 g) stone, and 2 wooden finds as well as 50 (1398 g) animal bones. The organic and zooarchaeological material was wonderfully preserved by the waterlogged soil. AMS 14c dating established that the archaeological horizon with the greatest find density consisted of sediment from the former lake and had formed at the least from c. 9000 bc to the 4th millennium bc (Mesolithic). The samples, which were taken at the base of the peaty sediment stratigraphically above that, date to 4000–3000 bc. The 2000–1900 bc date of the wooden stake and the sparse flint finds in the peat layers attest to later continuing activity in the Metal Age. Human remains: an occipital bone dating to c. 4700–4500 bc, were also discovered in the Stone Age horizon

Šventoji 5 Find Spot

2021 m. atlikti žvalgomieji ir detalieji tyrimai planuojamoje statyti Molo gatvėje (Palanga), Šventosios akmens amžiaus gyvenvietės (UK 1813) teritorijoje. Tyrimų vieta yra po Litorinos jūros transgresijos susiformavusios lagūnos, vėliau tapusios gėlu ežeru, duburyje, o R Molo gatvę Š–P kryptimi kerta maždaug IV tūkst. pr. Kr. viduryje atsiradęs erozinis duburys, gerai matomas ir šiuolaikinėse aerofotografijose (1 pav.). Šis erozinis duburys pasižymi archeologijos paminklų gausa, beveik ištisiniu, per visą duburio ilgį besitęsiančiu archeologiniu sluoksniu. Archeologiniai tyrimai šalia Molo gatvės besidriekiančiame eroziniame duburyje vyksta jau kelias dešimtis metų nuo XX a. 8 dešimtmečio. Ekstensyvių R. Rimantienės archeologinių tyrinėjimų metu erozinio duburio aplinkoje kasinėtos Šventosios 2–4, 5 ir 6 radimvietės (Rimantienė R., Akmens amžiaus žvejai prie pajūrio lagūnos. Vilnius, 2005, p. 267-328, 346-404).In 2021, a field evaluation and excavation were conducted within the framework of contract archaeology on the grounds of the Šventoji Stone Age Settlement (Molo Street, Palanga). Test pits were excavated throughout the entire plot on Molo Street in a search for new archaeological objects and structures in the former lake basin. The E part of Molo Street is intersected by a relic of the 4th-millennium relief, an erosional basin, in which the noted Šventoji 2–4 and 6 find spots run, while the Šventoji 5 find spot is beside the street. One 75 m2 wide long trench was excavated beside the Šventoji 5 find spot. Test pits around the erosional basin yielded fishing-related archaeological finds in lacustrine sediment, the trench in W part of the basin a layer of greenish brown sapropel containing a Late Stone Age archaeological layer with organic finds: wood, animal bones, and Hunter-gatherer Porous Ware with charred food residue as well as a decorated paddle carved from maple. The archaeological layer of the Šventoji 5 Find Spot was AMS 14c dated to c. 3500–2700 cal bc

Garniai Hillfort I

Garnių piliakalnis I (UK 3575) (Utenos r., Daugailių sen.) įrengtas atskiroje ovalioje kalvoje, supamoje Kriaukių upelio, pelkių, šlapių pievų ir sausesnio siauro žemės ruožo, esančio į ŠV nuo piliakalnio (1 pav.). Garnių piliakalnio I aikštelė šiuo metu yra apie 45 m ilgio ir 42 m pločio. Šlaitai iki 17 m aukščio. Piliakalnį ŠV dalyje juosia nedidelė terasa, kuri veikiausiai suformuota traktoriumi tarybiniu laikotarpiu ariant piliakalnį. Todėl piliakalnio forma ir aplinka per pastarąjį amžių yra labai pakitusi, o piliakalnio viršutinis grunto sluoksnis judintas. Piliakalnis LII ir MMt žvalgytas 3 kartus: 1958 (O. Kuncienė), 1970 (A. Tautavičius, V. Daugudis), 1985 m. (G. Zabiela). Šių žvalgymų metu surinkta brūkšniuotosios keramikos fragmentų ir molinės Meliaro tipo kirvio liejimo formos dalis. [...]In 2021, 35 m2 were excavated at garniai Hillfort I (Utena district, e Lithuania), revealing a disturbed cultural layer up to 25 cm thick, 3 sunken structures (postholes), and a sherd deposit that was discovered above one of the postholes and yielding 12 special finds, 134 (1308.6 g) potsherds, and 49 animal bone and tooth fragments. The special finds include 2 copper alloy, probably bronze, plates with two oval holes that were interpreted as bridle ornaments characteristic culturally for the SW Baltic region. The closest analogous finds in Lithuanian territory are known only from the Baudėjos Hoard. The rest of the archaeological collection consists a stone handstone for grinding or polishing things, bone needles, fragments of a pin or unidentified artefacts, and slightly shaped (S type) sherds of Brushed Ware. The hillfort and finds date to 8th–6th centuries bc

Šukinės-duobelinės keramikos kultūra Lietuvoje. Nauji duomenys iš Šventosios 43

Šventoji 43 is one of eight Comb Ware culture sites known in Lithuania at present. The site was excavated in 2013 and 2014 and revealed a homogeneous pottery assemblage, which was classified as Comb Ware and was radiocarbon dated to 3900–3650 cal BC. As a result of this dating, it has been found that Comb Ware is the oldest pottery type to have been produced in coastal Lithuania. In fact, the pottery assemblage of Šventoji 43 also suggests that Comb Ware originates from a distinct phase in the pottery sequence of coastal Lithuania that both predates all other phases from Šventoji pottery bearing sites and has not been previously recognised in other assemblages. Zooarchaeological analysis has revealed that the site was occupied during the early spring and mostly used for fishing zander and pike in the lagoonal lake and for hunting seals and forest game. The unique character of the flint industry, which combined hard hammer percussion and bipolar knapping that resulted in the production of microliths on irregular blades, suggests that the local Šventoji 43 community had Mesolithic roots. Furthermore, this evidence supports the hypothesis that Comb Ware had reached Lithuania through intense contact between East Baltic hunter-gatherers rather than due to a mass migration of the population from the Northeastern Baltic. The much wider distribution of Finno-Ugric hydronyms, compared to that of Comb Ware sites gives an impression that some other Subneolithic pottery types in addition to Comb Ware might have been produced by Finno-Ugric speaking people

Šventoji 2/4 iš arčiau – stratifikuota akmens amžiaus (3200–2600 cal bc) žvejybvietė Lietuvos pajūryje

Šventoji 2/4, which is situated on the Lithuanian coast, is among the most important East Baltic Stone Age sites due to the extraordinary preservation of archaeological finds in waterlogged gyttja and due to extensive excavations ongoing since 1967. This paper presents the results of excavations in 2014 and subsequent laboratory analyses. This new research has allowed for the revision of the site’s chronology and function as well as provided valuable environmental data. In 3200–2700 cal BC the site was used as a fishing station constructed in the deepest part of the shallow lagoonal lake. Remains of various fishing gear and other human waste left during fishing expeditions accumulated there. Enormous amounts of cranial fish bones left during the initial processing of the catch that was carried out directly at the fishery indicate that cyprinids, pike, and zander were mostly caught at the site. The site most likely continued to be used in similar way during the beginning of the Neolithic, although Globular Amphora culture fishermen did not process fish on the site and transported the entire catch to dwelling sites instead