Lietuvos viešojo valdymo reformų retorika.

This paper makes an attempt to show the New Public Management in the light of rhetorical managerial activities. From this perspective, the New Public Management is neither a scientific school nor a normative theory. It is a system of “myths“ based on two main narratives: the struggle between the good (public sector reformers) and the evil (bureaucrats) and the theft of fire by Prometheus (modernisation of public sector). New Public Management myths are communicated by employing rhetorical tools, such as comparisons, metaphors, synecdoches, hyperboles. Furthermore, the paper argues that the rhetoric of public management reforms aims to form understanding and opinion of the masses about what are “the real problems of our society“, and what are the best ways to solve these problems. In other words, it is propaganda – rational, purposeful and institutionalised persuasion to manipulate, mobilise and govern citizens. By employing new rhetoric, propaganda creates predispositions, which are pre-reflexive tendencies to believe about certain social-economic phenomena. Based on the Knowledge Economy Forum case, the paper shows how knowledge economy predispositions are created and employed as a “platform“ for other projects, such as the “Sunrise Valley“ technology park and Vilnius-Kaunas „bipolar metropolis“.Straipsnyje nagrinėjama Lietuvoje beveik visiškai netyrinėta tema – viešojo valdymo reformų diskurso retorika. Akcentuojama, kad XX a. devintajame dešimtmetyje į ekonomikos, vadybos ir administravimo teoriją bei praktiką ėmė skverbtis postmodernizmo idėjos apie žinių kūrimą ir taikymą, remiantis ne objektyvios tiesos paieška, bet alternatyvių realybių kūrimu ir jų interpretacija. Tiek racionalusis, tiek riboto racionalumo modeliai buvo įvardyti kaip vadybos anachronizmas, o vietoje jų siūlomas naujas požiūris – realybės interpretacija, t. y. naujų, alternatyvių paradigmų, tarp jų naujosios viešosios vadybos (NVV), kūrimas. Pastaraisiais metais NVV dažnai kritikuojama dėl menko moksliškumo ir konceptualumo stokos, tačiau beveik niekas neatkreipė dėmesio, kad postmodernios vadybos požiūriu NVV, kaip tam tikro reformų tipo propagandinės retorikos atvejis, buvo gana sėkmingas. Šio straipsnio tikslas – atskleisti, kaip viešojo valdymo diskurse naudojamos retorikos priemonės, siekiant įtikinti visuomenę apie viešojo valdymo reformų būtinumą ir planuojamų veiksmų pagrįstumą

Management Innovation Practices to Public Sector Organizations

The journey of modern management ideas to the public sector in post-socialist countries is expected to be hampered by several barriers. This paper aims to justify the need to implement management innovation practices for public sector organizations. The study was conducted using the method of typological analysis to determine the organization of managerial innovations; modeling method to determine the conceptual model and the position of the travel of management ideas to the country. As a result, a conceptual model was proposed, including elements of the internal and external control environment. Conclusions are given on the barriers that affect the choice and acceptance of management ideas. The article extends current research understanding of man-agreement innovation in the public sector in the region by specifically addressing the success, or failure, of the travel of modern management ideas to it and outlines key barriers to modern management adoption ideas in the public sector

Viešojo administravimo atvejų analizės mokomoji medžiaga

Šioje metodinėje priemonėje analizuojami Lietuvos viešojo administravimo atvejų pavyzdžiai. Aprašomi Lietuvos prekės ženklo kūrimo, ikimokyklinių įstaigų maitinimo, mokytojų atlyginimų, mokinio krepšelio gavimo, šilumos ūkio ir energetikos įstaigų administravimo, bendruomenės veiklos, savivaldybių bei užsieniečių registracijos centro veiklos atvejai. Studentų užduotis – surasti ir rekomenduoti priimtiniausius pateiktų atvejų sprendimo būdus

Entrepreneurship policy in Lithuania: productive, unproductive and destructive entrepreneurship

The entrepreneurship policy to promote economic growth and competitiveness is heavily focused on the supply of entrepreneurs. However, as it was stressed by Baumol (1990), the neglected factor is allocation between productive and unproductive entrepreneurial activities. While some EU countries, such as Czech Republik, Poland and Portugal demonstrate high rates of entrepreneurial activities, they rank low in terms of competitiveness. This paper argues that in order to explain such phenomen, we have to rethink the existing approaches from the perspective of economic sociology. Coming back to Baumol (1990), we should acknowledge a rather trivial but often neglected fact that entrepreneurs are persons who primarily seek to enhance their own wealth. The case study of Land Use Administration in Lithuania shows how entrepreneurial activities are embedded in the formal network of public officers and land dealers. The paper also argues that "land use" entrepreneurship activities are path-dependent. It is implicitly assumed that entrepreneurship is an exogenous variable, that entrepreneurs should be "bred" at universities and business schools. However, entrepreneurial activities, such as blat and unofficial economy, also existed in planned economy. Moreover, the legacy of Soviet entrepreneurship affects the current situation in Lithuania. In the case of "land use business" the entepreneur with public sector, but in contrary - they view the state as a hostile country, like in Soviet times

Žinių ekonomikos rodikliai : institucinio požiūrio link

Straipsnyje nagrinėjamos žinių visuomenės bei žinių ekonomikos plėtros perspektyvos Lietuvoje. Formaliosios institucinės sąrangos požiūriu šiai plėtrai Lietuvoje yra sukurtos visos reikalingos sąlygos. Tačiau vis aiškiau yra matomi požymiai, kad vien tik formaliųjų institucijų sistema yra nepajėgi susitvarkyti su iškeltais uždaviniais. Per ilgą laiką susiklostę visuomenės ideologiniai modeliai lemia šalies visuomenės vystymosi kryptį ir dinamiką. Daugėja atvejų, rodančių, kad naujų ES narių visuomeninė raida gerokai skiriasi nuo senųjų Sąjungos narių. Todėl mechaniškas formalių institucijų (žinių branduoliai, technologijų parkai, inovacijų centrai ir kt.) perkėlimas negarantuoja raidos sėkmės. Trūksta grandies, kuri sietų žinių ekonomiką ir žinių visuomenę. Remiantis socialinių santykių susaistymo ir tarpusavio pasitikėjimo koncepcijomis siekiama apibrėžti šios grandies koncepcinius kontūrus žinių kūrimo ir sklaidos požiūriu.The general message of this article is that the standard approach to knowledge economy is becoming increasingly inadequate, because even within the same market system different countries take different paths of social development. The paper argues that formal institutional arrangements, implemented according to EU recommendations and backed by EU financing, merely touch upon the surface of the problem. Therefore, it is necessary to introduce a conceptual and analytical framework and address key issues related to knowledge economy and society. The paper stresses the role of informal institutions, embeddedness, and the concept of social trust

Žinių ekonomikos rodikliai: institucinio požiūrio link

The general message of this article is that the standard approach to knowledge economy is becoming increasingly inadequate, because even within the same market system different countries take different paths of social development. The paper argues that formal institutional arrangements, implemented according to EU recommendations and backed by EU financing, merely touch upon the surface of the problem. Therefore, it is necessary to introduce a conceptual and analytical framework and address key issues related to knowledge economy and society. The paper stresses the role of informal institutions, embeddedness, and the concept of social trust.Straipsnyje nagrinėjamos žinių visuomenės bei žinių ekonomikos plėtros perspektyvos Lietuvoje. Formaliosios institucinės sąrangos požiūriu šiai plėtrai Lietuvoje yra sukurtos visos reikalingos sąlygos. Tačiau vis aiškiau yra matomi požymiai, kad vien tik formaliųjų institucijų sistema yra nepajėgi susitvarkyti su iškeltais uždaviniais. Per ilgą laiką susiklostę visuomenės ideologiniai modeliai lemia šalies visuomenės vystymosi kryptį ir dinamiką. Daugėja atvejų, rodančių, kad naujų ES narių visuomeninė raida gerokai skiriasi nuo senųjų Sąjungos narių. Todėl mechaniškas formalių institucijų (žinių branduoliai, technologijų parkai, inovacijų centrai ir kt.) perkėlimas negarantuoja raidos sėkmės. Trūksta grandies, kuri sietų žinių ekonomiką ir žinių visuomenę. Remiantis socialinių santykių susaistymo ir tarpusavio pasitikėjimo koncepcijomis siekiama apibrėžti šios grandies koncepcinius kontūrus žinių kūrimo ir sklaidos požiūriu

Teacher’s emotional reactions to radical introduction of new tenure-based pay system in Lithuania

This paper aims to investigate emotional responses to radical introduction of new tenurebased pay system in Lithuania. The research is focused on the period of time from change initiative introduction to very fist attempts to implement it in organizations. Through qualitative inquiry, this research identified the course and dynamics of emotional states experienced by teachers. The paper is based on proposition that emotional responses should follow the pater outline in Kubler-Ross (Cameron & Green, 2009) model. However, the empirical results showed that teacher’s resistance to and rejection of change even increased, due to such factors as high publicity, lack of internal communication, and due to very short implementation time

The theory and practice of new public management in the context of institutional transformations

This paper discusses the doctrinal content of the New Public Management (NPM): contractual state; the theories of public choice, transaction costs and agency theory. Secondly, the role of formal and informal institutions is explored. Also the article argues that the practical implementation of NPM is subject to institutional arrangement of the country's administrative system. From the point of view of informal institutions, Lithuania represents a mix of "Germanic-French" and "soviet-nomenclature" traditions of public administration. Having in mind soviet heritage, the contemporary bureaucratic system in Lithuania should be defined as patrimonial admi-nistration, rather than rationalistic bureaucracy. NPM is an effective tool when it is applied in the systems of rational-legalistic type of public administration. However, in the case of patrimonial bureaucracies NPM enhances the concentration of power in the arms of patrimonial rulers (managers). The gap between existing informal institutions and NPM practices acts as a hindrance to the development of modern public administration system in Lithuania.Straipsnyje nagrinėjami naujosios viešosios vadybos (NVV) įgyvendinimo aspektai Lietuvos institucijų kaitos požiūriu. Iš pradžių aptariama naujosios viešosios vadybos doktrina, kuri remiasi viešojo pasirinkimo (angl. public choice), užsakovo vykdytojo (angl. principal-agent) bei sandorio kaštų teorijomis (angl. transaction costs theory). Taip pat atskleidžiamas formalių ir neformalių institucijų raidos poveikis šalies administracinės kultūros formavimuisi. Straipsnyje ginama nuomonė, kad NVV taikymo sėkmė priklauso ne tik ir ne tiek nuo naujųjų formalių institucijų, kiek nuo to, kaip šalies administracinė kultūra koreguoja NVV principų įgyvendinimo procesus. Lietuvos biurokratinio administravimo sistema yra dviejų gana skirtingų kultūrų mišinys - vakarietiškos teisinės racionaliosios ir rytietiškos patrimonialinės. Paviršutiniškas vadybos principų taikymas dažnai tik dar labiau sustiprina galios koncentraciją ir padidina darbuotojų priklauso-mybę nuo vadovų malonės

ES struktūrinių fondų parama Lietuvos jaunimo verslumui skatinti : valstybės intervencijos logikos rekonstrukcija

The main aim of the article is to justify the necessity of state intervention in the field of youth entrepreneurship and develop an intervention model. First of all, the article analyses theoretical works of the public politics which are aimed at explaining the interaction of entrepreneurship and economy growth and at answering the question as to why and how entrepreneurship should be supported. Then, basing on documents of the EU and national youth and occupation encouragement policy, the article discusses the problems and importance of youth entrepreneurship. At the end of the article two models are presented. The first model is a problem tree of insufficient youth entrepreneurship. It identifies factors and variables which may be influenced by developers and executors of the public policy. The second model is the state performed reconstruction of EU structural funds intervention logics, which demonstrates causality among measures, activities, objectives and results