The implicit equation of a canal surface

A canal surface is an envelope of a one parameter family of spheres. In this paper we present an efficient algorithm for computing the implicit equation of a canal surface generated by a rational family of spheres. By using Laguerre and Lie geometries, we relate the equation of the canal surface to the equation of a dual variety of a certain curve in 5-dimensional projective space. We define the \mu-basis for arbitrary dimension and give a simple algorithm for its computation. This is then applied to the dual variety, which allows us to deduce the implicit equations of the the dual variety, the canal surface and any offset to the canal surface.Comment: 26 pages, to be published in Journal of Symbolic Computatio

Dekomponavimo kortų metodas sudėtingoms informacinėms sistemoms dekomponuoti

Šiame straipsnyje pateikiami sudėtingų informacinių sistemų dekomponavimo, būtino siekiant mažinti artefakto, kurį reikia įgyvendinti, sudėtingumą, tyrimo rezultatai. Programų sistemų kūrimo srityje yra atlikta įvairių tyrimų, skirtų dekompozicijos procesui analizuoti ir kiekybiniams dekomponavimo rezultatų vertinimams atlikti. Tačiau programų sistemų kūrime naudojami „skaidyk ir valdyk“ metodai negali būti tiesiogiai taikomi sudėtingoms informacinėms sistemoms dekomponuoti, pamatuoti dekompozicijos gerumą ir palyginti su kitomis alternatyvomis. Pasiūlytasis dekomponavimo kortų metodas, kuris apima struktūrinį dekompozicijos vertinimą atsižvelgiant į kiekybinius atributus, charakterizuojamas kaip hierarchinis ir nedarantis konkrečių techninių sprendimų aukštame abstrakcijos lygmenyje. Gauti rezultatai sudaro prielaidas tolesniems tyrimams vykdyti

Blending Cylinders and Cones using Canal Surfaces

There is reviewed the construction of a rational blending surface between cylinders and cones in some interlocation cases. This surface is constructed as a patch of rolling ball envelope, i.e. as a patch of tangent canal surface of rational-variable radius. This construction defines rational parameterization of a blending surface. The constructed surface is Laguerre invariant

Kolektyvinio sutartinio teisinio reguliavimo skatinimas Lietuvoje: kai kurių Darbo kodekso nuostatų analizė teisės taikymo aspektu.

After Seimas of the Republic of Lithuania ratified the ILO Convention (No. 154) concerning the Promotion of Collective Bargaining and European Social Charter (revised) Lithuania as well as the states that ratified these documents was obliged to consolidate a mechanism in their laws, which would prompt the regulation of labour relations by means of collective agreements. The article discloses the legal nature of the collective agreement and analyses legal norms of Labour Code, which encourages drafting of collective agreements, i.e. norms, 44 which entrench the optional legal regulation by means of collective agreements (when the legal regulation by statutes or other legal acts are not established) and norms, which entrench the main legal regulation by means of collective agreements (which have to be established in collective agreements in order to have legal regulation of particular labour relation). The practice of the Supreme Court of the Republic of Lithuania of the application of the legal norms of the Labour Code mentioned above is analysed in this article as well. It is underlined that the process of making collective agreements is peculiar mechanism of conclusion of collective agreements in contractual law-making of employees and em- ployers. This is the reason why collective agreements play exceptional role in the regulation of labour relations. Having analysed the case-law of the Supreme Court of Lithuania, one makes an assumption that in Lithuanian case-law, when the provisions of the Labour Code are construed, which in a mandatory manner oblige the parties to regulate one or another issue in a collective agreement, no attention is paid to the peculiarities of the collective agreement, which are determined by the legal nature of this agreement.Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Tarptautinės darbo organizacijos (toliau - TDO) konvencijąNr. 154 „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo" ir Europos socialinę chartiją (pataisytą) Lietuva, kaip ir kitos prie šių tarptautinių teisės aktų prisijungusios valstybės, įsipareigojo įstatymuose įtvirtinti mechanizmą, skatinantį kolektyvinį sutartinį darbo santykių reguliavimą. Straipsnyje atskleidžiama kolektyvinės sutarties teisinė prigimtis, analizuojamos Darbo kodekso nuostatos, skatinančios kolektyvinių sutarčių sudarymą, t. y. nuostatos, kuriomis įtvirtinamas pagrindinis - alternatyvus teisinis reguliavimas kolektyvinėmis sutartimis (kuriam esant įstatymų nustatytas ir (arba) poįstatyminis valstybinis teisinis reguliavimas konkretiems darbo santykiams nenumatytas) bei pagrindinis teisinis reguliavimas kolektyvinėmis sutartimis (kurio neįtvirtinus kolektyvinėje sutartyje konkretūs darbo santykiai liktų visai nesureguliuoti), ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika jas taikant. Straipsnio tikslas - atskleisti kolektyvinio sutartinio teisinio reguliavimo skatinimą Lietuvoje bei įvertinti kai kurias Darbo kodekso nuostatas teisės taikymo aspektu. Šiam tikslui pasiekti taikomas loginės analizės, sisteminės analizės ir analitini s-kritini s metodai

Teisinės prielaidos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos veiklai Lietuvoje.

This article analyses fixation of policy of the Tripartite Council of Republic of Lithuania (hereinafter – Lithuanian Tripartite Council) in the article deals with legal preconditions for the activity and ambit of the Lithuanian Tripartite Council, which was established on the fifth of May of 1995, in Lithuania. The rules, which are included in the main laws of the international community, the laws of Lithuania and triangular agreements among the representatives of the employers, representatives of employees and the government of the Republic of Lithuania, are analyzed as well. This article analyses the Convention of International Labour Organisation (hereinafter ILO) No. 144 „Establishment of tripartite machinery to promote the implementation of international labour standards” (hereinafter – ILO convention No. 144), which was adopted in 1976, (ILO convention No. 144 was validated by the Parliament of the Republic of Lithuania on the 23’d of June, 1994) and draws the conclusion, that in Lithuania as well as in every other state, the member of ILO the standing tripartite commission should be established. The author analyses legal preconditions of institutionalization of tripartite partnership. There are presented stages of the development of legal preconditions: 1) rudiment of the tripartite partnership; 2) fixation of policy of the Lithuanian Tripartite Council in the triangular agreements among the representatives of the employers, representatives of employees and the government of the Republic of Lithuania; 3) fixation of policy of the Lithuanian Tripartite Council in the legislation of The Republic of Lithuania.Straipsnyje aptariamos teisinės prielaidos, legitimizuojančios 1995 m. gegužės 5 d. įsikūrusios Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos (toliau – Lietuvos Trišalė taryba) veiklą, numatančios šios institucijos veiklos sritis bei kompetenciją. Taip pat nagrinėjamos teisės normos, numatytos tarptautinės bendrijos dokumentuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose bei socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) sudarytuose trišaliuose susitarimuose. Darbe analizuojama 1976 m. konvencija Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ (Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1994 m. birželio 23 d.), iš kurios matyti, kad trišalėms konsultacijoms vykdyti kiekvienoje TDO valstybėje narėje turi būti įsteigta nuolat veikianti trišalė institucija. Autorius straipsnyje nagrinėja trišalės partnerystės, reguliuojant darbo teisinius santykius, institucionalizavimo Lietuvoje prielaidas ir Lietuvos Trišalės tarybos formavimosi bei teisinio įtvirtinimo etapus. Darbe išskiriami keli laikotarpiai, kurių metu savitai buvo formuojamos teisinės prielaidos Lietuvos Trišalės tarybos veiklai atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje: 1. Trišalės socialinės partnerystės užuomazgos; 2. Lietuvos Trišalės tarybos veiklos įtvirtinimas socialinių partnerių ir Vyriausybės trišaliuose susitarimuose; 3. Lietuvos Trišalės tarybos veiklos reglamentavimas įstatymu

Kai kurie kolektyvinio sutartinio darbo santykių teisinio reguliavimo skatinimo probleminiai aspektai.

The Lithuanian success of implementing international obligation in order to encourage the regulation of labour relations by means of collective agreements is analyzed in this article. It is emphasized that development of social partnership is too slow, coverage of regulation of labour relations by means of collective agreement also is low-level and collective agreements basically are made at the plant level. It is noticed that, because of the need to find a suitable balance between implementing the international obligation to encourage regulation of labour relations by means of collective agreements, and the necessity to undermine the raison d’être of the regulation by means of collective agreements itself, as the process, where attitudes of social partners has to be harmonised at maximum, the state has limited scope to influence the process of making collective agreements. In the author’s view, the regulation of labour relations, by means of collective agreements in Lithuania should be encouraged by increasing self-sufficiency of social partners (inter alia, by increasing qualifications of staff of social partners and social partners themselves, by increasing the social partner’s financial self-support, also by instituting tools to raise the social partner’s organizational capability), as well as by making preconditions to make real influence for labour relations regulating them by means of collective agreements (inter alia, by gradually reducing regulation of labour relations by means of normative legal acts, by coordination of the in favorem and in peius principles in collective labour law, by making preconditions to grant the erga omnes powers for collective agreements). This article proposes social partners to burnish their image while seeking for society support. In order to increase the guarantees of the active members of trade unions for their supplement risk, the author proposes to make amendments to Article 19 chapter 1 of Labour Code of the Republic of Lithuania. It is emphasized that the coordination of the in favorem and in peius principles in collective labour law ensures the protection of the rights of the employees while increasing the flexibility of labour law even when the employees are not represented by trade unions or work councils; also the opportunity of the effective administration of the corporate risks of the employees by means of collective agreements is given for those social partners who are active and socially responsible.Kolektyvinė sutartis yra svarbus darbo teisės šaltinis, nuo kurio, be kita ko, priklauso darbo santykių teisinio reguliavimo efektyvumas. Reaguojant į tai, kad socialinė partnerystė Lietuvoje plėtojama vangiai, darbo santykių reguliavimo kolektyvinėmis sutartimis aprėptis yra itin maža, o kolektyvinės sutartys sudaromos iš esmės tik įmonių lygiu, straipsnyje nagrinėjama, kaip, reguliuojant darbo santykius, Lietuvai sekasi įgyvendinti tarptautinį įsipareigojimą – skatinti kolektyvinį sutartinį teisinį reguliavimą. Nurodomi veiksniai, lemiantys ribotas valstybės galimybes daryti įtaką kolektyvinių sutarčių sudarymui, pristatomos priemonės, kuriomis šis procesas Lietuvoje yra ir galėtų būti skatinamas. Nagrinėjamos problematikos kontekste atskleidžiami kai kurie šiuo metu galiojančio darbo santykių teisinio reguliavimo probleminiai aspektai ir pateikiamas jų vertinimas