Chlorophyll fluorescence in two strawberry (Fragaria x ananassa Duch.) cultivars

The study of chlorophyll fluorescence (CF) parameters conducted in two strawberry. Measurements of their values were done twice: in an early autumn and late spring. Fluorescence of five dark-adapted mature leaves derived from each was measured in the laboratory at room temperature with the use of a portable pulse amplitude modulation (PAM) in 15. replicates for each parameter. Statistical analysis of the obtained results showed significant differences between values of CF parameters in both

Hönnun á stýritöflu

Stýritöflur eru allstaðar í iðnaði þar sem eru mótorar, færibönd, dælur, skynjarar o.s.frv. Þeirra hlutverk er að stjórna öllum þessum búnaði með því að nota iðntölvur og stýringar en einnig að vakta allt kerfið og verja notendur og viðkvæman búnað fyrir yfirálagi og útleiðslu. Markmið verkefnis er að skoða hvernig virka íhlutir í stýritöflu, hvernig á að velja þá og einnig að hanna stýritöflu fyrir blóðgunarvélSlippurinn Akureyri ehf

Saldžiųjų bulvių produktyvumo pokyčiai priklausomai nuo tręšimo azoto trąšomis

e-ISSN 2335-8947Šiuo metu vis labiau populiarėja saldžiųjų bulvių auginimas. Tyrimo tikslas – ištirti tręšimo įvairiomis normomis azoto (N) trąšų įtaką augalų fotosintezės efektyvumui, fotosintetiniam našumui, stiebagumbių derlingumui, baltymų ir sausųjų medžiagų kiekiui. Buvo tirti saldžiosios bulvės (Ipomoea batatas (L.) Lam.) augalų stiebagumbių derlingumo fiziologiniai ir fenotipiniai pokyčiai. Lauko eksperimentas atliktas 2013–2015 m. Uhnin vietovėje (51.5833° N, 23.0333° E), Vidurio Rytų Lenkijoje. Buvo tirta tręšimas įvairiomis normomis (0, 50, 100, 150 ir 200 kg ha-1 N) azoto trąšų. Eksperimento metu nustatyta, kad skirtingos metų sąlygos turėjo teigiamą įtaką sausųjų medžiagų kiekiui stiebagumbiuose bei jų derliui ir minimalią – chlorofilo fluorescencijos bei chlorofilo a kiekiui. Tręšimo ir metų sąveika mažiausią įtaką turėjo bendrajai dispersijai, didžiausią – chlorofilo b kiekiui. Azoto trąšos turėjo mažiausią įtaką chlorofilo fluorescencijos fiziologiniams pokyčiams, tačiau gana didelę – sausųjų medžiagų kiekiui stiebagumbiuose ir jų derlingumui. Tręšimas 150 kg ha-1 N palankiai paveikė elektronų judėjimo srautą, pradedant nuo augalų 6-ojo lapo augimo tarpsnio iki fiziologinės brandos. Taip pat nustatyta, kad tręšimas azotu stimuliuoja saldžiųjų bulvių fotosintezės efektyvumą augalų vegetacijos pabaigoje. Didinant azoto normas chlorofilo fluorescencija (Fm) mažėjo. Reikšmingas fotocheminio efektyvumo (PS) II (Y) padidėjimas ir fluorescencijos koeficiento (qP) mažėjimas vyko iki tręšimo 100 kg ha-1 N. Mažiausią chlorofilo fluorescencijos intensyvumą (F0 ), nefotochemį fluorescencijos silpnėjimo koeficientą (qN) ir elektronų judėjimo spartą (ETR) palankiausiai veikė tręšimas 150 kg ha-1 NCurrently, the cultivation of sweet potato (Ipomoea batatas (L.) Lam.) is gaining more and more popularity. The aim of the present study was to investigate the effect of different nitrogen (N) fertilization levels on the parameters related to the efficiency of the photosynthetic apparatus, plant photosynthetic productivity, tuber yield and tuber dry matter yield of I. batatas. The study also aimed to identify phenotypic variation in the physiological measures and tuber yield traits of I. batatas. To achieve these objectives, a field experiment was carried out during the period 2013–2015 in Uhnin (51.5833° N, 23.0333° E), central-eastern Poland. The experimental factor was different nitrogen fertilization rates (0, 50, 100, 150 and 200 kg ha-1 N). The conditions in the experimental years had the strongest effect on tuber dry matter content and yield and on minimum chlorophyll fluorescence yield and chlorophyll a content. The fertilization × year interaction had the lowest percentage contribution to the total variance, while its highest contribution was observed for chlorophyll b. Nitrogen fertilization had the lowest percentage contribution to the physiological measures of chlorophyll fluorescence, but a quite high contribution to tuber dry matter content and yield. Nitrogen fertilization up to a level of 150 kg ha-1 N beneficially affected electron flow at successive plant growth stages, beginning from the 6-leaf stage until physiological maturity. Nitrogen fertilization was also shown to have a stimulating effect on the photosynthetic efficiency of I. batatas at the end of the growing season. A decreasing trend was observed in the maximum chlorophyll fluorescence yield (Fm) as affected by increasing N rates. A significant increase in actual photochemical efficiency of photosystem (PS) II (Y) and in the photochemical fluorescence quenching coefficient (qP) was observed up to a level of 100 kg ha-1 NVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

The Effect of Using Clomazon in the Cultivation of Helianthus Tuberosus L

The results of measurements of chlorophyll fluorescence turn out to be coefficients of sensibility of Helianthiis tuberosus plants to chlomazon. The results of measurements of chlorophyll fluorescence turn out to be coefficients of sensibility Helianthus tuberosus plants to chlomazonVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

The Effect of Using Clomazon in the Cultivation of Helianthus Tuberosus L

The results of measurements of chlorophyll fluorescence turn out to be coefficients of sensibility of Helianthiis tuberosus plants to chlomazon. The results of measurements of chlorophyll fluorescence turn out to be coefficients of sensibility Helianthus tuberosus plants to chlomazonVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij