Kai kurie vagystės kriminalizavimo probleminiai aspektai Lietuvos ir kitų užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose

Article is aimed to analyze theft, as it is foreseen in Article 178 (theft) of The Criminal Code of the Republic of Lithuania. The aim of this study is to reveal the advantages and disadvantages of criminalizing theft in Lithuanian criminal law and to submit proposals to the legislator regarding adding and amending features of the act. In order to achieve these goals, the following tasks are set: to provide a historical overview of the criminalization of theft, to perform a detailed analysis of the criminalization of theft in the criminal laws of Lithuania and other  countries, to submit proposals to the legislator of the Republic of Lithuania regarding the establishment of a certain subjective features of theft, to find out whether it is necessary to expand the subject matter of the theft in Lithuanian criminal law. While trying to evaluate the current legal regulation established in the CC of Lithuania, at the same time the authors examine the criminal laws of other countries (Germany, Poland, Hungary, France, etc.)In their article, the authors also examine the identification of objective and subjective features in criminalizing theft. The authors point out that, for example, criminalization of theft in criminal law, in some countries, including Lithuania, name property of another (Latvia, Estonia, Poland, Russia, Italy, Australia, England) as theft, others a object of another (Germany, Hungary, France, Turkey), and still others (Canada and England) use a broader term to define the subject of theft - money, any other movable and immovable property, as well as the right of claim and other intangible property. Moreover, the authors point out that subjective features (motive and purpose) in criminalizing theft are not enshrined in Article 178 of the CC of Lithuania. Meanwhile, the criminal laws of some foreign countries also define theft as a sign of selfishness - seeking to obtain (material) benefits (Danish CC, Italian CC, Russian CC). The authors, having performed the analysis of legal acts, doctrine and criminal cases, present their conclusions in the article. The authors of the study found that: 1) after assessing the current legal regulation established by the CC of Lithuania, it is considered that the extension of the subject of theft is not expedient, but it is debatable regarding the narrower determination of the subject of theft; 2) unlike the CC of Lithuania, the definitions of theft provided in the laws of many countries also indicate the purpose of seizure (hijacking) of property of another: with the aim of misappropriation (Estonia, Germany, Poland, Hungary, Sweden, Turkey); 3) in the absence of an article of the CC of the Republic of Lithuania, regulating criminal liability for temporary use of a vehicle, it is more difficult to substantiate the purpose of embezzlement as a necessary feature of hijacking; 4) the Lithuanian legislator should define theft in Article 178 of the CC (theft) as the abduction of another's property with the aim of appropriation, which would ensure the principles emphasized by the Lithuanian Constitutional Court and the European Court of Human Rights that the legal description of an act as criminal in criminal law must be complete, accurate and include clear implementation.Straipsnyje nagrinėjamas vagystės kriminalizavimas Lietuvos ir kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, pateikiama vagystės sąvokos istorinė apžvalga, analizuojamas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių taikymas kriminalizuojant vagystę. Atliekant sisteminę baudžiamosios teisės teorijos ir teismų praktikos analizę, identifikuojami kai kurie probleminiai vagystės kriminalizavimo Lietuvos baudžiamajame kodekse aspektai ir formuluojami pasiūlymai vagystės kriminalizavimo tobulinimui. Rengiant šį darbą, buvo naudotasi Lietuvos ir kitų užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, teisės aktais, analizuojami lietuvių, rusų ir anglų teisininkų mokslininkų darbai, kurie yra susiję su aptariama tema. Šiame darbe, be kita ko, yra analizuota teismų praktika, kuri susijusi su kai kurių pagrindinių vagystės požymių nustatymo problematika. Darbe yra lyginamos užsienio šalys bei pabrėžiama, kiek ir kokie požymiai taikomi apibrėžiant vagystę minėtų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Šio darbo tikslas yra atskleisti vagystės kriminalizavimą Lietuvos BK, nustatyti tokio kriminalizavimo privalumus ir trūkumus. Šiame tyrime yra pateiktos išvados, kurios padės geriau suprasti esmę. Išvadose minėtina, kad lyginant vagystės sąvoką su kitų užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, vagystė dažniausiai suprantama taip pat kaip ir pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą, tik išskyrus Rusijos ir Ukrainos baudžiamuosius įstatymus. Taip pat, pažymėtina, kad vagystės dalyko išplėtimas nėra tikslingas, tačiau diskutuotina dėl siauresnio vagystės dalyko nustatymo. Pabrėžtina, kad, norint pasiekti tinkamą vagystės reglamentavimą Lietuvos baudžiamajame įstatyme, būtų tikslinga Lietuvos BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti vagystės subjektyviosios pusės požymį – pasisavinimo tikslą

Concept of tresspasing premises, storage or secured teritorry as elements of aggravated theft under the theory of law and practice

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio (vagystė) antroje dalyje numatytas kvalifikuojamasis požymis įsibrovimas į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją". Pateikiamos įsibrovimo, patalpos, saugyklos, saugomos teritorijos sampratos, analizuojamos vagystės kvalifikavimo problemos. Nagrinėjant minėtą vagystę kvalifikuojantį požymį aptariamas Lietuvos teisininkų (V. Piesliako, A. Drakšienės, J. Nociaus, A. Abramavičiaus) ir Lietuvos teismų praktikos požiūris analizuojama tema. Kadangi kai kurių kitų šalių baudžiamieji įstatymai įtvirtina panašią kvalifikuotos vagystės sudėtį, straipsnyje lyginamuoju aspektu apžvelgiamas analogiškas ar panašus kitų šalių (Rusijos, Anglijos, Vokietijos) baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintas vagystę kvalifikuojantis požymis, jo samprata baudžiamosios teisės moksle, analizuojami A.I. Ignatovo, A.J. Čiūprovos, N. A. Lopašenkos, A. I. Boicovo, A.V. Grišino, V.A. Kuzmino, L.D. Gauchmano, S.V. Maksimovo, K. Volker, C.M.V. Clarksono, A.T.H. Smito ir kitų autorių darbai, teoriniai teiginiai grindžiami tam tikrais specifiniais teismų praktikos pavyzdžiais. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos teismų praktikoje ne visuomet pagrįstai yra inkriminuojamas šis vagystę kvalifikuojantis požymis. Atsižvelgiant į tai, siekiama pateikti pagrindinius kriterijus, kurie reikšmingi šiam vagystės kvalifikuojančiam požymiui nustatyti.The author of the article analyses one of the aggravated theft defined under the article 178 part 2 of Criminal code of Lithuania - stealing the property of another by trespassing into premises, storage or other secured territory. In all these cases the qualification of the offence depends on the place from which the property is stolen and the way in which the offence is committed. These elements of aggravated theft must be proved in order to charge the defendant under the article 178 part 2. On the other hand missing one of the mentioned element the defendant can't be liable for such an aggravated theft. Stealing from premises, storage or secured territory without trespass is not the case as the matter of such an aggravated theft as well as stealing by trespassing into some places but not into premises, storage or secured territory. According to the doctrine of law and the judicial practice the conception and the methods of trespassing, the conceptions of premises, storage or other secured territory are presented. The practical problems of qualification of this aggravated theft are discussed

Vagystę kvalifikuojančio požymio – didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, samprata teisės moksle ir teismų praktikoje

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio (vagystė) 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis veikos požymis „didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės“. Pateikiama šio požymio samprata baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje, atsklei­džiama šio požymio inkriminavimo problematika ir kai kurie didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystės kvalifikavimo ypatumai. Article is devoted to analysis of the element of aggravated theft – ‘‘valuables of high scientific, histori­cal or cultural significance”, that is forseen in Paragraph 3 of Article 178 (theft) of The Criminal Code of the Republic of Lithuania. The conceptions of the aggravating element in criminal theory as well as in practi­ce are represented. Some problems of proper enforcement of Paragraph 3 of Article 178 are discussed

Constructional pecularities of corpus delictis af the aggravated theft in the criminal code of the Republic of Lithuania

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio (vagystė) 2, 3 dalyse numatytos vagystės kvalifikuotos sudėtys, jų konstravimo ypatumai. Analizuojamas kai kurių vagystę kvalifikuojančių požymių kriminologinis pagrįstumas ir tikslingumas, aptariamas vagystės kvalifikuotų sudėčių vertinimas loginiu, stilistiniu, sisteminiu aspektais, baudžiamojo įstatymo vientisumo požiūriu. Atskleidžiamos kai kurios vagystės kvalifikuotų sudėčių teisinio formulavimo klaidos. Pateikiami šių sudėčių konstravimo tobulinimo būdai.Article is devoted to analysis of the corpus delictis of the aggravated theft, that is forseen in Paragraph 2, 3 of Article 178 (theft) of The Criminal Code of the Republic of Lithuania. Criminological validity and appropriateness of some aggravating elements of theft are analyzed. The logical, stylistic, systemic evaluation of the corpus delictis of the aggravated theft is discussed as well as evaluation of criminal law in terms of integrity. The article reveals some errors of legal regulation of the corpus delictis of the aggravated theft. The proposals on the further improvement of the regulation are given

Įsibrovimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją kaip vagystę kvalifikuojančio požymio samprata teisės moksle ir teismų praktikoje

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio (vagystė) antroje dalyje numatytas kvalifikuojamasis veikos požymis „įsibrovimas į patalpą, saugyklą, saugomą teritoriją“. Pateikiamos įsibrovimo, patalpos, saugyklos, saugomos teritorijos sampratos, analizuojamos vagystės kvalifikavimo problemos.Article is devoted to analysis of the element of aggravated theft – “trespass premises, storage or secured teritorry” that is forseen in Part 2 of the Article 178 (theft) of the Penal Code of Republic of Lithuania. The conceptions of trespass, premises, storage and secured teritorry are represented. The problems of proper enforcement of the Article 178 Part 2 are discussed

Problems of complete theft in Lithuanian judicial practice

Article is devoted to analysis of the complete theft. After coming to the conclusion of the conception of stealing author offers the preferable solution that full theft is complete when a culprit appropriates property of another, that means to enquire a real capability to possess, use or dispose another's property according to actor's will. In deciding whether a culprit has such a capability or not the author proposes to evaluate circumstances as follows: the object of theft, the intention of the culprit, the mental apprehension of the situation, the place where the object of theft was found, the manner in which a theft was made and so on. That's why sometimes the full theft is complete as soon as the taking occurs, in other cases to allege complete theft requires better strengthening the possession of the taken property. The latest it happens when a thief provides a new security for the property. The author also emphasizes that not airways the factual disposal of taken property means real capability to possess, use or dispose another's property according to actor's will and at the same time it doesn't mean that full theft is committed. Moreover, it doesn't' t matter whether a culprit has used the obtained real capability to possess, use or dispose another's property according to his will or not, the sufficient for full theft is that he has had such a capability. The author provides the practical value of complete theft as well. First of all, full theft is more serious offence than attempted theft. That's why the penalty for complete theft is higher. Besides when full theft is committed the factual usage and disposal of the appropriated property by the thief doesn't require an additional charge. Moreover, there is no voluntary rejection, complicity and theft can't amount to robbery after the theft has been completed