Planos Municipais de Cultura e participação social no fortalecimento de políticas culturais

Este artigo tem como pano de fundo a reflexão a respeito da institucionalização da política cultural brasileira frente aos desafios da integração federativa proposta pelo Sistema Nacional de Cultura. O Plano Nacional de Cultura é abordado com foco em suas metas e no atual estágio de consolidação de planos de cultura em vinte municípios do País, contemplados pelo Projeto de Assistência Técnica à Elaboração de Planos Culturais de Capitais e Regiões Metropolitanas, realizado pela Universidade Federal da Bahia, em parceria com o Ministério da Cultura. O plano de cultura é analisado aqui enquanto o principal componente de ligação entre os diversos mecanismos do Sistema. Interessa-nos compreender a importância da participação social e da sinergia dos entes federados no processo de planificação de políticas culturais

Modelling by maps of two-frequency microwave ionization of hydrogen atoms

Mapping equations of motion of the highly exited classical atom in a monochromatic field are generalized for the two-frequency microwave field. Analysis of the obtained equations indicates to the weak sensitivity of the position of the recently observed ionization peak near the main resonance to the frequency and amplitude of the additional microwave field. In the high frequency region, however, the sensitivity of the enhanced ionization peaks on the additional field frequency is predicted.Comment: LaTex, 3 PostScript figure

Anykščiai regional park‘s reserves and their eco-assessment

Magistro darbe atliekamas Anykščių regioninio parko draustinių ekologinis vertinimas. Darbo objektas – Anykščių regioninis parkas, jo gamtiniai, kultūriniai ir kompleksiniai draustiniai. Darbo tikslas – atlikti Anykščių regioninio parko draustinių ekologinį vertinimą. Darbo metodai: o stebėjimo; o lauko objektų įvertinimo. Darbo rezultatai. Anykščių regioninis parkas yra Baltijos aukštumų srityje, Aukštaičių aukštumos ir Vakarų aukštaičių plynaukštės fiziniuose – geografiniuose rajonuose. Regioninio parko miškingumas siekia 33,7 %, t.y., artimas respublikos vidurkiui. Anykščių regioninio parko I grupės miškų yra 1 %, II – 39 %, III – 40 % ir IV – 20 %. Anykščių regioninio parko teritorijoje yra išskirtos 8 Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST). Parke yra išskirta eilė kertinių miško buveinių, kurių svarba yra nepaprastai didelė gamtosauginiu požiūriu. Anykščių regioniniame parke išskiriamos konservacinio, ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir gyvenamojo prioriteto zonos. Anykščių regioninio parko flora yra nepaprastai gausi ir įvairi. Atlikus tik preliminarius tyrimus čia konstatuota apie 770 aukštesniųjų augalų rūšių. Floros įvairovė priklauso nuo augaviečių, dirvožemio bei vandens telkinių įvairovės. Dauguma Raudonosios knygos rūšių aptikta miškuose. Anykščiai yra ne tik rekreacijos, bet ir kultūrinio turizmo kraštas. Regioninio parko pažinimas yra vykdomas auto, dviračių, pėsčiųjų, vandens, žirgų ir slidžių turizmo trasomis. Parke yra daug kultūrinių ir gamtinių kraštovaizdžio vertybių.In this MBA Graduation paper is carried out Anykščiai Regional Park’s reserves eco-assessment. Research object – Anykščiai Regional Park, it‘s natural, cultural and complex reserves. Aim of this study – to make Anykščiai Regional Park’s reserves eco-assessment. Methods of this study: o supervision; o field objects evaluation. Results of this study. Anykščiai Regional Park is in the Baltic Heights area, in Aukštaičiai highlands and the Aukštaičiai western plateau physical - geographical areas. Regional Par k forested reaches 33.7%, i.e., close to the average of the republic. In Anykščiai Regional Park’s I group forests are 1%, II - 39%, III - 40% and IV - 20%. In Anykščiai Regional Park territory is identified 8 for the habitats protection important territories (BAST). In the territory is excluded a queue of cornerstones forest habitats, which is of great importance in terms of environmental. In Anykščiai Regional Park are excluded conservation distinction, environmental protection, recreational, farm and residential areas of priority. Anykščiai Regional Park’s flora is unusually rich and varied. After preliminary studies here are stated about 770 species of higher plants. Flora diversity depends on areas where it grows, soil and water pools diversity. The most Red Book species are found in the forests. Anykščiai is not only recreation, but also the cultural tourism landscape. Regional Park cognition is carried out auto, bicycle, pedestrian, water, horses and ski tourism routes. In the park are many cultural and natural landscape values.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta

The effect of hydrophilic quantum dots on autofluorescence of unicell freshwater algae

This study explored the effect of hydrophilic quantum dots (QD) CdSe/ZnS-COOH on the autofluorescence of unicellular freshwater algae Scenedesmus sp. and Chlorella sp. in the enviroment of modified Wilkins-Chalgren medium (MWC) and deep well water media. These media are important for the study of algal autofluorescence as they allow a comparison between the MWC medium, which is adapted for the growth of algae in a way that is not nutrient deficient, and the deep well water medium, which is quite close to the natural conditions for the growth of freshwater algae. Several spectroscopic techniques were used to analyse the autofluorescence of unicellular algae in both media including Kautsky curves. These methods can also be used to compare how the photoluminescence of quantum dots is affected by the presence of algae in these media. Finally, we can assess how quantum dots introduced into these media can affect the autofluorescence of these algae. Where we find that the autofluorescence intensity and excitation wavelength ratio of 483nm/435nm in deep well water of unicellular freshwater algae Scenescesmus sp. and Chlorella sp. under "day/night" illumination conditions after 7 days are lower compared to the autofluorescence of algae in MWC medium. Also during the first week we see that irradiated CdSe/ZnS-COOH quantum dots in MWC medium kept under "day/night" illumination conditions have a decrease in scattering of the optical density spectra, a slight increase in the photoluminescence intensity and a narrowing of the spectrum compared to the spectroscopic QD parameters measured just after irradiation, which is attributed to the degradation of the unstable QD aggregates formed during the irradiation. As an addition in the same medium partial recovery of the photoluminescence intensity of the quantum dots induced by the algal cells and/or the ectracellular material released from them, which, although lower than in the sample without algae, was accompanied by a narrowing of the spectrum in the red part. What we see in deep well water is in fact similar. Here we see that the degradation of the quantum dot structure results in a decrease in the absorption and photoluminescence intensity of the irradiated CdSe/ZnS-COOH quantum dots and a shift of the spectrum towards the short-wavelength side, compared to the spectra of the quantum dots measured immediately after irradiation, In the medium with algae, this decay is partially stabilised and a partial recovery of quantum dot photoluminescence is recorded during the first week, which is due to the formation of an additional layer when the quantum dots interact with the algae and/or their extracellular materials. And finaly CdSe/ZnS-COOH quantum dots induced a medium-independent response in the unicellular freshwater species Scenescesmus sp. and Chlorella sp. algae, but the photochemical attenuation and the electron transfer coefficient were lower in deep well water than in MWC medium, so quantum dots in deep well water have a greater effect on the photosystem II of algae

Sudurtiniai demonstratyvai gotų kalboje

1. Sudurtiniai gotų kalbos demonstratyvai pagal savo reikšmę gali būti skirstomi į tapatumo ir kokybės bei kiekybės demonstratyvus, o pagal savo pronominalizaciją - į pronominalizuotus ir leksinius. Pastarieji retai vartojami ir, atrodo, yra vertėjo naujadarai.2. Sudurtiniai gotų kalbos demonstratyvai yra palyginti neseni, susideda iš įvardinio kamieno ir priesagos arba leksinio elemento. Jie dar neturi jokių šalutinių funkcijų, arba jos dar silpnai teišvystytos; abu elementai jau tapę vienu funkciniu vienetu.3. Gotų kalbos sudurtinių demonstratyvų pronominalizacija vyko trijose plotmėse: funkcinėje, morfologinėje-paradigmatinėje ir leksinėje. Dauguma iš jų pronominalizavosi tik funkciniu ir morfologiniu-paradigmatiniu atžvilgiu.4. Sudurtiniai demonstratyvai gotų kalboje vartojami substantyviškai, adjektyviškai, koreliatyviai ir gali atlikti bendrą parodomąją funkciją. Tik galutinai susiformavę gotų kalbos parodomieji įvardžiai (“swaleiks”) vartojami visose šiose funkcijose. Dauguma demonstratyvų pasitaiko tik vienoje arba dviejose iš šių vartojimo sferų.5. Sudurtiniai gotų kalbos demonstratyvai yra nepriklausomi nuo graikiško originalo, nors, juos vartodamas, vertėjas stengėsi nuo jo nenutolti. Tik vartodamas “samasaiwals” (σʋ́μψʋχος) ir “samakuns” (σʋγγενής), vertėjas, atrodo, pasidavė graikiško teksto įtakai

Gotų kalbos artikelio funkcijos

Ankstyviausiame savo raidos etape gotų k. artikelis atliko sintagmos delimitacinę funkciją. Tolesnis raidos etapas buvo būdvardžių silpnosios linksniuotės fiksavimas ir su tuo susijusi daiktavardžių individualizacija. Gotų k. artikelio raida užsibaigia jo substantyvacine – apibendrinančiąja funkcija