Indoeuropietiškojo archeritmo beieškant (indų, arabų, graikų ir baltų muzikinės ritmikos lyginamoji analizė)

This article analyzes and compares the rhythmics of Indian, Arabian, ancient Greek, ethnic Lithuanian, Latvian, and Estonian music. The stress is laid on the similarity common to classical Indian, ancient Greek, and ethnic Lithuanian music. The author poses the question: can the durational rhythmics, which is common among the mentioned cultures, be called “Indo-European Arch rhythmics”; or is it a phenomenon of a wider scale, typical in the music of other cultures, too. The research is based on typological and comparative methods. The phenomenon of musical rhythmics is analyzed following the quantitative (duration, quantity) view. The foundation of quantitative (durational) rhythmics is sought for in languages as well- in the fluctuation of long and short syllables.Šiame straipsnyje nagrinėjama ir lyginama indų, arabų, antikinės Graikijos ir etninės lietuvių, latvių bei estų muzikos ritmika. Tyrime remiamasi tipologiniu ir lyginamuoju metodais. Muzikinės ritmikos reiškiniai nagrinėjami kvantitatyviniu (trukmės kiekybės) požiūriu. Atkreipiamas dėmesys į tipologinį panašumą, būdingą klasikinei indų, antikinei graikų muzikai ir senajam lietuvių liaudies dainų sluoksniui (lietuvių etnomuzikologė Jadvyga Čiurlionytė vedinio giedojimo skambesį yra palyginusi su lietuvių rugiapjūtės dainomis). Autorius kelia klausimą, ar minėtoms muzikinėms kultūroms būdinga trukminė (kvantitatyvinė) ritmika gali būti laikoma “indoeuropietiškuoju archeritmu”, ar tai yra platesnio masto reiškinys, būdingas ir kitų kultūrų muzikai. Trukminė ritmika, būdinga sanskrito prozodijai ir klasikinei indų muzikai, klasikinei arabų muzikai, antikinei graikų muzikai, senajam lietuvių liaudies dainų sluoksniui (kalendorinėms ir darbo dainoms), iš esmės skiriaisi nuo kvalitatyvinės (dinaminės, akcentinės), būdingos XVII-XX amžių Europos akademinei ir popmuzikai. Kvantitatyvinės (trukminės) ritmikos pamato galima ieškoti kalboje - trumpųjų ir ilgųjų skiemenų kaitoje. Trumpųjų ir ilgųjų skiemenų kaita remiasi sanskrito poetiniai metrai (chanda), šia kaita grindžiama klasikinė arabų eilėdara (’arūḍ), klasikiniu kvantitatyvinės ritmikos pavyzdžiu laikytina antikinės graikų poezijos bei muzikos ritmika. Tikėtina, kad kvantitatyvinė eilėdara turėjo lemiamos įtakos indų ir arabų klasikinės muzikos ritmikos formavimuisi (indų tāla, arabų t̄qā ’āt); kvantitatyvinės ritmikos reiškiniams būdingas gilus kalbos ir muzikos sinkretiškumas. Dėsninga, kad kvantitatyvinė (trukminė) ritmika yra būdinga būtent tų tautų, kuriose balsių ilgumas ir trumpumas atlieka reikšminę funkciją, muzikai. Ši aplinkybė liudija apie glaudžią muzikos ir kalbos ritmo sąveiką ir neabejotiną kalbos įtaką muzikinės trukminės ritmikos reiškinių formavimuisi.Panagrinėjus senojo lietuvių liaudies dainų sluoksnio (ypač kalendorinių ir darbo dainų, vaikų dainų, pasakų dainuojamųjų intarpų) ritmiką tampa akivaizdu, kad kai kuriems pavyzdžiams būdingesnė ne kvalitatyvinė (dinaminė, akcentinė), bet kvantitatyvinė (trukminė) ritmika. Muzikinių ir kalbinių trukmių sutapimas (t. y., kai ilgą skiemenį atitinka ilgas muzikinis garsas) lietuvių liaudies dainose apskritai nėra dažnas, tačiau skiemens trukmės ir muzikinės trukmės sutapimas aiškiai pastebimas seniausiame, reliktiniame teksto sluoksnyje - asemantiniuose garsažodžiuose, kurie dažniausiai pasitaiko priedainiuose, arba patys atlieka refreno funkciją: ralio, valio, lalo (∪-), leliumai, tatato, ratilio (∪∪-), oi kalėda (∪∪-∪)

Pradinių klasių moksleivių intonacinio žodyno formavimas remiantis lietuvių etnine muzika

Straipsnyje nagrinėjamos pradinės mokyklos moksleivių muzikinio intonacinio žodyno formavimo galimybės, remiantis lietuvių etninės muzikos intonacijomis. Muzikos psichologijos, etnomuzikologijos ir Vakarų muzikos pedagogikos duomenys leidžia teigti, kad pradinių klasių moksleivių muzikinį žodyną formuoti tikslingiausia pasitelkiant anhemitininius derinius. Atsižvelgdamas į tai, kad lietuvių etninėje muzikoje pentatoniką grįstų pavyzdžių nėra daug, straipsnio autorius siūlo alternatyvų kelią, kurio esmė – sąryšinga anhemitoninių trichordų sistema, padedanti suvokti visus diatoninės dermės laipsnius.The article analyses primary school pupils’ abilities of musical intonation vocabulary formation, in accordance with the Lithuanian ethnic music intonations. Music psychology, ethnomusicology and Western music pedagogy data shows that the best way to form musical intonation vocabulary in pupils is by using anhemitonic combinations. Taking into account that Lithuanian ethnic music doesn’t have much examples based on pentatonic combinations, the author of the article offers an alternative principle that is based on a coherent system of anhemitonic trichords that helps to comprehend all levels of diatonic scale

Ethnic music and the development of a child's tonal perception

The author of the article seeks to reason the significance of the ethnic music in early stages of children music education. The research focuses on revelation of the parallels in phylogenetical evolution of musical scale and ontogenetical development of scale cognition, names the most significant musicianship stages, and distinguishes the criteria that allow determining the applicability of music material for children musical education. The author reaches the conclusion, that early children musicianship development stages are best answered by archaic folklore

Innovations of how to teach rhythmic in an elementary school

The article deals with innovations of rhythm learning in the primary school. The differences of quantitative and accentual (qualitative) rhythms and the spread of quantitative rhythms to the ethnic music of world's cultures are brought out. The research was done using typological, historical, and comparative methods and it was based on the data of music psychology, comparative musicology, and Lithuanian ethnomusicology. Also the paper dicusses and analyses the innovative method of teaching rhythms, proposed by the author, and the importance of the methods of kinesthetical and verbal mnemonics in the process of rhythm sense developmen

Tāla: indų klasikinės muzikos ritmikos ypatumai

The present article aims to reveal some basic features of rhythm system in Indian classical music. On the basis of such sources as Gítālaṃkara, Nāṭyaśāstra, Sañgīa-ratnākara and the historical, typological and comparative methods the author analyses the development of tāla, describes the features of the structure of rhythm cycle, and points out the typological differences of rhythm in Indian and European music. The conclusion says, that Indian tāla and measure in European music must be ascribed different types of rhythm. Although qualitative rhythm shares some common features with tāla, it should be treated as the manifestation of quantitative rhythm. This mode of rhythm formation can be set back to Ṛgveda time, and can be related with peculiarities of phonetic structure of Sanskrit. It is also typologically kindred to antique Greek music rhythm and to some archaic Lithuanian folk songs, especially work songs and songs of calendar cycle.Straipsnio objektas - tāla, indų klasikinis muzikos ritmo organizavimo sistema; tai vienas iš sudėtingiausių ir rafinuočiausių žmonijai žinomų ritmo reiškinių. Straipsnyje, remiantis senaisiais muzikologiniais šaltiniais (Gítālaṃkara, Nāṭyaśāstra, Sañgīa-ratnākara) ir XX a. muzikologų (Alailw Danielou, Emme te Nijenhuis’o, Swāmio Prajnānānandos) darbais, nagrinėjama istorinė tālos raida, aprašomi ritminio ciklo struktūros ypatumai išryškinami tipologiniai indų ir Europos klasikinis muzikos ritmo organizavimo skirtumai; siekiama atsakyti į klausimą, ar tāla, indų klasikinės muzikos ritmo ciklas, lygintinas su Europos muzikos taktu. Pasitelkiami istorinis, tipologinis ir komparatyvinis metodai

Lithuanian polyphonic songs sutartinės: the archaic nature of their musical language in the context of global music

Lithuanian traditional polyphonic songs, known as sutartinės, are characterized by a distinctive musical language and have almost no analogues in world music. The aim of this article is to explore the peculiarities of their musical language and the socio-cultural context of their performance tradition in order to reveal their archaic origins. The archaic nature of sutartinės songs is shown not by individual features of their musical language, but by the totality of these features, the peculiarities of their poetics, and performance traditions. An examination of the musical elements and poetry of these songs, and their juxtaposition against examples of archaic vocal polyphony from other cultures, leads to the convergence of arguments in favour of the very ancient origins of these songs, possibly dating back to Old Europe (c. 3 millennium BC). A deeper insight into sutartinės songs significantly enriches our understanding of the origin and development of traditional vocal polyphony

Indoeuropietiškojo archeritmo beieškant : (indų, arabų, graikų ir baltų muzikinės ritmikos lyginamoji analizė)

This article analyzes and compares the rhythmics of Indian, Arabian, ancient Greek, ethnic Lithuanian, Latvian, and Estonian music. The stress is laid on the similarity common to classical Indian, ancient Greek, and ethnic Lithuanian music. The author poses the question: can the durational rhythmics, which is common among the mentioned cultures, be called "Indo-European Arch rhythmics", or is it a phenomenon of a wider scale, typical in the music of other cultures, too. The research is based on typological and comparative methods. The phenomenon of musical rhythmics is analyzed following the quantitative (duration, quantity) view. The foundation of quantitative (durational) rhythmics is sought for in languages as well - in the fluctuation of long and short syllables

Lithuanian folk songs for children: archaic melodies and their didactic possibilities

This article reveals the peculiarities of the melodies of Lithuanian children’s songs, the didactic possibility of the use of the songs from the old layer in early musical education is examined. The study uses 366 melodies from the collection of children’s songs gathered by P. Jokimaitienė. The study revealed that around half of the songs in this collection have the characteristics of archaic melodies: they are narrow range (not exceeding the fourth or fifth), based on a limited number of scale steps (2-4 different notes). In structure, they are fundamentally different from the major and minor melodies typical of classical and popular music. The melodies of children’s songs are simple, catchy and therefore correspond with the musical comprehension and expression possibilities of 7-9 year old children, they are appropriate to start learning solfėge and writing sheet music. It is interesting to note that such archaic scales are the basis for spontaneous vocal improvisations of children today

Mokyklinė dūdelė

Reikšminiai žodžiai: Grojimas; Grojimas dūdele; Mokyklinė dūdelė; Mokyklinės dūdelės įtaka vaiko raidai bei muzikiniam raštui; Mokymosi groti metodika; Muzikinis ugdymas; Muzikinė raiška; Learning learning methodology; Music education; Musical education; Musical expression; Playing; Playing Dude; School pipe; The influence of the school pipe on the development of the child and musical writin