Naujienos

 &nbsp

Pykčio poveikis sprendimui nusikalsti

The article analyses the effect of the experience of anger on criminal decision-making, depending on the time spent assessing the situation. Based on a dual-process approach, an experiment was conducted. All participants (67 convicted adult males) examined fraud scenarios and made decisions about the actor’s consent/refusal to commit the crime under different conditions: with or without the arousal of anger, with limited or unlimited time for the evaluation. The results confirm that the anger experienced at the time of the decision taking impacts information processing. The anger felt during the decision is related to the orientation towards the difficulties experienced by the actor in the situation. Mild anger experienced during the decision with limited and unlimited time to assess the scenario is associated with Type 2 (rational, analytical) processing.Straipsnyje analizuojamas sprendimo metu išgyvenamo pykčio poveikis sprendimui nusikalsti priklausomai nuo laiko, skirto situacijai vertinti. Remiantis dvejopo informacijos apdorojimo prieiga, buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 67 bent kartą teisti pilnamečiai vyrai. Tyrimo dalyviai nagrinėjo su sukčiavimu susijusias situacijas ir sprendė dėl situacijos veikėjo sutikimo / atsisakymo vykdyti nusikaltimą skirtingomis sąlygomis: sprendimo metu išgyvendami arba neišgyvendami pykčio, taip pat esant ribotam arba neribotam laikui, skirtam situacijai įvertinti. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad sprendimo metu išgyvenamas pyktis daro reikšmingą poveikį informacijai apdoroti. Sprendimo metu išgyvenamas pyktis susijęs su orientacija į situacijos veikėjo patiriamus sunkumus. Esant tiek ribotam, tiek neribotam laikui situacijai įvertinti ir sprendimo metu patiriant nestiprų pyktį, buvo aktyvinami antro tipo (racionalūs, analitiniai) procesai

Mūsų recenzentai

 &nbsp

Laiko ribojimo poveikis sprendimui nusikalsti

The article analyzes the effect of time pressure on the decision to commit a crime based on a dual-process approach. An experiment was conducted with the participation of 67 at least once convicted adult men. All participants examined fraud scenarios with limited and unlimited time conditions for their evaluation and decided on the consent or refusal of the actor in the vignette to commit the crime. Although the decision that the actor in the situation will commit a crime prevailed regardless of the experimental conditions, the results of this study confirm that time pressure has a significant effect on information processing. Time pressure is associated with the predominance of Type 1 (automatic, intuitive) processes and suppression of Type 2 (rational, analytical) processes, while a longer time is associated with the activation of Type 2 processes and the assessment of the long-term perspective.Straipsnyje analizuojamas laiko ribojimo poveikis sprendimui nusikalsti, remiantis dvejopo informacijos apdorojimo prieiga. Buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 67 bent kartą teisti pilnamečiai vyrai. Visi tyrimo dalyviai nagrinėjo su sukčiavimu susijusias situacijas esant ribotam ir neribotam laikui, skirtam joms įvertinti, ir sprendė dėl situacijos veikėjo sutikimo / atsisakymo nusikalsti (padaryti nusikaltimą). Nors sprendimas, kad situacijos veikėjas nusikals, vyravo nepriklausomai nuo eksperimento sąlygų, tyrimo rezultatai patvirtina, kad laiko, skirto situacijai įvertinti, ribojimas daro reikšmingą poveikį informacijai apdoroti. Ribotas laikas situacijai vertinti ir sprendimui priimti susijęs su pirmo tipo (automatinių, intuityvių) procesų vyravimu ir antro tipo (racionalių, analitinių) procesų slopinimu, o ilgesnis laikas – su antro tipo procesų aktyvinimu ir ilgalaikės perspektyvos vertinimu

Lietuvos prokurorų ir prokuratūrų įvaizdis

The article examines the character, similarities and differences of the image (or its separate components) of public prosecutors and prosecutorial offices perceived by the prosecutors (n = 322), police officers (n = 113), attorneys (n = 85), judges (n = 103) and the general public representing different age groups (n = 623), as well as the relations among the image of prosecutors and prosecutorial offices, experience accumulated by participants, and sociodemographic characteristics.Straipsnyje analizuojamas prokurorų (n = 322), policijos pareigūnų (n = 113), advokatų (n = 85), teisėjų (n = 103) ir įvairaus amžiaus išorinės (visuomenės) grupės atstovų (n = 623) suvokto prokurorų ir prokuratūrų įvaizdžio (tam tikrų jo dėmenų) pobūdis, panašumai ir skirtumai, taip pat prokurorų ir prokuratūrų įvaizdžio, tyrimo dalyvių sukauptos patirties ir sociodemografinių charakteristikų sąsajos

Pirmos, antros ir ketvirtos COVID-19 pandemijos bangų metu Lietuvoje taikytų ribojimų ir draudimų vertinimas

The article analyzes how, during the separate waves (the 1st, 2nd, and the 4th) of the coronavirus pandemic, participants of a study (overall n = 1356) assessed the government-imposed restrictions, prohibitions, liabilities and penalties for non-compliance with said restrictions, the perceived fairness of the behavior of other people during the pandemic, and the changes of their assessments during the coronavirus pandemic. Obtained evidence suggests that during the Covid-19 pandemic (from the 1st to the 4th wave) the participants of the study assessed the non-compliance with restrictions and prohibitions more and more forgivingly.Straipsnyje analizuojama, kaip tyrimo dalyviai (iš viso n = 1 356) skirtingų COVID-19 pandemijos bangų (pirmos, antros ir ketvirtos) metu vertino taikomus ribojimus ir draudimus, atsakomybę ir bausmes už jų nesilaikymą, suvoktą žmonių elgesio pandemijos metu teisingumą, taip pat tai, kaip pandemijos metu keitėsi jų pateikti vertinimai. Gauti duomenys atskleidė, kad, tęsiantis pandemijai (nuo pirmos iki ketvirtos bangos), tyrimo dalyviai taikomų ribojimų ir draudimų pažeidimus vertino vis atlaidžiau

Prokurorų patiriamo streso ir jo įveikos ypatumai: dviejų tyrimų duomenys

The article analyzes work-related stress experienced by Lithuanian prosecutors (349 and 274 prosecutors participated in the study in 2013 in 2017, respectively), its main sources, and the coping strategies used by the prosecutors. It also delves into the relations of stress, coping strategies, and prosecutors’ sociodemographic characteristics; the paper presents a comparison of data gathered in 2013 and 2017.Straipsnyje analizuojamas mūsų šalies prokurorų (2013 m. buvo apklausta 349, o 2017 m. – 274 prokurorai) dėl darbo specifikos patiriamas stresas, svarbiausi jo šaltiniai, taikomos streso įveikos strategijos, streso, įveikos strategijų ir prokurorų sociodemografinių charakteristikų sąsajos, taip pat lyginami 2013 ir 2017 metų duomenys

Pataisos įstaigų ir jų darbuotojų įvaizdžio ypatumai

The article examines the character, similarities and differences of the image (or its separate aspects) of correctional agencies and employees perceived by the employees of correctional agencies (n = 342), convicts (n = 361) and the general public representing different age groups (n = 1023), as well as the relations among the image of correctional agencies and employees, experience accumulated by participants, and sociodemographic characteristics.Straipsnyje analizuojamas pataisos įstaigų darbuotojų (n = 342), nuteistųjų (n = 361) ir įvairaus amžiaus išorinės (visuomenės) grupės atstovų (n = 1023) suvokto pataisos įstaigų ir jų darbuotojų įvaizdžio (tam tikrų jo dėmenų) pobūdis, panašumai ir skirtumai, taip pat pataisos įstaigų ir jų darbuotojų įvaizdžio, tyrimo dalyvių sukauptos patirties ir sociodemografinių charakteristikų sąsajos

Herkus Frederikas Skineris (1904-1990)

The article present a short biography of B. F. Skinner and his major theoretical assumptions about behavior. At the end of the article, the list of his major works is presented.Straipsnyje pateikiama trumpa B. F. Skinner biografija, jo iškeltos pagrindinės prielaidos apie žmogaus elgesį. Straipsnio gale pateikiamas svarbiausių veikalų sąrašas

Psichologiniai asocialios asmenybės formavimosi mechanizmai

The article deals with different aspects of development of deviant personality: 1. General mechanisms of the development of personality and its functioning in particular conditions. 2. The reciprocity between internal and external factors of development of personality. 3. Value system and self-esteem of personality and its role in development of deviant behaviour. The analysis of various data suggests that the striving to raise one's self-esteem is a general nonspecific factor, which may stimulate various forms of deviant behaviour. The main point in the development of positive self-esteem is the reorientation of personality to another (deviant) value system. Different means of neutralization of internal and external demand are analysed as the intermediate in the process of the reorientation of personality from prosocial to antisocial way of development.Straipsnis aptaria skirtingus deviantinės asmenybės formavimosi aspektus: 1.  Bendrus  asmenybės formavimosi mechanizmus ir jų funkcionalvimą specifinėmis sąlygomis. 2. Vidinių ir išorinių  asmenybės formavimosi faktorių sąveiką. 3. Vertybių sistema ir asmenybės savivertė ir jų vaidmuo deviantinio elgesio formavimesi. Įvairių duomenų analizė leidžia kelti prielaidą, kad siekis pakelti savivertę yra bendras nespecifinis faktorius, kuris gali stimuliuoti įvairias deviantinio elgesio formas. Esminis momentas formuojantis pozityviai savivertei yra asmenybės perorientavimas į kitą (deviantinę) vertybių sistemą. Analizuotos skirtingos vidinių ir išorinių poreikių neutralizavimo priemonės, veikiančios kaip tarpinė grandis asmenybės persiorientavime nuo prosocialaus į antisocialų vystymąsi