Nonverbal Communication in Business Negotiations and Business Meetings

This paper examines the importance of reading the body language signals in business negotiations and business meetings. By observing the physical changes of the human body, gestures, can lead to a more or less realistic impression about opponent, feelings of the other person, his mood, thoughts, expectations, intentions, and their changes. In non-verbal body language are very much important things : human posture, dress, accessories, gestures, eye contact, facial expressions, smile, voice intonation, laughter, eye contact, eye signs, the distance between the communicators, touch, clap, dance, and physiological responses - sweating palms, forehead, paleness, resulting in acute facial, neck redness and others. Part of nonverbal communication signs, or in other words the body language signals are sent consciously (natural or play signs, signals), and the other part of the body signals is emitted into the environment unintentionally, when to the information received response is made immediately, instantly, instinctively and without thinking. Body language signals in business negotiations or business meetings are important in several aspects: reveal the other person’s, the opponent's physical and emotional state as well as its evolution; complement, reinforce or weaken the spoken language; allows those who are able to read nonverbal communication signs, to determine more or less accurately whether oral language is true

Values, environmental concern and economic concern as predictors of enterprise environmental responsiveness

This article reports on examination of the relationships between manager’s personal values, their attitudes toward concern for environment, concern for economic results and enterprise environmental responsiveness. Schwartz’s list of values and statements about the environmental and economic concerns is used. We analyzed 1179 managers’ answers from Slovenian enterprises with structural equation modeling. Manager’s concern results: (a) for environment positively and significantly and (b) for economics negatively and insignificantly, in influence on enterprise environmental responsiveness. Two value dimensions significantly influence enterprise environmental responsiveness and one negatively. Environmental concern mediates the effect of three, and concern for economic results mediates the effect of two value dimensions on enterprise’s environmental responsiveness. Generalization can be limited due to the focus on one Central Europe country; future examination is needed. Findings are useful for the development of enterprises’ pro-environmental behavior and development of enterprise value system. A model of enterprise’s environmental responsiveness is developed

Developing negotiation competencies of business management students: structural and content dimensions

Straipsnyje nagrinėjamos problemos, susijusios su verslo vadybos studentų derybinių kompetencijų ugdymu, aptariant struktūros ir turinio problemas. Atskleidžiami ir apibūdinami verslo vadybininkų derybinių kompetencijų struktūriniai elementai: asmeninės savybės, asmens vertybės, nuostatos, požiūriai, žinios, gebėjimai, mokėjimai, emocinis intelektas, charizma. Aptariami individualizuoto darbo su studentais, į studentus orientuotų studijų organizavimo principai ir prielaidos ryšium su vadybinių ir derybinių kompetencijų ugdymu. Straipsnyje pateiktiems derybinių kompetencijų struktūriniams elementams būdinga tai, kad jų turinys gali būti planingai, sistemingai ir holistiškai plėtojamas. Tuo tikslu išryškinamos sritys, kryptys, kuriomis verslo vadybos studentų derybinės kompetencijos turėtų būti ugdomos. Siekiant efektyvesnio verslo vadybos studentų derybinių kompetencijų ugdymo, argumentuojamas būtinumas pereiti nuo mokymo, paremto žiniomis grindžiamu ugdymu (angl. knowledge based approach), prie mokymosi paradigmos, kurioje ugdymas grindžiamas kompetencijomis (angl. competence based approach): vertinant mokymosi kaip procesą, apimantį studentų mąstymo, suvokimo, jausmų, emocijų, elgsenos procesus ir jų pokyčius mokymosi metu, akcentuojant studento kaupiamą patirtį kaip reikšmingo ugdymo procesui, atskleidžiant jo gebėjimų (matyti, patirti, suvokti, suprasti, įsisavinti, išmokti) augimą realioje ar mokymosi procese imituojamoje veikloje.Paper discusses problems related to negotiation skills ofthe students of business administration and deals with the issues of structure and content. The article discloses and describes the structural elements of negotiation skills acquired by business managers: personal characteristics, values, attitudes, background, skills, abilities, emotional intelligence and charisma. The article also focuses on individual work with students, the principles of student-centred learning and assumptions about developing managerial and negotiation skills. The paper looks at the structural elements of negotiation skills and emphasizes its content can be developed with reference to a planned, systematic and holistic approach. For this purpose, the areas and fields where the bargaining skills of business management students should be developed have been highlighted. In order to more effectively develop negotiation skills of business management students, an argument for the necessity of shifting from teaching supported by knowledge-based education (knowledge-based approach) to the learning paradigm where education is based on competences (competency-based approach) has been put forward: assessing learning as a process involving student thinking, perception, feelings, emotions, behavioural processes and their changes during the process of training with an emphasis on accumulated student experience significant to the meaningful educational process thus revealing the growth of his/her skills (to observe, experience, understand, assimilate, learn) in red or simulated learning activities

Draudimo verslas Europos Sąjungoje: draudėjų apsauga

Straipsnyje nagrinėjami draudimo įmonių rizikos veiksnių vertinimo pagal direktyvą „Mokumas II“ pranašumai, palyginti su dabar veikiančia sistema „Mokumas 1", pabrėžiama direktyvos įgyvendinimo reikšmė bei įtaka sėkmingam Lietuvos draudimo rinkos vystymuisi. Pasaulio finansų krizė, prasidėjusi 2007 m. liepą, parodė, kaip svarbu teisingai vertinti ir numatyti finansų institucijų patiriamą riziką, Europos draudimo rinka, palyginti su bankų sektoriumi, sugebėjo atremti finansų krizės sukeltą audrą. Tai paaiškinama tuo, kad draudimo verslo modelis iš esmės skiriasi nuo bankų sektoriaus ir, be to, draudimo rinka yra padariusi išvadas iš 2001-2002 metų krizės, t. y. įdiegė griežtesnes rizikos ir kapitalo valdymo sistemas (CEA Insures... 2010). Draudimo rinka iki šiol vadovaujasi mokumo režimo reikalavimais (vadinamais „Mokumas I"), kurie padėjo jai išvengti krizės. Tačiau „Mokumo I" režimas daugiausia veikia tik draudimo įmonių lygiu ir dažniausiai nacionaliniu mastu, o tai suformuoja skirtingus požiūrius į draudimo įmonių mokumą visoje Europoje. Todėl šiuo metu Europos Sąjungos priežiūros institucijos svarbiausiu tikslu laiko naujos, patobulintos draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo reguliavimą sistemos (vadinamos „Mokumu II") sukūrimą, siekiant skleisti pažangią draudimo rizikos ir kapitalo valdymo praktiką ir derinti mokumo skaičiavimą holistiniu požiūriu, įvertinant visas draudimo įmonių rizikas, apimančias tiek įmonės turtą, tiek jos įsipareigojimus bei jų tarpusavio priklausomybę.Šio straipsnio tikslas - ištirti iki šiol draudimo įmonėse taikomos sistemos „Mokumas I“ silpnąsias vietas bei sistemos „MokumasII" pranašumus, atsižvelgiant į jos kiekybinio poveikio vertinimo studijų rezultatus, atliktus Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto per 2005-2010 metų laikotarpi, bei nustatyti jos įgyvendinimo reikšmę ir įtaką Lietuvos draudimo rinkai bei draudėjams

Increasing organizational management efficiency in the manufacturing sector

Straipsnyje analizuojama gamybos sektoriaus organizacijų valdymo efektyvumo didinimo problematika. Remiantis naujausiais Lietuvos ir užsienio autorių atliktais tyrimais, pristatoma valdymo efektyvumo didinimo reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje, pateikiamos organizacijų valdymo ir efektyvumo sampratos, efektyvumo didinimo priemonės. Tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir nustatyti gamybos sektoriaus organizacijų valdymo efektyvumo didinimo priemones. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatytos ne tik priemonės, bet ir priežastys, ribojančios valdymo efektyvumo didinimą ir veiklos tobulinimą. Išanalizavus valdymo efektyvumo didinimo priemones, buvo parengtas teorinis efektyvumo didinimo modelis, kuris tyrime pritaikomas kelioms gamybos sektoriaus organizacijoms. Empirinio tyrimo metu nustatytos šios pagrindinės organizacijų efektyvumo didinimo priemonės: organizacijos kultūros tobulinimas, specializuoti mokymai, programinės įrangos įsigijimas, nereikalingų veiklų (eikvojimų) mažinimas, vadybos standartų, tokių kaip ISO, „Lean“, „Six Sigma“ diegimas.The article analyzes the issue of increasing the management efficiency of production sector organizations. Based on the latest research conducted by Lithuanian and foreign authors, the significance of increasing management efficiency in modern society is presented, the concepts of organizational management and efficiency, and measures to increase efficiency are presented. In order to achieve the goal of the research - to theoretically substantiate and identify measures to increase the management efficiency of production sector organizations, not only increase measures but also reasons limiting the increase of management efficiency and performance improvement have been identified. On the basis of the analysis of the research, a theoretical model of efficiency improvement has been developed, which is applied in the research to several organizations in the manufacturing sector. The study identifies the following key measures to increase the efficiency of organizations: improving the organizational culture, specialized training, acquisition of software, reduction of unnecessary activities, management standards such as ISO, Lean, Six Sigma installation

Research on the role of construction industry as the way of developing the economic sector in Lithuania

One of the most important stages in the construction process is selecting the right contractor considering the smallest price that may raise many doubts. The cheapest option may be uneconomi­cal in view of a failure of technical quality and assessment of building lifetime. The article reviews literature and worldwide used practice to establish the most important factors of contrac­tor’s competitiveness. The paper also determines the main factors of the competitiveness of roofing contractors and evaluates qual­ity as a competitive advantage of the companies having influence on other factors of competitiveness. In conclusion; important proposals for assessing the competitiveness of the contractor and recommendations for future research are provided. Article in Lithuanian. Statybos sektoriaus, kaip lietuvos ūkio šakos, vaidmuo ir plėtros tyrimas Santrauka. Vienas svarbiausių statybos proceso etapų – parinkti tinkamą rangovą. Rangovo pasirinkimas pagal mažiausią kai­ną kelia daug abejonių. Pigiausias pasirinkimas gali būti neekonomiškas, atsižvelgiant į nepakankamą pagamintos produkcijos techninę kokybę ir įvertinant statybos objekto gyvavimo trukmę. Norint išsiaiškinti svarbiausius rangovo konkurencingumo veiksnius, buvo atlikta pasaulinės literatūros ir praktikos apžvalga. Straipsnyje nustatyti pagrindiniai įmonių, klojančių prilydo­mąsias stogų medžiagas, konkurencingumo veiksniai. Įvertinta kokybės, kaip įmonės konkurencinio pranašumo, įtaka kitiems jos konkurencingumo veiksniams. Pateikti siūlymai rangovo konkurencingumui vertinti, taip pat būsimų tyrimų pasiūlymai. Raktiniai žodžiai: rangovų atranka, įmonės konkurencingumas, konkurencingumo veiksniai, produkto kokybė, darbo kokybės vadyba

Evaluation of single-unit production management efficiency: theoretical aspects

Šiuolaikinėmis rinkos sąlygomis užsakovai tampa vis reiklesni vienetinei gamybai. Vienetinės gamybos valdymo tema nėra plačiai plėtojama ir tiriama. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ir identifikuoti vienetinės gamybos valdymo efektyvumo vertinimo kriterijus vadybiniame kontekste. Tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: nagrinėjami vienetinės gamybos teoriniai aspektai, aiškinamasi, kokie veiksniai daro įtaką valdymo efektyvumui, analizuojamos efektyvumą didinimo galimybės: „Lean“, valdymo sistemos. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, lyginimo ir apibendrinimo metodai. Įvairūs autoriai akcentuoja valdymo efektyvinimo bei inovacijų svarbą šių dienų konkurencingoje aplinkoje. Siekiant išlaikyti konkurencingas prekių ir paslaugų kainas, privaloma ieškoti resursų – didinti efektyvumo ir darbo našumą technologiniais ar tam tikrais vadybos sprendimais. Straipsnyje išnagrinėti efektyvų valdymą lemiantys veiksniai ir identifikuoti efektyvaus valdymo kriterijai.In today’s market conditions, customers are becoming more and more demanding for unit production.The topic of single-unit production management has not been widely researched. The aim of this article is to overview and summarize the criteria for evaluating single-unit production management efficiency in a managerial context. To achieve the aim, the following objectives have been set: to examine the theoretical aspects of single-unit production, to determine the factors that influence management efficiency, to analyse the increasing efficiency possibilities: lean, management systems. The following research methods were used: analysis of scientific literature, comparison and identify criteria. Various authors emphasize the importance of management efficiency and innovation in today’s competitive environment. In order to maintain the competitive prices of goods and services, it is necessary to look for resources – to increase efficiency and productivity via technological or certain management solutions. This article reveals the essential factors determining efficient management, and the conclusions provide a summary of the management efficiency criteria