Kelios pastabos dėl Sąjungos teisėjo atliekamos teisminės kontrolės apimties

This article presents some general aspects of the scope of judicial review applied by the Court of Justice of the European Union as well as its particularities in competition (the research comprises cases concerning agreements restricting competition and the abuse of a dominant position) and civil service cases. As legal texts of the European Union do not provide the precise scope of judicial control, the jurisprudence of the Court of Justice of the European Union is one of the main sources giving clarifications on this issue. This article focuses accordingly on the presentation of the relevant jurisprudence, which analyzes the subject matter in general and reflects the evolution of this Court’s approach in the said competition and civil service cases.Straipsnyje apžvelgiami kai kurie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atliekamos teisminės kontrolės apimties aspektai ir jos ypatumai konkurencijos (tyrimas apima bylas, susijusias su konkurenciją ribojančiais susitarimais ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi) bei viešosios tarnybos bylose. Kadangi Europos Sąjungos teisės aktai tiksliai neapibrėžia teisminės kontrolės apimties, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencija yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje pristatoma aktuali analizuojama tema ESTT praktika ir atspindima teismo požiūrio raida minėtose konkurencijos ir viešosios tarnybos bylose

Generaliniai advokatai Teisingumo Teisme: ar kyla abejonių? I dalis

The article briefly overviews some features of Advocates General of the Court of Justice of the European Union as well as the influence of their opinions on the case law of the Court. The research is based on the doctrine as well as on the case law. The latter spotlights inter alia the links between the opinions of Advocates General and the judgments of the Court both when propositions of Advocates General are followed and when they are not.Straipsnyje aptariami kai kurie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinių advokatų bruožai ir analizuojama jų nuomonių įtaka teismui. Tyrimas grindžiamas doktrina ir Teisingumo Teismo (toliau ir TT) praktika. Jame taip pat išryškinamos generalinių advokatų nuomonių bei Teisingumo Teismo sprendimų sąsajos tiek tais atvejais, kai generalinių advokatų pateikti siūlymai yra priimami, tiek kai Teismas jais nesiremia

Generaliniai advokatai Teisingumo Teisme: ar kyla abejonių? II dalis

This article continues to overview some features of Advocates General of the Court of Justice of the European Union and analyses the influence of their opinions on the case law of the Court. Their role in developing the Union’s jurisprudence in general as well as shaping directions on how to apply EU law in dealing with new economies are of particular interest.Straipsnyje toliau gvildenami kai kurie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinių advokatų bruožai ir analizuojama jų nuomonių įtaka teismui. Dėmesio skiriama ne vien jų įtakai Sąjungos teismų praktikos plėtrai, bet ir vaidmeniui brėžiant naujųjų ekonomikų teisinių santykių vertinimo gaires

Multi-criteria assesment of building integrated photovoltaics

To make reasonable solutions concerning integration of PV into the façade, complex assessment must be performed at the design stage of the building, taking into account all benefits and losses. The paper presents multi-criteria analysis of semi-transparent BIPV. It is based on 4 criteria: energy, ecology, economy, comfort – 3e+c. Results show that because of twice lower solar heat gains, PV window enables to save almost half of cooling energy, it also significantly improves thermal comfort. Total primary energy demand of the office after application of PV drops from 171 kWh/m2 to 96 kWh/m2. Multi-criteria analysis shows that office with BIPV is more sustainable than the one with transparent window. Article in English. Daugiakriteris į pastatą integruotų saulės fotoelementų vertinimas Santrauka  Kad būtų priimti pagrįsti sprendimai, susiję su saulės fotoelementų integravimu į pastato fasadą, projektuojant pastatą reikia atlikti kompleksinį naudos ir nuostolių vertinimą. Straipsnyje pateikiama daugiakriterė į pastatą integruotų saulės fotoelementų analizė, pagrįsta 4 darnumo kriterijais: energiniu, ekonominiu, ekologiniu ir komforto – 3e+c. Rezultatai rodo, kad dėl perpus mažesnių saulės pritėkių esant langui su integruotais fotoelementais, beveik perpus sumažėja energijos poreikiai vėsinant patalpas bei žymiai pagerėja šiluminis komfortas. Bendras administracinės patalpos pirminės energijos poreikis integravus saulės elementus sumažėja nuo 171 kWh/m2 iki 96 kWh/m2. Daugiakriterė analizė rodo, kad sprendimas naudoti langą su integruotais fotoelementais yra darnesnis nei sprendimas naudoti skaidrų langą. Reikšminiai žodžiai: į pastatą integruoti saulės elementai, administracinis pastatas, modeliavimas, daugiakriterė analizė, komfortas, energija

Kai kurie civilinių teisių gynimo mechanizmo atspindžiai Lietuvos teisėje XXI amžiuje.

On the st of January 2003 the new Code of Civil Procedure of Lithuania (CPC) came into force. Knowing that CPC was drafted during relatively short time, it seems not so surprising that some mistakes and shortcomings were not avoided. Those indeed were revealed when applying the mentioned complex instrument of procedural law in practice. Some provisions of the CPC have even already faced, and unfortunately not always successfully, the test of the conformity to the national Constitution. It seems that the best appraiser of the legal act is time, which fixates the empirical observations of legal practitioners and scholars. Today, after some time has already passed since the CPC came into force, it becomes possible to discuss the shortcomings of the CPC that were already noticed in practice, to propose possible ways of elimination of those shortcomings, as well as to predict some general tendencies of the future evaluation of the civil procedural law of Lithuania. While drafting and adopting the CPC, it was often underlined, that the drafters of the CPC had chosen the conception of social civil procedure, which is displayed by the aim to disclose the real circumstances of a legal dispute and to establish the material truth. Today it has to be acknowledged that while implementing the reform of civil procedure and aiming to prevent the procedural delays, which were quite common when applying the provisions of the former CPC, adopted in 1964, it was gone to one extreme to the other. [...]Jau penketą metų veikia naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau -- ir CPK). Taikant šį teisės aktą praktikoje, išryškėjo kai kurie trūkumai. Neišvengta ir kai kurių teisinio reguliavimo spragų. Tai, be abejo, išryškėjo kasdien taikant šį didelės apimties proceso teisės instrumentą. Beje, kai kurios naujojo CPK nuostatos jau laikė ir atitikties nacionalinei Konstitucijai testą. Savaime suprantama, rengiant tokios apimties teisinį tekstą ir nuolat jaučiant laiko trūkumą, nerealu sukurti absoliučiai tobulą teisės aktą. Geriausias priimto teisės akto vertintojas -- laikas, fiksuojantis empirinius teisės mokslo atstovų ir praktikuojančių teisininkų pastabas. Praėjus nors ir neilgam laikui, šiandien galime aptarti kai kuriuos naujojo CPK netobulumus, jų šalinimo galimybes bei paprognozuoti galimas civilinio proceso teisės raidos Lietuvoje kryptis. Civilinio proceso tikslai ir principai yra esminės idėjos, persmelkiančios visas be išimties Civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl, siekiant tiksliausiai įvertinti naujojo CPK taikymo patirtį, bandoma nagrinėti būtent civilinio proceso tikslų ir principų pasireiškimo praktinius aspektus

Pasitikėjimas teismu: kai kurie teismo veiklos viešumo aspektai.

Although the complication of interrelation between the judidary and the members of general publics is to the certain extent determined by the mere nature of the judicial activities, namely thepublic confidence in the judidary is a criterion directly determining the level of positive communication between the members of the society and courts. Recent surveys ofpublic opinion in Lithuania still reflect dissatisfactory results concerning the public confidence in judidary which enablcs the author to declare that there is a problem of miscommunication between them. Taking into account the results ofthe lašt investigations in the mentioned field three importam groups of factors influencing the public confidence in the judiciary may be distinguished: 1) publicity of judicial activities, 2) duration of court proceedings, and 3) behaviour of a judge during the trial (judicial ethics). Although none of the mentioned factors may begiven a prima facie meaning, only the first one -publicity of judicial activities, directly influences all the members of general publics, yvhether involved in court proceedings or not. Although the Lithuanian judiciary evidently fulfils the task ofprotection of human rights and freedoms, public opinion remains unambiguous - judicial system lacks publicity, The concept of „publicity of judicial activities’ ’contains different meanings. For the practicing lanyer, judge, prosecutor or law student publicity of judicial activities first ofall means publicity of the court hearing and material of the case (publicity in a narrow sense), whereas for the other members of society (mostly politicians, sociologists, journalists, etc.) the concept „publicity of judicial activities" is foremost connected to the activities of courts as public institutions: their openness, transparency and accountabilily (publicity in a broad sense).[...].Straipsnyje pateikiami autoriaus svarstymai apie teismo veiklos viešumo sampratą, ribas ir teismo veiklos viešumo įtaką visuomenės pasitikėjimui teismo valdžia. Konstatuojama, kad atsižvelgiant į nūdienos demokratinės visuomenės poreikius vargu ar užtenka teismo veiklos viešumą tapatinti tik su teismo posėdžių ir bylos medžiagos viešumu. Teismo, kaip institucijos, veiklos viešumas veikia visuomenę plačiąja prasme, t. y. visus visuomenės narius: tiek turinčius bylinėjimosi teisme patirties, tiek jos neturinčius. Teigiama, kad žinių apie teismo veiklą stoka neskatina visuomenės narių pasitikėti teismo valdžia. Straipsnyje daroma išvada, kad teismo veiklos viešumas reikalingas tiek visuomenei, tiek teismui. Ieškoma atsakymo į klausimus, kokiais būdais patys teismai galėtų prisidėti prie jų ir visuomenės narių tarpusavio supratimo stiprinimo nepažeidžiant tokių fundamentinių teismo veiklos ir teismo proceso principų kaip teismo nepriklausomumas Ir nešališkumas, asmens privataus gyvenimo apsauga

Lietuvos civilinio proceso kodeksas: pirmųjų metų patirtis.

The article presents some considerations about the first experiences of application of the new Code of Civil Procedure of Lithuania (during the period from 2002, when the mentioned law came into force, to 2004). The focus of attention is the reflection of novelties of the Code of Civil Procedure in the jurisprudence of Lithuanian courts. Specific attention is paid to the explanation and application of main procedural principles and principal provisions: principle of procedural concentration, cooperation, judicial obligation to provide information, obligation of parties to take care about the progress of proceedings, prohibition to misuse the procedural guarantees. The author tries to reveal the coincidence or discrepancy of the will of legislator, legal doctrine, and judicial practice when applying the provisions of the new Code of Civil Procedure in individual civil cases. Bearing in mind the importance of one of the novelties of the Code of Civil Procedure – default judgement, a bit more attention is given to the judicial application of norms, regulating the mentioned legal institution. The author concludes, that although Lithuanian courts have not succeeded to avoid different explanation and application of the norms of the new Code of Civil Procedure of Lithuania, the first experiences of application of this legal act also reveal numerous examples of „good judicial practice“, especially made by the courts of higher instance. Specific contribution to the application of the new Code of Civil Procedure of Lithuania was made by the Supreme Court of Lithuania, for the meantime by the way of consultations, as longer period of time is necessary for the first cases to reach the cassation court. Positive phenomenon is that many examples of „good judicial practice“ may be found among the rulings of the courts of appellate instance, namely the Court of Appeals of Lithuania. It is important bearing in mind the fact, that after the introduction of limited cassation and system of leaves for the cassation appeal, only the insignificant per cent of civil cases is heard by the Supreme Court of Lithuania.Straipsnyje autorius nagrinėja Lietuvos civilinio proceso kodekso įgyvendinimo pirmųjų (2002– 2004) metų patirtį. Daugiausia dėmesio skiriama civilinio proceso kodekso naujovių „atsispindėjimui“ nacionalinėje jurisprudencijoje. Nagrinėjama nacionalinių teismų praktikos raida aiškinant Civilinio proceso kodekso naujoves, ypač civilinio proceso teisės principus. Pateikiami aukštesniųjų Lietuvos teismų „geros praktikos“, galinčios tapti bendros teismų praktikos civilinėse bylose formavimo pagrindu, civilinių bylų pavyzdžiai. Bandoma atsakyti į keliamus klausimus dėl įstatymo leidėjo valios, doktrinos ir jurisprudencijos išraiškų įvairovės arba sutapimo, teismams aiškinant ir taikant civilinio proceso nuostatas individualiose bylose. Atskleidžiami jurisprudencijos pavyzdžiai. Šiek tiek daugiau dėmesio, įvertinus šios novacijos taikymo svarbą, skiriama sprendimo už akių teisinio reglamentavimo sampratai bei praktiniam įgyvendinimui

Europos Sąjungos teisės poveikis Lietuvos administracinei justicijai: tendencijų kontūrai (II dalis).

Problems that arise due to the relation of European Union Law and Lithuanian administrative justice are discussed in the article. A lot of attention is given for answering the question why it is important to properly apply the European Union Law in administrative courts. The obligation to apply European Union law in administrative courts of Lithuania is mostly determined by EU principles of direct operation, application and superiority of EU law, as it is formulated in the practice of European Court of Justice. However, the national courts or the highest instances undertake special responsibility to assure proper application of EU law. Member states shall compensate the detriments for every obvious misapplication, especially if the reason of this misapplication is caused by not addressing the European Court of Justice for the preliminary ruling. This kind of responsibility cannot be limited entirely in the cases of judge’s deliberate mistake or serious fault. Most of the problems of application of EU law occur in such Lithuanian administrative court practice areas as competition law, customs law, and tax law. Nevertheless, the context of EU law, at least in a form of principles stated by the European Court of Justice, practically occurs in all situations that cannot be attached to the area of absolute operation of national law (state service, budget forming, and safety of state secrets. defense and other similar juridical relations). The practice of applying norms of EU law in Lithuanian administrative courts should be relevant not only for administrative courts and public administration subjects that have their acts evaluated in administrative courts but, also, for the general competence courts that have to follow that practice m such exceptional cases when they are given attorneys of law to decide for the legitimacy of administrative acts. The relation of national courts and Court of Justice can be described as "two-way street" in which ECJ presents the guidelines to national courts for the explanation and application of EU law, while the practice of national courts becomes a kind of impulse for the Court of Justice to solve specific problems related to the application of EU law. European Court of Justice often relies on the practice and principles of national courts. The examples of "good practice" of national courts may result in the decision of the Court of Justice to choose analogical way of interpreting EU law as the national court has.Straipsnyje nagrinėjamos Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos administracinės justicijos sąlyčio problemos. Taikant sisteminės analizės, dokumentų analizės, lyginamąjį ir kitus mokslinio tyrimo metodus bei Europos Sąjungos teisės normas, analizuojamos naujausios Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijos. Atskirai svarstomas klausimas, kodėl svarbu tinkamai taikyti Europos Sąjungos teisę administraciniuose teismuose. Nagrinėjami „pamatiniai" Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimai, susiję su žalos atlyginimu, nacionaliniams teismams pažeidus Europos Sąjungos teisės normas. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad nors Europos Bendrijų teismų sprendimai yra itin aktualūs valstybių narių administraciniams teismams, nacionalinių teismų praktika taip pat turi potencialą daryti įtaką Europos Bendrijų teismų praktikai. Pabrėžiama, kad Lietuvos administracinių teismų praktika, taikant Europos Sąjungos teisės normas, turėtų būti aktuali ir bendrosios kompetencijos teismams, kurie išimtiniais atvejais sprendžia administracinių aktų teisėtumo klausimus. Gvildenami konkretus probleminiai Lietuvos administracinių teismų praktikos pavyzdžiai, susiję su Europos Sąjungos teisės normų taikymu konkurencijos, muitų, mokesčių bei kitose srityse

Recent CJEU case law trends in competition law

The objective of this article is to present the most significant recent case law of the Court of Justice of the European Union (CJEU) related to the competition law. Firstly, focus is given to some recent CJEU case law in the antitrust area, i.e. the judgments dealing with the application of Articles 101 and 102 of the Treaty on the Functioning of the European Union (TFEU). A special attention is paid to the most recent CJEU case law analyzing the distinction between the object and effect of the prevention, restriction or distortion of competition. Secondly, some significant State aid cases are dealt with, i.e. the cases related to the application of Article 107 TFEU. Although the CJEU case law has not recently undergone major changes in the competition law field, the article reflects the main trends towards the current jurisprudence and what challenges may be expected in the future

Researching Legal History in 2020: Problems, Methods and Potential

Purpose. To consolidate development of legal law in Lithuania and to synthesize the value and perspective of the discipline in it. Design/methodology/approach. The research uses a set of systematic analysis, content analysis, generalization, linguistic, analytical and descriptive social sciences methods. Research limitations/implications. This paper does not claim to presuppose a detailed development of the history of law or historiography analysis, to capture or evaluate personal or institutional merits for development of science. The research efforts are purposefully focused to identify a place and shift of the history of law in relation to other scientific disciplines, to distinguish research methods and problems that are relevant today, and to look at the perspective of scientific change. The scope of the publication is the statehood period of the Republic of Lithuania. Originality/Value. This research can be considered as an intention to identify tendencies and problems of the legal history science that determine researchers and practitioners' working methods. Simultaneously, it may be seen as an attempt to actualize the science of legal history in general, in order to inspire interest in this interdisciplinary and complex branch of science and to ascertain its value in the future. Practical implications. This work aims to reveal changes in the discipline of legal history in Lithuania and to contribute to a more effective research and practical work: by revealing global changes in the discipline, effective work methods, indicating possible challenges for the researcher and practical benefits of science