Sound Insertion Loss Performance of Baffles with Devulcanized Waste Rubber

In this study, the insertion loss of devulcanized waste rubber baffles was evaluated. Acoustic baffles are suitable for reducing noise from the devices or machines by interfering with their emitting sound waves. Knowledge of the acoustic properties of the material used is of significant importance in ensuring the effectiveness of the acoustic properties of the baffle. Basic properties include airborne sound insulation, which is usually determined during laboratory testing. Baffle consists of sound absorbing and sound insulating materials. In this study, plasterboards were used as sound insulating material and devulcanized waste rubber as sound absorbing material. Devulcanization targets mostly the scission of sulphur crosslinks. Devulcanization techniques that have been explored in rubber recycling include thermos-chemical, microbiological, ultrasonic microwave thermos-chemical devulcanization in a supercritical carbon dioxide medium (scCO2). In this study, two types of rubber granules were devulcanized by grinding method and one other type was chemically devulcanized. Three types of rubber granules were mixed together in increasing 25 % proportion steps and glued with patented polyurethane glue. Total of 15 different composition devulcanized waste rubber granule boards were made. Rubber boards were attached together with the plasterboards. Insertion loss of the different composite baffles was measured in semi-anechoic chamber in a purposefully designed stand in 1/3rd-octave bands. The results showed that the insertion loss of the baffles depends mostly on the rubber granule board density. Increasing the density of the rubber board, insertion loss also increased. 5–6 dB insertion loss difference was measured between the most and the least dense rubber granule board baffles

Vehicle Speed Influence on Ground-borne Vibrations Caused by Road Transport when Passing Vertical Traffic Calming Measures

Traffic calming is the combination of mainly physical measures that reduce the negative effects of motor vehicle use, alter driver behaviour and improve conditions for non-motorized street users. Vibration measurements were performed by the authors of this paper near the roads with traffic calming devices. The measurements were taken throughout two seasons: in the winter and in the summer in order to evaluate the influence of soil freezing on traffic-induced vibrations. The only car measured was Fiat Doblo (weight 1,405 kg), and its driving speed when passing a speed bump or a speed table was controlled (20 km/h; 30 km/h; 40 km/h). The results show that the Peak Particle Acceleration (PPA) values were higher in the winter season compared with the summer. The vehicles passing over the speed tables induce lower PPA values than those passing over the speed bumps.</p

Noise level study and assessment in the southern part of Panevežys

Noise is a relevant problem faced not only by Lithuania but across the world. With motor traffic flow increase, the noise caused by them is also growing and in particular noisy are heavy vehicles and motorcycles. Noise measurements were taken near the main streets in the southern part of Panevežys. Measurements were made during three time periods of the day: in the daytime (from 6 a.m. to 6 p.m.), in the evening (from 6 p.m. to 10 p.m.) and at night (from 10 p.m. to 6 a.m.). In this part of the city noise is mainly generated by cars. The measured noise levels were compared with the noise level limit (NLL) in the measurement places where the NLL is most often exceeded. Noise level analysis and traffic flows are presented in the work. As the performed measurements show, the NLL in the daytime was exceeded by 65%, in the evening by 88%, and at night by 71% of all the total measurements made. The equivalent NLL was exceeded by up to 14 dBA and the maximum NLL – by up to 17 dBA. The highest excess of the NLL was recorded by streets with the heaviest traffic. Santrauka Triukšmas – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje aktuali problema. Automobiliu srautams vis labiau didejant, dideja ir ju keliamas triukšmas, ypač triukšmingi yra sunkvežimiai ir motociklai. Triukšmo tyrimai atlikti Panevežio pietineje dalyje prie pagrindiniu gatviu. Matavimai vyko skirtingu paros laiku: diena 6–18 val., vakare 18–22 val. ir nakti 22–6 valandomis. Šioje miesto dalyje pagrindine triukšmo priežastis – automobiliai. Triukšmo lygis, išmatuotas vietose, kuriose dažniausiai viršijamas, lyginamas su leidžiamosiomis normomis. Atlikta triukšmo lygiu ir transporto srautu analize. Iš duomenu matyti, kad leidžiamasis triukšmo lygis diena viršytas 65 %, vakare 88 %, o nakti – 71 % atliktu matavimu. Ekvivalentinis triukšmo lygis viršytas iki 14 dBA, o maksimalusis leidžiamasis – iki 17 dB. Labiausiai triukšmo lygis viršijamas prie gatviu, kuriose pravažiuoja daugiausia automobiliu. Резюме Шум является актуальной проблемой не только в Литве, но и во всем мире. С увеличением автомобильных потоков неизбежно увеличивается и вызываемый ими (особенно грузовиками и мотоциклами) шум. Исследования шума проводились в южной части города Паневежиса, вблизи основных улиц в разное время суток: днем с 6 до 18 часов, вечером с 18 до 22 часов и ночью с 22 до 6 часов утра. В этой части города основным источником шума являются автомобили. Измеренные уровни шума были сравнены с допустимыми уровнями для мест, в которых он чаще всего превышен. Произведен анализ уровней шума и транспортных потоков. Из данных измерений видно, что допустимый уровень шума в дневное время был превышен в 65%, вечером – в 88%, а ночью – в 71% проведенных измерений. Эквивалентный уровень шума превышен до 14 дБа, а максимально допустимый – до 17 дБа. Уровни шума особенно увеличены вблизи улиц, по которым проезжает больше всего автомобилей. First Publish Online: 10 Feb 2011 Reikšminiai žodžiai: transporto triukšmas, triukšmas gyvenamojoje aplinkoje, leidţiamasis triukšmo lygis. Ключевые слова: транспортный шум, шум в жилой среде, допустимый уровень шума

Research on the acoustic qualities of building materials and structures and their use for noise reduction in premises

Disertacijoje nagrinėjamos statybinių medžiagų ir konstrukcijų garso izoliacinės savybės. Disertacijos tikslas – natūrinėmis sąlygomis ir triukšmo slopinimo kameroje ištirti ir nustatyti konstrukcijas, kurios, kaip pastatų vidinės ir išorinės sudėtinės dalys, užtikrintų vidaus patalpų apsaugą nuo triukšmo, ir tuo pagrindu sumodeliuoti konstrukcijų garso izoliavimo rodiklius. Šiame darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: statybinių medžiagų ir konstrukcijų akustinių savybių tyrimai triukšmo slopinimo kameroje ir natūrinėmis sąlygomis, matavimų rezultatų palyginimas, perspektyvių konstrukcijų garso izoliavimo rodiklių įvertinimas modeliavimo būdu. Disertaciją sudaro įvadas, aštuoni skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas. Įvadiniame skyriuje pristatoma tiriamoji problema, darbo aktualumas, apibūdinamas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, nusakomas darbo mokslinis naujumas ir darbo rezultatų praktinė reikšmė, išvardijami ginamieji teiginiai. Įvadas baigiamas disertacijos tema autoriaus paskelbtų publikacijų ir pranešimų konferencijose pristatymu bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje analizuojama su disertacijos tema susijusi literatūra. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados. Tyrimų metodikos pateiktos kiekvieno skyriaus pradžioje. Antrajame skyriuje išdiferencijuojami triukšmo slopinimo kameroje vykdyti tyrimai ir analizuojami jų rezultatai. Trečiame skyriuje referuojami ir interpretuojami fasadų ir langų garso izoliavimo tyrimų natūrinėmis sąlygomis rezultatai. Ketvirtame skyriuje analizuojami ir vertinami pertvarų akustiniai natūriniai tyrimai, lyginami jų rezultatai. Penktame skyriuje nagrinėjami ir apibendrinami perdangų smūgio garso izoliacijos tyrimai. Šeštame skyriuje išskirti pertvarų garso izoliacijos rodiklių skaičiavimai pagal masės dėsnį ir tarptautinį standartą LST EN 12354-1; šie skaičiavimai palyginami su tyrimų, atliktų triukšmo slopinimo kameroje ir natūrinėmis sąlygomis, rezultatais. Septintame skyriuje, remiantis tyrimais, aiškinamas perspektyvių pertvarų ir perdangų garso izoliacijos rodiklių modeliavimas BASTIAN programa. Aštuntame skyriuje aprašyti sukurtų žaliuzių triukšmui mažinti tyrimo rezultatai. Darbo rezultatų pagrindu 4 straipsniai paskelbti recenzuojamuose leidiniuose, įrašytuose į ISI Web of Science žurnalų sąrašą su citavimo indeksu, 2 straipsniai – recenzuojamuose leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (MII) sąrašą (ISI Proceedings), 2 straipsniai – kituose mokslo leidiniuose.Daktaro disertacij

Statybinių medžiagų ir konstrukcijų akustinių savybių tyrimas ir panaudojimas triukšmui mažinti patalpose

Summary of Doctoral Dissertation Technological sciences, environmental engineering (04T)Daktaro disertacijos santrauk

Noise emission caused by transport in Trakai city modelling and evaluation / Transporto sukeliamo triukšmo sklaidos Trakų mieste modeliavimas ir vertinimas

One of the biggest problem in most cities – noise emissions in the environment caused by transport. It is found that environment noise can cause not only discomfort, but it is also harmful to health. Therefore, noise emissions in the environment is topical environmental problem. In this article the vehicle noise emissions are evaluated, depending on traffic in Trakai city. At selected locations in the northern and southern parts of the city equivalent and maximum noise levels are measured. According to estimates of traffic day, evening and night, using CadnaA program, noise maps are simulated. The noise map will show noise emissions day, evening and night. Measurement have shown, that maximum noise values was near main roads. In the south of the city, near Gediminas street, equivalent sound level during daytime was 60 dB, evening 54 dB, night – 48 dB. In the north of the city, near Karaimai street equivalent sound lever during daytime was 59 dB, evening – 54 dB, night – 51 dB. The simulations generated sound level values were similar to measured, the differences between the simulated and measured values were up to 4 dB. Santrauka  Viena didžiausių problemų miestuose – tai vis didėjančių transporto srautų sukeliamas triukšmas ir jo sklaida aplinkoje. Yra nustatyta, kad aplinkos triukšmas gali sukelti ne tik nepatogumų, tačiau ir kenkti sveikatai. Todėl triukšmo sklaida aplinkoje yra aktuali aplinkosaugos problema. Šiame straipsnyje vertinama transporto triukšmo sklaida, atsižvelgiant į transporto srautus Trakų mieste. Parinktose vietose šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse yra išmatuojami ekvivalentiniai ir didžiausieji garso lygiai. Pagal apskaičiuotus transporto srautus dienos, vakaro ir nakties metu, naudojant CadnaA programą, sudaromas triukšmo sklaidos žemėlapis. Žemėlapiuose pavaizduota triukšmo sklaida dienos, vakaro ir nakties metu. Atlikus matavimus, buvo nustatyta, jog didžiausios triukšmo vertės yra prie pagrindinių kelių. Pietinėje miesto dalyje, šalia Gedimino gatvės, ekvivalentinis garso lygis dienos metu siekia 60 dB, vakaro – 54 dB, nakties – 48 dB. Šiaurinėje miesto dalyje didžiausi triukšmo lygiai buvo prie Karaimų gatvės, kur ekvivalentinis garso lygis dienos metu siekė 59 dB, vakaro metu buvo 54 dB, nakties metu 51 dB. Atlikus modeliavimą, gautos garso lygio vertės buvo panašios kaip ir išmatuotos, skirtumai tarp sumodeliuotų ir išmatuotų verčių buvo iki 4 dB. Reikšminiai žodžiai: garso lygis, transporto triukšmas, triukšmo sklaida, modeliavimas

Noise barriers efficiency dependence on their shape and geometry

The work examines noise barriers and evaluates their effectiveness when changing their geometry and shape. Noise barriers are one of the most effective and widely used methods of reducing noise caused by road and railway transport. The effectiveness of the barrier depends on the materials used in the construction, the barrier’s height, geometry, shape, and the acoustic properties of the additional elements installed on top of the barriers. The aim of the work is to review and analyze the scientific literature, which would allow to evaluate the dependence of the acoustic characteristics of noise-reducing barriers on the geometry and shape of the barrier, and to provide recommendations for the design and selection of noise barriers. Article in Lithuanian. Triukšmą mažinančių barjerų efektyvumo priklausomybė nuo formos ir geometrijos Santrauka Straipsnyje nagrinėjami triukšmą mažinantys barjerai ir vertinamas jų efektyvumas kintant jų geometrijai ir formai. Triukšmą mažinantys barjerai – viena efektyviausių ir plačiai naudojamų priemonių, užtikrinančių kelių ir geležinkelių transporto sukeliamo triukšmo mažinimą. Barjero efektyvumas priklauso nuo konstrukcijoje naudojamų medžiagų, barjero aukščio, geometrijos, formos, ant barjerų viršaus įrengtų papildomų elementų akustinių savybių. Darbo tikslas – apžvelgti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą, kuri leistų įvertinti triukšmą mažinančių barjerų akustinių charakteristikų priklausomybę nuo barjero geometrijos ir formos. Straipsnyje apžvelgtas Y, T, L, U formos barjerų efektyvumas, nustatyta, kad daugumoje atvejų geriausi barjerų triukšmo slopinimo rezultatai gaunami ant barjerų viršaus įrengiant T formos ir Y formos profilius. Tokio tipo triukšmą mažinančių barjerų efektyvumas gali padidėti nuo 15 % iki 30 %. Pastebėta, kad triukšmui nuo greitaeigių traukinių mažinti mokslininkai kuria ir tiria lenktus, pusiau uždarus L formos arba visiškai uždarus U formos barjerus. Reikšminiai žodžiai: triukšmas, triukšmo mažinimas, triukšmo barjerų efektyvumas, triukšmo barjerų forma

Modelling of noise level in the northern part of Klaipeda city/Triukšmo lygio šiaurinėje Klaipėdos dalyje modeliavimas/Моделирование шумового уровня в северной части города Kлайпеды

Noise is an urgent problem not only in Lithuania but also all over the world. There are no noise‐reducing walls in the northern part of Klaipeda that could be used as reducers of noise spread from streets to the residential territory. Equivalent noise level spread from streets to the residential territory during the day and night time is modelled in this work. Comparison of measured and modelled noise level is carried out. A wall made from plastics, wood and ferroconcrete was used as a noise reducer in a model for reducing noise level spread to the residential territory. A wall of 2 and 3 m height was also used for wall efficiency study. Noise level dependence on car velocity is determined in I. Kantas street which is cobbled with stones. Modelling of noise level dependence on car velocity in I. Kantas street is also carried out and modelling results are compared with experimental results. Santrauka Triukšmas – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje aktuali problema. Šiaurinėje Klaipėdos dalyje nėra triukšmą mažinančių sienelių, kurios slopintų triukšmo sklidimą nuo gatvių į gyvenamąją teritoriją. Sumodeliuotas ekvivalentinis triukšmo, sklindančio nuo gatvių į gyvenamąją teritoriją dieną ir naktį, lygis. Išmatuotasis ir sumodeliuotas triukšmo lygiai palyginami. Sumodeliuotas triukšmo lygio gyvenamojoje teritorijoje sumažėjimas esant plastikinei, medinei ir gelžbetoninei sienelei nuo triukšmo. Atlikta 2 ir 3 m aukščio sienelių efektyvumo tyrimas bei triukšmo lygio priklausomumo nuo automobilių greičio akmenimis grįstoje I. Kanto gatvėje analizė. Palyginti triukšmo lygio dėl automobilių greičio I. Kanto gatvėje modeliavimo ir matavimo rezultatai. Резюме Проблема шума является актуальной не только в Литве, но и во всем мире. В северной части города Клайпеды нет заградительных стенок, которые уменьшали бы распространение уличного шума в жилые зоны. Построена модель распространения уровня эквивалентного шума с улиц в жилые зоны днем и ночью, проведен сравнительный анализ измеренного и смоделированного шума. Построена модель уменьшения уровня шума при наличии стенок из пластика, дерева, железобетона. Проведены исследования эффективности стенок по уменьшению распространения шума при их высоте в 2 и 3 м. Проведены исследования зависимости уровня шума от скорости движения автомобилей по булыжной мостовой ул. И. Канта, построена модель. Проведен сравнительный анализ уровня измеренного и смоделированного шума для ул. И. Канта. First Published Online: 14 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: triukšmo lygis, triukšmą mažinančių sienelių efektyvumas, gyvenamoji teritorija. Ключевые слова: уровень шума, эффективность стенок по уменьшению распространения шума, жилая зона

Investigation and modeling of transport noise dependence on traffic speed and impact on population annoyance

Transport noise is a serious problem in cities and has a negative impact on both health and economics. In addition to the aforementioned unnoticed health effects, traffic noise has also been identified as one of the leading causes of sleep disorders, annoyance and negative cardiovascular effects. This research consists of three parts: part one involves onsite measurements of traffic noise in Trakai town; part two simulates traffic noise at different average vehicle speeds; part three assesses the number of people affected by traffic noise. The carried-out simulation has demonstrated that the noise level changes very slightly at different average vehicle speeds. It should be noticed that more noise is generated at average vehicle speed of 30 km/h rather than at 50 km/h. The assessment of the annoyance level has disclosed that an average vehicle speed of 30 km/h should cause the highest level of annoyance (highest – 26.8%)

Investigation and evaluation of noise level in the northern part of Klaipeda city/Triukšmo lygio šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje tyrimai ir įvertinimas/Исследование и анализ шумового уровня в северной части города Клайпеды

The problem of noise is topical not only in Lithuania but the world over as well. The northern part of Klaipeda city is distinct for its industry and heavy traffic in the streets. Noise research was carried out in 17 selected measurement locations in the northern part of Klaipeda city. Noise measurements were taken in May, June, July, August, September, October and November. The measurements were made three times during the day: in the day time from 6 a.m. till 6 p.m., in the evening from 6 p.m. till 10 p.m. and at night from 10 p.m. till 6 a.m. The locations of the measurements are marked on the map. In order to distinguish the source of bigger noise between industry and transport, the northern part was divided into two belts. Industry is prevalent in the first belt, whereas the main troublemakers in the second belt are motor vehicles. The measured noise level is compared with permissible standards in measurement locations, where noise level is usually exceeded, and the analysis of noise levels is presented. In order to show the spread of noise in Klaipeda at all three times of the day more vividly, maps of isolines were compiled. Santrauka Triukšmas ‐ ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje aktuali problema. Klaipedos miesto šiaurine dalis yra išskirtine savo pramone ir intensyviu eismu gatvese. Triukšmo tyrimai atlikti šiaurineje Klaipedos miesto dalyje, 17‐oje pasirinktu matavimo vietu. Triukšmas matuotas gegužes, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsejo, spalio ir lapkričio menesiais. Matavimai atlikti trimis paros laikais: diena nuo 6–18 valandos, vakare nuo 18–22 valandos ir nakti nuo 22–6 valandos. Matavimo vietos pateiktos žemelapyje. Siekiant nustatyti, kas kelia didesni triukšma ‐ pramone ar transportas, šiaurine miesto dalis suskirstyta i dvi zonas. Pirmojoje zonoje vyrauja pramone, o antrojoje zonoje pagrindinis triukšmo šaltinis automobiliai. Išmatuotas triukšmo lygis palygintas su leistinosiomis normomis. Pateikta matavimo vietu, kuriose dažniausiai viršijamas triukšmo lygis, triukšmo lygiu analize. Siekiant aiškiau parodyti, kaip triukšmas pasiskirsto Klaipedos mieste visais trimis paros laikais, sudaryti izoliniju žemelapiai. Резюме Шум является актуальной проблемой не только в Литве, но и во всем мире. Северная часть города Клайпеды является промышленным районом с интенсивным транспортным движением. Для исследования шума в этой части города было выбрано 17 мест замера. Шум измерялся с мая по ноябрь. Измерения проводились 3 раза в разное время суток: днем в 6–18 ч, вечером в 18–22 ч и ночью в 22–6 ч. Места замеров показаны на карте. С целью установить, что является бóльшим источником шума – промышленные предприятия или транспортные средства, северная часть города была поделена на две зоны. В первой зоне преобладали промышленные предприятия, а во второй – транспорт. Измеренный уровень шума сравнивался с разрешенным нормами. Для мест замеров, в которых чаще всего уровень шума превышал норму, предлагался анализ уровня шума. Для лучшего представления о распределении шума в городе Клайпеде в разное время суток были созданы карты изолиний. First Published Online: 14 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: triukšmo lygis, didžiausias leistinasis triukšmo lygis, ekvivalentinis leistinasis triukšmo lygis. Ключевые слова: уровень шума, наивысший допускаемый уровень шума, допускаемый эквивалентный уровень шума