Gerovės šovinizmas

The authors in the article reveal the positioning of extreme right political parties in the Western world and Central and Eastern Europe by following such ideological basis as nationalism and welfare chauvinism, practically rejecting immigrants and their willingness to use the benefits and services of the mentioned welfare systems in the presented Western as well as Central and Eastern European countries. The authors maintain their position, applying the secondary data from European Social Survey, International Monetary Fund and OECD data as well as interpretations of the authors from different foreign countries. In the end of the article the authors pose the one of the most interesting scientific and practical questions – why the place of the electorate of the „socially excluded“ and having low income voters is moving from the left political parties to the side of the extreme right political parties? The further research is necessary in the following direction. This article is the first article of the theme on social chauvinism in Lithuania.Straipsnyje atskleidžiama, kaip amžių sandūroje Vakarų pasaulyje, taip pat Vidurio ir Rytų Europoje pozicionavo save dešiniosios ekstremistinės politinės partijos, kurių ideologinį pagrindą sudarė nacionalizmo ir gerovės šovinizmo samplaika, o praktinėje veikloje buvo akivaizdus imigrantų atmetimas arba noras jų neprileisti prie savo šalių gerovės sistemų išmokų ir paslaugų. Autoriai, remdamiesi antriniais socialinių tyrimų, tokių kaip European Social Survey, Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys bei tam tikrų užsienio autorių interpretacijomis, atskleidžia šiuolaikiniam pasauliui ypač aktualų ekstremistinių dešiniųjų partijų stiprėjimą, kai jos nėra nusiteikusios dalytis savo valstybių gerovės sistemų vaisiais su imigrantais iš Rytų ir Pietų šalių. Straipsnio pabaigoje autoriai iškelia vieną iš esminių dabartinio socialinio mokslo ir praktikos klausimų – kodėl „socialiai atskirtųjų“ ir gaunančių mažas pajamas elektorato vieta šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje slenka nuo kairiųjų partijų į dešiniųjų ekstremistinių partijų pusę? Šiam atsakymui rasti būtini tolesni nuodugnūs tyrimai. Šis straipsnis yra pirmasis gerovės šovinizmo tematikos straipsnis Lietuvoje

Welfare Chauvinism

The authors in the article reveal the positioning of extreme right political parties in the Western world and Central and Eastern Europe by following such ideological basis as nationalism and welfare chauvinism, practically rejecting immigrants and their willingness to use the benefits and services of the mentioned welfare systems in the presented Western as well as Central and Eastern European countries. The authors maintain their position, applying the secondary data from European Social Survey, International Monetary Fund and OECD data as well as interpretations of the authors from different foreign countries. In the end of the article the authors pose the one of the most interesting scientific and practical questions – why the place of the electorate of the „socially excluded“ and having low income voters is moving from the left political parties to the side of the extreme right political parties? The further research is necessary in the following direction. This article is the first article of the theme on social chauvinism in Lithuania.Straipsnyje atskleidžiama, kaip amžių sandūroje Vakarų pasaulyje, taip pat Vidurio ir Rytų Europoje pozicionavo save dešiniosios ekstremistinės politinės partijos, kurių ideologinį pagrindą sudarė nacionalizmo ir gerovės šovinizmo samplaika, o praktinėje veikloje buvo akivaizdus imigrantų atmetimas arba noras jų neprileisti prie savo šalių gerovės sistemų išmokų ir paslaugų. Autoriai, remdamiesi antriniais socialinių tyrimų, tokių kaip European Social Survey, Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys bei tam tikrų užsienio autorių interpretacijomis, atskleidžia šiuolaikiniam pasauliui ypač aktualų ekstremistinių dešiniųjų partijų stiprėjimą, kai jos nėra nusiteikusios dalytis savo valstybių gerovės sistemų vaisiais su imigrantais iš Rytų ir Pietų šalių. Straipsnio pabaigoje autoriai iškelia vieną iš esminių dabartinio socialinio mokslo ir praktikos klausimų – kodėl „socialiai atskirtųjų“ ir gaunančių mažas pajamas elektorato vieta šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje slenka nuo kairiųjų partijų į dešiniųjų ekstremistinių partijų pusę? Šiam atsakymui rasti būtini tolesni nuodugnūs tyrimai. Šis straipsnis yra pirmasis gerovės šovinizmo tematikos straipsnis Lietuvoje

The Importance of Confucianism in the Formation of the Welfare State: The Case of East Asia

CC BY 4.0Regarded as part of the cultural heritage, Confucianism and its principles play a major role in shaping the welfare state and the development of social welfare in the East Asia region. This article aims to analyse the expression and influence of Confucianism on the formation of the welfare state in the East Asia region. The Confucian welfare state has been shown to be characterised by low state intervention and investment in social welfare, relatively strong family ties, an emphasis on family responsibilities and duties in solving social problems, familialism, patriarchal hierarchy, etc. The principles of Confucianism promote a three-tier system of social assistance that includes family, community and governmental layers, in descending order of priority. In the article, the author provides an analysis of scientific literature and foreign research material, and uses synthesis and descriptive analytical methods

Impact of the pandemic on the last-mile delivery

Paskutinės mylios pristatymas – paskutinė kelionės dalis iš transporto mazgo į galutinę paskirties vietą, kuomet siekiama kuo greičiau nugabenti siuntinį jo gavėjui. Tai vienas svarbiausių, bet kartu ir problematiškiausių tiekimo grandinės etapų. Pasaulį paveikusi COVID-19 pandemija sukėlė chaotišką prekių pristatymo paklausos šuolį ir kartu įrodė verslumo, tiekimo grandinės valdymo bei strateginio valdymo aktualumą. Pandemijos akivaizdoje išryškėjo paskutinės mylios pristatymo svarba bei kylantys iššūkiai. Atliekant kokybinius tyrimus šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti paskutinės mylios pristatymo reikšmę ir problematiką bei įvertinti COVID-19 pandemijos įtaką.Last-mile delivery is the last part of shipping goods from the transport hub to the final destination when delivering the parcel to the consignee as soon as possible. It is one of the most important and also the most problematic stages of the supply chain. The global COVID-19 pandemic caused a chaotic jump in demand for the delivery of goods, and at the same time, demonstrated the importance of entrepreneurship, supply chain management and strategic management. In the face of the pandemic, the importance of delivering the last mile and the challenges it faces became clear. The qualitative research aims to analyse the significance and issues of the last-mile delivery and assess the impact of the COVID-19 pandemic. The study results showed that the last-mile delivery services faced challenges that required financial and quick solutions. The companies managed to achieve one of their most important goals, to meet the needs and expectations of customers. Meanwhile, new projects that were scheduled for the future gained momentum and were completed faster. It can be said that the companies have successfully managed to cope with the current situation and the challenges they set for themselves

The social models of Post-Communist states

Straipsnyje analizuojami pokomunistinių valstybių socialiniai modeliai. Pateikta socialinių modelių ir jiems būdingų bruožų analizė įrodo pokomunistinių valstybių socialinių modelių unikalumą, išskirtinumą ir pagrindžia atskiro, į tradicinę socialinių modelių tipologiją netelpančio, pokomunistinio socialinio modelio egzistavimo faktą. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje pateikiama pokomunistinių valstybių socialinių modelių ištakų apžvalga, detaliai išanalizuotas transformacijos laikotarpis, taip pat pateikiama išsami pokomunistinių valstybių socialinių modelių analizė, išskiriant jiems būdingus bruožus, charakteristikas bei identifikuojant tarpusavio skirtumus.After the collapse of communism, the post-communist countries had to transform their economic and social systems, democratize the political system, etc. The post-communist countries had to demonstrate their ability and potential to create strong social security system (social model), thereby ensuring the welfare for its citizens. The newly created social models had to rely on a certain notion of prosperity, while the state had to take care of the implementation of the welfare regime, formulate the methods and measures that are necessary for the achievement of the welfare state. There are many attempts at understanding, evaluating and describing the social (welfare) models and their development in post-communist states. Case studies and comparative studies of several countries are used most commonly. Some of the researchers attempt to put the postcommunist model into the traditional typology of G. Esping-Andersen’s three models – liberal, conservative and social democratic. However, there is a growing consensus, that the postcommunist states have the features of all three models, are unique and therefore form a separate model. Taking this into account, the aim of this paper is formulated – to identify and analyze social model of post-communist states. G. Esping-Andersen’s classification of welfare regimes is considered to be the main and most prevalent in the scientific community, however, many countries have different features of all G. Esping-Andersen’s types and do not match just one of the models exactly. It is for this reason that the typology of G. Esping-Andersen has received a lot of criticism of its rigor and therefore there are many attempts to correct, adjust or extend this typology, usually by adding one or more models. One of these attempts applies to the search for a post-communist model. The analysis of social models proves that the social policy of post-communist countries does not reflect any type of G. Esping-Andersen’s typology and is so mixed and specific that it should be considered as a separate post-communist model. The post-communist countries are characterized by a lower level of economic and social development, high levels of corruption, high migration rates, social inequality, lower levels of social protection, etc. It was determined that the welfare system of the post-communist states was influenced by three factors: the legacy of the past, the influence of the West and political reforms. The legacy of the past is, above all, communist experience, although it has been proven that the origins of the development of social models and welfare of the post-communist countries backs to the German and Austro-Hungarian empires. The influence of the West is mostly connected to the European Union (because states had to meet strict requirements and make social, economic and political changes in order to become the members of EU) and other international organizations (such as World Bank, International Monetary Fund). Political reforms are mainly related to expanding citizens’ rights, increasing social protection and social services. The biggest challenge to the creation of social model and a welfare system was the period of transformation, which took place under difficult circumstances, and was accompanied by shocks, upheavals: in the early 1990’s the economic recession has begun, the legacy of the socialist model has led to a limitation of financial resources, the state has faced major demographic changes, the socioeconomic structure of society has changed, savings in the social security system increased as well as poverty, unemployment, inequality etc

The problems of the notion of welfare state and its measurements

Autoriai straipsnyje pateikia šiuolaikinius gerovės valstybės sampratos problematikos klausimus, kartu bandydami paanalizuoti dažniau pasitaikančius gerovės valstybių matavimų būdus. Straipsnis skiriamas jau kiek pasiruošusiems ir susipažinusiems su gerovės valstybę tyrinėjančia literatūra skaitytojams bei tiems specialistams, kurie nori drąsiu ir inovatyviu žvilgsniu pažvelgti į gerovės valstybės tyrinėjimo problematiką.The article seeks to cover modern issues of the notion of the welfare state and to review its measurement methods. Although the authors emphasize the importance of the historical development of the welfare state and the importance of the succession of some things, they note the longevity and validity of the concept of the welfare state for the future and for modeling the future of its phenomena or scenarios. In the article, the authors present contemporary issues of the notion of the welfare state, while trying to analyze the more common ways of measuring welfare states. The article pays close attention to the failed concepts to describe the welfare state, while substantiating those terms that the authors believe are appropriate to use. The article is of the analytical review type, characterized by descriptive and comparative methods, and its aim is to reveal the notion of the welfare state in modern conditions and to present those quantitative methods and characteristics without which the analysis of welfare states is impossible. The article is intended for readers who are already somewhat prepared and acquainted with the literature researching the welfare state, and for those specialists who want to look at the issues of welfare state research with a bold and innovative look

Role of the social model in increasing regional competitiveness

Straipsnyje siekiama nustatyti socialinio modelio įtaką regionų konkurencingumui, pateikiama detali socialinių modelių analizė, išskiriami jiems būdingi bruožai. Identifikuota, kad, nepaisant didelės socialinių modelių įvairovės, pagrindiniais laikytini trys – liberalus, konservatyvus ir socialdemokratinis –modeliai. Siekiant nustatyti, kuris iš minėtų trijų modelių gali būti tinkamiausias regionų konkurencingumui didinti, išanalizuotas Europos Komisijos skelbiamas Europos Sąjungos regionų konkurencingumo indeksas ir Pasaulio ekonomikos forumo sudaroma Pasaulio konkurencingumo ataskaita. Buvo tiriamos skirtingus socialinius modelius turinčios valstybės (valstybes sudarantys regionai): Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė. kurioms būdingas liberalus socialinis modelis, Skandinavijos valstybės, kurioms būdingas socialdemokratinis modelis, ir Vokietija, kuriai būdingas konservatyvus socialinis modelis. Atlikus analizę buvo nustatyta, kad konkurencingiausi regionai yra tie, kuriuose taikomas liberalus socialinis modelis. Straipsnyje taip pat analizuojamas Lietuvos atvejis – įvertinama Lietuvos regioninė politika ir sprendimas perskirti Lietuvą į du regionus

Kodėl sudėtinga kalbėti apie (vientisą) pokomunistinį gerovės valstybės modelį? Čekijos, Lietuvos ir Rumunijos lyginamoji analizė

The study of welfare states, after the substantiation of the classical typologies of R. Titmuss and G. Esping-Andersen at the end of the last century, is being developed by other authors, one of the original works of which is the modelling of post-communist Central and Eastern European (CEE) states. Despite some similarities in the CEE countries, they also show significant differences in welfare provision, as confirmed by statistical and comparative analysis of the Czech Republic, Lithuania and Romania. The authors of the article argue that it is scientifically difficult to speak of a coherent post-communist welfare state model. Instead, several models of welfare states should be defined in CEE

The role of the social model in increasing regional competitiveness

Straipsnyje siekiama nustatyti socialinio modelio įtaką regionų konkurencingumui, pateikiama detali socialinių modelių analizė, išskiriami jiems būdingi bruožai. Identifikuota, kad, nepaisant didelės socialinių modelių įvairovės, pagrindiniais laikytini trys – liberalus, konservatyvus ir socialdemokratinis –modeliai. Siekiant nustatyti, kuris iš minėtų trijų modelių gali būti tinkamiausias regionų konkurencingumui didinti, išanalizuotas Europos Komisijos skelbiamas Europos Sąjungos regionų konkurencingumo indeksas ir Pasaulio ekonomikos forumo sudaroma Pasaulio konkurencingumo ataskaita. Buvo tiriamos skirtingus socialinius modelius turinčios valstybės (valstybes sudarantys regionai): Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė. kurioms būdingas liberalus socialinis modelis, Skandinavijos valstybės, kurioms būdingas socialdemokratinis modelis, ir Vokietija, kuriai būdingas konservatyvus socialinis modelis. Atlikus analizę buvo nustatyta, kad konkurencingiausi regionai yra tie, kuriuose taikomas liberalus socialinis modelis. Straipsnyje taip pat analizuojamas Lietuvos atvejis – įvertinama Lietuvos regioninė politika ir sprendimas perskirti Lietuvą į du regionusAlthough the regional competitiveness is essentially related to its economic activity, there is an increasing consensus that competitiveness is best assessed in the context of regional business environment assets such as human capital, innovative capacity, local infrastructure quality, etc. (Huggins, Izushi, Prokop, Thopson, 2014). Thus, the regional competitiveness is not only economic indicators, it is increasingly based on creativity, knowledge and environmental conditions. Competitiveness is a multidimensional term, so soft variables need to be taken into account in order to understand, assess and strengthen regional activity and development. Therefore the purpose of this article is to determine the role of the social model to the increase of the regional competitiveness (Borozan, 2008). The aim of the article is to determine the role of the social model in increasing the competitiveness of the region. In order to achieve the goal, the following objectives are formulated: to analyze social models by identifying their characteristics; to assess the suitability of selected social models for the increase of regional competitiveness; to analyze and evaluate the regional policy in Lithuania. The main methods used are scientific literature analysis, statistical analysis, expert evaluation, descriptive analytical and comparative analysis.The first typology of welfare states models was presented by English political scientist R.Titmuss, who distinguishes three models – marginal (residual) model, which is found in United States and means that the main function of welfare providers lies with the market and family; industrial achievement performance model in Germany based on the level of industry in a country, where the welfare depends and is closely linked to work and productivity; and the institutional-redistributive model usually applied in Scandinavian countriesLietuvos teisės institutasMykolo Romerio universitetasVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij