Main priciples of organic vegetable production

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Quantitative Changes of Mineral Nitrogen in Soil During the Vegetation. Influence of Soil Mineral Nitrogen on the Yield of Vegetables

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Main principles of organic vegetable production

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Užuot dejavę, keiskime tręšimo strategiją (2)

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Ekologinės daržininkystės principai

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Įvairios sudėties mineralinių trąšų įtaka salyklinių miežių derlingumui, grūdų stambumo rodikliams ir kokybei

Lietuvoje vystantis alaus pramonei, vis didėja salyklinių miežių poreikis. Jų užauginama daug, tačiau ne visi grūdai tinka salyklui, nes keliami gana dideli reikalavimai. Klimato sąlygos, auginimo technologija ir tręšimas, ligos, veislės genetinė prigimtis yra svarbiausi veiksniai, sąlygojantys grūdų derlių bei jų kokybės rodiklius. 2004–2006 m. LŽŪU Bandymų stotyje vykdyti tyrimai, kurių tikslas – ištirti vienanarių, kompleksinių ir lapų trąšų bei jų kompleksinio veikimo įtaką salyklinių miežių derliui, grūdų stambumui ir kokybei, esant skirtingoms metų meteorologinėms sąlygomsRising demand for malting barley in Lithuania is a result of beer industry development. Although the total volume of malting barley produce is large, only a part of produced grains is suitable for use in beer industry due to the rather strict grain quality requirements. Climatic conditions, crop production technology and fertilisation, diseases, genetic nature of variety used – these are the most important factors affecting the yield and quality of grains. The aim of this research was to investigate the effect of single and combined application of simple, complex and leaf-feed fertilisers on yield, grain size and quality of malting barley under different annual climatic conditions. According to the results obtained, the most significant grain yield increase (0.35 t ha-1) of malting barley was obtained when the crop was complementarily fertilized with complex fertilizer Cropcare 13-0-13 on the background of complex fertilizers in combination with leaf feed fertilizers Delfan/Aton AZ – at the end of tillering phase and Fainal K – at the beginning of flowering phase. Grain size of malting barley depended mainly on climatic conditions during the grain formation and ripening, and not so much on mineral fertilisation. Simple as well as complex fertilisers both increased the grain yield and the fraction of large grains when a solid complex fertiliser Cropcare 13-0-13, containing nitrogen and potassium, was applied as complementary dressing in the tillering phaseVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Digital Technologies Determination Effectiveness for the Productivity of Organic Winter Wheat Production in Low Soil Performance Indicator

The most important aspect of precision farming is the prediction of crop yield and quality. Digital technologies (soil maps and combine harvester with telemetry functions) were used to determinate the yield of organically grown winter wheat (variety Skagen) in two fields of 18.8 and 4.5 ha in Lithuanian regional conditions, in an area classified as low-performance for farming. The objective of the research was to determine the effectiveness of digital technologies (soil maps and combine harvester with telemetry functions) in assessment of the dynamics of soil pH, P2O5, and K2O, humus and organic winter wheat (variety Skagen) productivity, and grain crude-protein dependence in low-performance soils. Haplic Luvisol soils predominated, while Eutric Gleysols, Haplic Arenosols, and Eutric Planosols soils intervened in smaller areas, and the granulometric composition of the soil in the arable layer and the subsoil varied from sand to sandy loam, loam, and silt loam. In the sandy areas of Haplic Arenosols and in the lower parts of the field, where Eutric Gleysols, intervened in predominant Haplic Luvisols soils, winter wheat crude protein content and grain yield were lower. The biggest grain yield of 6.95 t ha−1 was obtained in Haplic Luvisols soils. Crude protein of winter wheat grains varied from 9.70 to 13.34%. Although both technologies reflected the non-uniform yields of the fields and correlation between them well, the information on the soil cover of the field better explained the reasons for lower yields. In the case of this research, sand inclusions and lower areas in winter wheat fields, causing plants to soak during winter, were identified. The combination of two digital technologies (soil maps and combine harvester with telemetry functions) made it possible to determine yields accurately, and quickly. Moreover, there is a need, in the future, to evaluate the reasons for yield variation and address changes in yields due to the improvement of certain low-performance soil areas. The complex use of these technologies can be beneficial in terms of labour and economy. However, the accurate benefit of labour time and economic should be investigated

Mineralų trąšos salykliniams miežiams

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Žieminiams rapsams svarbios ne tik pagrindinės maisto medžiagos

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Lapų trąšų įtaka salyklinių miežių derliui, kokybei ir pelningumui

Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje 2002-2004 metais daryti tyrimai, kurių tikslas – ištirti lapų trąšų su įvairiomis maisto medžiagomis įtaką salyklinių miežių derliui, grūdų kokybei, pelningumui. Bandymai atlikti karbonatingame sekliai glėjiš-kame išplautžemyje, lengvame priemolyje ant vidutinio sunkumo bei sunkaus priemolio. Nustatyta, kad patręšus salyklinius miežius lapų trąšomis, didėjo grūdų derlius, o vidutiniais grūdų derliaus priedas, per lapus purškiant mikroelementinėmis trąšomis atonu AZ, gautas 8,7 %, kalio-azoto trąšomis fainalu K – 7,1 %, azoto trąšomis delfanu arba kalcio-boro trašomis boraminu Ca – 5,2-5,4 %. Lapų trąšos taip pat didino ir šiaudų masę, daugiausiai tręšiant azoto trąša delfanu. Iš lapų trąšų baltymų kiekis grūduose iš esmės didėjo tik tręšiant kalcio-boro lapų trąšomis boraminu Ca, tačiau nuo jų mažėjo beazotinių ekstraktinių medžiagų grūduose. Riebalų, ląstelienos bei pelenų kiekis miežių grūduose daugiau priklausė nuo metų sąlygų, nei nuo naudotų lapų trąšų. Riebalų kiekis grūduose daugiausiai padidėjo nuo azoto trąšų delfano ir mikroelementinių trąšų atono AZ, o pelenai – nuo mikroelementinių atono AZ ir kalcio-boro lapų trąšų boramino Ca. Tuo tarpu ląstelienos kiekį azoto trąšos delfanas mažino, o kalcio ir boro turinčios trąšos boraminas Ca – didino. Trejų metų duomenimis, salyklinius miežius pelningiausia buvo tręšti mikroele-mentinėmis atonu AZ ir kalcio-boro boraminu Ca lapų trąšomis – pelnas iš hektaro sudarė vidutiniškai 43-45 LtDuring 2002-2004 the experiments were carried out of the Lithuanian University of Agriculture. The aim was to evaluate the effect of leaf-feed fertilisers, containing different nutrients, on the yield, grain quality and profitability of malting barley. The soil of the experimental site is characterised as Sod Epihypogleyic Luvisol, light loam on medium and clay loam. Leaf-feeding of malting barley crop increased the grain yield. Average rate of the increase depended on the kind of fertiliser applied: 8.7 % when micro-elements fertiliser Aton AZ was applied, 7.1 % - potassium and nitrogen fertiliser Fainal K, 5.2-5.4 % - nitrogen fertiliser Delfan or calcium and boron fertiliser Boramin Ca. Application of leaf-feed fertilisers increased the straw yield as well, the largest increase was recorded in the treatment where nitrogen fertiliser Delfan was applied. Larger output of grains exceeding 2,5×20 mm in size was in treatments where Aton AZ, Boramin Ca (7 % increase) and Fainal K fertilisers (6 % increase) were appliedVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij