Lietuvos gyventojų senėjimo ilgalaikė trajektorija: fundamentalieji ir specifiniai veiksniai

The article analyses the population ageing of Lithuania for almost a hundred years. The aim of the article is to evaluate the trends of population ageing of Lithuania and to analyse the preconditions and factors of the ageing trajectory fluctuation. Based on demographic development theories and methodological insights in the estimation of influence of different factors on the ageing trends, the fundamental and specific changes in the ageing of Lithuanian population are evaluated. The analysis relies on the official information of Lithuania and international population databases.Straipsnyje analizuojamas Lietuvos gyventojų senėjimas beveik šimto metų periodu. Straipsnio tikslas yra vertinti Lietuvos gyventojų senėjimo tempų kitimą ir senėjimo trajektorijos svyravimo prielaidas bei veiksnius. Remiantis demografinės raidos teorijomis ir užsienio tyrėjų gyventojų senėjimo veiksnių vertinimo metodologinėmis įžvalgomis vertinami Lietuvos gyventojų senėjimo fundamentalieji ir specifiniai pokyčiai. Analizėje remiamasi oficialiąja Lietuvos ir tarptautinių gyventojų duomenų bazių informacija

Lietuvos imigracinė subpopuliacija: užsienyje gimusios kartos

The article analyzes the foreign-born population of Lithuania, its age and ethnic composition, and periods of arrival to Lithuania. The analysis is based on the 2011 Lithuanian Population Census data. The results of the analysis show that the foreign-born population of Lithuania is very heterogeneous and has three major groups formed at different times, by different immigration factors and flows, they are different by age and ethnic composition. Most of foreign-born population of Lithuania is formed during the Soviet era - those who arrived from the former USSR. Among them the majority are of Russians, but a quite large part - Lithuanians who arrived since the mid-sixties of 20th century (children of deportees). The youngest generation of the emerging foreign-born generation is from Western European countries.Straipsnyje analizuojama ne Lietuvoje gimusiųjų subpopuliacija, jų amžiaus ir etninė sudėtis, atvykimo į Lietuvą periodai. Analizuojant remiamasi 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis. Analizės rezultatai rodo, kad Lietuvos kitur gimusiųjų subpopuliacija yra labai nevienalytė ir joje išsiskiria trys didesnės grupės, susiformavusios skirtingu laiku, suformuotos skirtingų imigracijos veiksnių ir srautų, jos yra skirtingos pagal amžių ir etninę sudėtį. Didžioji dalis kitur gimusiųjų subpopuliacijos yra susiformavusi sovietmečiu – tai atvykusieji iš buvusios SSRS. Tarp jų – dauguma rusai taip pat didelė dalis – lietuviai, atvykę nuo XX a. šeštojo dešimtmečio vidurio (dauguma – tremtinių vaikai). Jauniausios, besiformuojančios kitur gimusiųjų kartos kilmė – Vakarų Europos šalys

Postmaterialiųjų vertybių raida netikrumo sąlygomis. Lietuvos atvejis

This article presents the data of value surveys conducted in 1990, 1999, 2005 and 2008 in Lithuania with the focus on postmaterialist value change in fragile social, political and economic context. As the data prove, value orientations of the population are not clearly formed and consolidated as they change quickly reacting to momentary economic and political situations. The most unexpected was the fact that at the moment of the fastest economic growth of the country the highest level of respondents with materialist orientations was recorded in Lithuania. The distribution of these value orientations among society and their dynamics, as well as their relationship with associated attitudes is also hardly explained by postmaterialist theory. All this suggests that postmaterialist values orientation is not an organic and relatively stable part of personal values system, which brings together and determines other attitudes. It reflects not so much the deep-rooted values but rather instant judgments related to very specific problems that actualize in specific social and economic situations.Vakarietiškose visuomenėse stebima vertybių kaita, kuri įvardijama kaip laipsniškas perė­jimas nuo išlikimo prie savirealizacijos vertybių. Ligšioliniai postmaterialiųjų nuostatų tyrimai Lietuvoje rėmėsi dviejų Europos vertybių tyrimų duomenimis – 1990 ir 1999 metų. Jie parodė, kad mūsų visuo­menė nėra homogeniška šių vertybių požiūriu, ir yra prasminga kalbėti apie postmaterializmą Lietuvos kultūros kontekste, tačiau paliko daug neatsakytų klausimų apie postmaterialiųjų vertybių dinamiką mūsų visuomenėje. Šiame straipsnyje pristatomi 2005 ir 2008 metų tyrimų duomenys, kurie suteikia pagrindą naujoms įžvalgoms apie materialiųjų ir postmaterialiųjų vertybių pokyčius trapiame Lietuvos socialinia­me, politiniame ir ekonominiame kontekste

Demographic decline of Lithuania in the end of 20th century loss of demographic equilibrium, crisis or shock?

Prasidėjus socialinėms ekonominėms transformacijoms Lietuvoje iš esmės keičiasi ir demografiniai procesai (gimstamumas, mirtingumas, migracija). Gimstamumas nukrito gerokai žemiau ribos, galinčios užtikrinti kartų kaitą. Iš esmės keičiasi šeimos institutas. Jaunimas vis labiau pripažįsta šiuolaikinį šeimos modelį, kurio vienas pagrindinių bruožų - šeimos kūrimas nesiejamas su vedybomis. Mirtingumo lygis kinta. Vyrų mirtingumo lygis šiuo metu yra aukštesnis nei prieš keturiasdešimt metų. Pasikeitė ne tik migracijos kryptys, srautai, apimtys, bet ir vyraujantys tipai. Po nepriklausomybės atkūrimo oficialieji emigracijos srautai, nuvilniję Rytų ir Vakarų kryptimis, aprimo. Legalius, oficialius ilgalaikius emigracijos srautus keičia nelegalūs trumpalaikiai. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios pirmą kartą taikiu metu pradėjo mažėti Lietuvos gyventojų skaičius. Kas lemia šius esminius demografinius pokyčius? Ką jie reiškia; demografinės pusiausvyros praradimą ar sudėtingesnę demografinę būseną? Į šiuos klausimus bandoma atsakyti straipsnyje.With the start of the economic transformations in Lithuania, the demographic processes (fertility, mortality, migration) have been undergoing essential changes, too. Fertility has dropped well below the level ensuring the replacement of generations. The family institute has been basically changing. Among the young people, a modern family pattern, with family making not related to marriage as one of its essential features, has been gaining strength. The level of mortality has been fluctuating. The mortality of males is higher than forty years ago. In migration, not only the trends, flows and volumes, but also the dominant types have changed. After the regained independence, the legal eastward and westward flows of emigration have subsided. Legal, official and longterm emigration flows have been replaced by illegal and short-termed ones. For the first time in the peaceful period of Lithuania’s history, the number of the Lithuanian population has been declining since the last decade of the 20th century. What is the force that determines these essential demographic changes? What do these changes signify: a loss of the demographic equilibrium or even a more complicated demographic state? The paper offers answers to these questions

Long-lasting trajectory of population ageing in Lithuania: fundamental and specific factors

ISSN 2029-7262 online. Projektas "Baltarusijos ir Lietuvos šiuolaikinės demografinės problemos: variacijos, panašumai ir būdai pereiti į tvarią raidą” (projekto sutarties Nr. S-LB-17-9)Straipsnyje analizuojamas Lietuvos gyventojų senėjimas beveik šimto metų periodu. Straipsnio tikslas yra vertinti Lietuvos gyventojų senėjimo tempų kitimą ir senėjimo trajektorijos svyravimo prielaidas bei veiksnius. Remiantis demografinės raidos teorijomis ir užsienio tyrėjų gyventojų senėjimo veiksnių vertinimo metodologinėmis įžvalgomis vertinami Lietuvos gyventojų senėjimo fundamentalieji ir specifiniai pokyčiai. Analizėje remiamasi oficialiąja Lietuvos ir tarptautinių gyventojų duomenų bazių informacijaThe article analyses the population ageing of Lithuania for almost a hundred years. The aim of the article is to evaluate the trends of population ageing of Lithuania and to analyse the preconditions and factors of the ageing trajectory fluctuation. Based on demographic development theories and methodological insights in the estimation of influence of different factors on the ageing trends, the fundamental and specific changes in the ageing of Lithuanian population are evaluated. The analysis relies on the official information of Lithuania and international population databasesSociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Šeimos politikos plėtros trajektorijos: ar skirtingų scenarijų – skirtingas efektas? Lietuvos ir Baltarusijos šeimos politikos plėtros lyginamasis vertinimas

Išsivysčiusios šalys jau turi didelę šeimos politikos plėtros praktinio taikymo, efekto vertinimo ir teorinio lygmens apibendrinimų patirtį. Įvairių valstybių šeimos politikos patirtys analizuojamos, sisteminamos ir tipologizuojamos gerovės valstybių modelių, familizacijos / defamilizacijos, lyčių lygybės, lyčių vaidmenų kaitos kontekstuose. Lyginamosios analizės ir tarptautinių institucijų dokumentai suteikia informacinių galimybių suprasti šeimos politikos esmės ir turinio dedamąsias (tikslų, veiklos krypčių, priemonių kompozicijas ir pan.), sudarančias prielaidas siekti norimo efekto. Kaip šiuo patirčių ir informacijos apie šeimos politiką kapitalu pasinaudoja konkrečios šalys, turinčios skirtingą socialinę, valstybės politinės organizacijos sanklodą, kultūrinį ir ideologinį kontekstą bei modernizacijos kryptį? Vienas iš projekto „Baltarusijos ir Lietuvos šiuolaikinės demografinės problemos: variacijos, panašumai ir būdai pereiti į tvarią raidą“ uždavinių – vertinti Lietuvos ir Baltarusijos nacionalinių šeimos politikų formavimo ir plėtros universaliąsias ir specifines trajektorijas, prielaidas, tikslus, pagrindines priemones ir galimybes juos realizuoti gana skirtingoje valstybės socioekonominės organizacijos ir politinės sanklodos aplinkoje. Šiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės šios analizės išvados.[...]Socialinių tyrimų centrasVytauto Didžiojo universiteta

Ar šį šimtmetį palydėsime dar turėdami 2 milijonus?

Kaip rodo demografinių rodiklių kitimas, Lietuvos demografinė situacija intensyviai blogėjo beveik du dešimtmečius – paskutinį XX a. ir pirmąjį XXI a. dešimtmetį. Lietuva šiuo periodu pagal pasiekiamas blogiausias demografinių procesų ir struktūrų (mirtingumo, migracijos, gyventojų senėjimo, gyventojų skaičiaus mažėjimo) rodiklių reikšmes gana dažnai tarp Europos Sąjungos šalių užimdavo paskutines pozicijas ir neretai ten „užsibūdavo“. Antrąjį XXI a. dešimtmetį Lietuva pradėjo demografinės situacijos stabilizacijos (esant labai sudėtingai situacijai) ir net gerėjimo po- žymiais, nors ir nenuosekliais. Tad ir toliau pagal kai kuriuos pagrindinius demografinės situacijos rodiklius Lietuvos padėtis tarp ES šalių vis dar blogiausia. Taigi tikrai dar ne laikas nusiraminti ir demografinių procesų raidą palikti savieigai. Per du dešimtmečius susidarę negatyvūs demografinės situacijos pokyčiai neišnyko ir, „įsirašę“ į gyventojų amžiaus struktūrą, net ir gerėjant demografinių procesų raidai, ateityje atsilieps dar ilgai: stabdys demografinės situacijos gerėjimą, pirmiausia gyventojų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų senėjimo lėtėjimą. Tai patvirtina ir naujos EUROSTAT gyventojų prognozės, skelbiančios grėsmingą žinią: jau šio šimtmečio viduryje Lietuvos gyventojų skaičius nebesieks 2 milijonųSociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Ar stabilizuojasi Lietuvos demografinė situacija? Ar jau galime nusiraminti?

Straipsnis parengtas vykdant Mokslinių tyrimų projektą „Lietuvos gyventojų sociodemografinių struktūrų kitimas depopuliacijos procesų kontekste“. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Finansavimo sutartis MIP-009/2015Informacijos apie Lietuvos demografinius procesus, kuriuos aptaria šios srities profesionalai, asmenys, atstovaujantys viešajam interesui, politikai, priimantys sprendimus, tikrai netrūksta. Apie tai skaitome spaudoje, girdime per radiją ar televiziją. Reikia pripažinti, kad jau vis rečiau pasitaiko buitinio lygmens apibendrinimų ir problemų sprendimo būdų siūlymų. Tačiau įvairiais kanalais skleidžiama demografinė informacija dažniausiai pateikiama mažomis „porcijomis“ – aptariamas kuris nors vienas demografinis procesas (dažniausiai be platesnio konteksto). Tad ir daromos išvados apie įvairių demografinių procesų kitimą, bendrą demografinę situaciją ar perspektyvas dar prasilenkia su realybe. Ryškiausias to pavyzdys – šešių partijų įsipareigojimas pasiekti, kad 2025 m. Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių! Straipsnio tikslas – remiantis pagrindiniais demografiniais rodikliais trumpai apibūdinti Lietuvos demografinę situaciją, ją vertinant lyginamajame konteksteSociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Ar Lietuvos šeimos politika turi galimybę būti sėkminga siekiant demografinių tikslų?

Daugelio valstybių, į kurias mes bent jau norėtume lygiuotis, geroji praktika rodo –sėkminga šeimos politika, siekiant gerinti mažo gimstamumo situaciją, gali būti sėkminga. Pripažįstama ir įvairia informacija pagrindžiama, kad šeimos politika siekiant didinti gimstamumą gali būti efektyvi, jei sudaromos socialinei, ekonominei ir net kultūrinei situacijai adekvačios sąlygos tėvams (abiem, ne tik motinai) derinti profesinę veiklą ir vaikų auginimą. Ši realiame gyvenime patikrinta šeimos politikos plėtros kryptis jau turi iš esmės visuotinai pripažintą gerosios praktikos statusą ir yra įgavusi solidų teorinio apibendrinimo lygmenį. Pagrindinės priemonės, sudarančios galimybes derinti darbą ir vaikų auginimą, yra atostogos, skirtos mažų vaikų priežiūrai namuose, formaliosios vaiko ugdymo ir priežiūros paslaugos (ne tik ikimokyklinio, bet ir jaunesnio mokyklinio amžiaus) ir lanksčios užimtumo formos. Labai svarbu, kad šios trys darbo ir vaikų auginimo derinimo dedamosios viena kitą papildytų ir būtų suderinamos. Kaip per pastaruosius beveik tris dešimtmečius Lietuvoje keitėsi šios prioritetinėmis pripažįstamos šeimos politikos priemonės? Trumpai iliustruosime jų pagrindinių pokyčių trajektorijas ir esamą situacijąSociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta