Veiksniai, mažinantys nuovargį darbe, hemodializės skyrių slaugytojų požiūriu

The aim is to find out the factors that can reduce fatigue at work, from the point of view of hemodialysis unit nurses. Methods. The study was conducted in 2021. December - May 2022 in six hemodialysis departments, clinics, and centers. 21 nurses participated in the study. A qualitative analysis of the research was performed. Bioethics approval from the Lithuanian University of Health Sciences was obtained for the study (protocol No. BEC – SL(M)-131). Results. In the opinion of nurses who work in hemodialysis units, a lower workload, namely a lower amount available per nurse, would reduce their fatigue. Experienced physical fatigue at work would be helped by fewer opportunities for important physical activities and/or physiotherapy, psychological fatigue would be helped by reducing the opportunity to also attend physical activities, a free sports club, or yoga. One of the most important factors determining work motivation and satisfaction is salary. Conclusions. Flexible work schedules and optimal workload, sufficient salary, and the possibility of offering employees physical or other relaxing activities organized by a physiotherapist are important factors in reducing the fatigue of hemodialysis unit nurses at work.Tikslas – išsiaiškinti veiksnius, kurie, hemodializės skyrių slaugytojų požiūriu, gali padėti mažinti nuovargį darbe. Metodai. Tyrimas vykdytas 2021 m. gruodžio–2022 m. gegužės mėn. šešiuose hemodializės skyriuose, klinikose, centruose. Tyrime dalyvavo 21 slaugytojas. Atlikta kokybinė turinio analizė. Tyrimui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas (protokolo Nr. BEC – SL(M)-131). Rezultatai. Slaugytojų, kurie dirba hemodializės skyriuose, nuomone, mažesnis darbo krūvis, t. y. mažesnis pacientų skaičius vienam slaugytojui, leistų mažinti jų patiriamą nuovargį.  Patiriamą fizinį nuovargį darbe padėtų sumažinti galimybė užsiimti fizine veikla ir/ar kineziterapija, psichologinį nuovargį taip pat padėtų mažinti galimybė nemokamai lankyti sporto klubą ar jogos užsiėmimus. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių darbo motyvaciją ir pasitenkinimą darbu, – darbo užmokestis. Išvados. Mažinant hemodializės skyrių slaugytojų nuovargį darbe reikėtų atsižvelgti į lankstų darbo grafiką ir optimalų darbo krūvį, pakankamą darbo užmokestį bei galimybę pasiūlyti darbuotojams kineziterapeuto organizuojamą fizinę ar kitą atsipalaiduoti padedančią veiklą

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūrio į pacientų saugios kultūros dimensijas vertinimas

To assess intensive care unit nurse’s attitude towards patient safety dimensions. Methods. The study was conducted at two hospitals, from 2022 April till June in Intensive Care Units. 156 nurses participated in the study. The questionnaire was made by authors according to the „Manchester Patient Safety Framework. Acute” literature. Results. Nurses with a university education agreed more often than those with a non-university education that their department takes a responsible approach to patient safety issues (respectively, n=52; 96.3% and n=93; 95.9%), p=0.05, that departments have a correct understanding of why it is necessary to report adverse patient safety events (respectively, n=51; 80.0% and n=80; 51.0%), p=0.04. Non-university-educated nurses indicated more often than university-educated nurses that their department constantly assesses risks related to patient safety and looks for ways to improve quality (respectively, n=92; 93.9% n=43; 79.6%), p=0.02 that adverse patient safety events are not seen as an opportunity to blame the nurse or other staff (respectively, n=62; 64.6% and n=25; 46.3%,), p=0.04. Nurses with a non-university education more often agreed that there is no prevailing culture of blame in the department (respectively, n=65; 67.7% n=25; 46.3%), p=0.02, more often report potential adverse events (respectively, n =26; 48.1% and n=58, 61.1%), p=0.01, than nurses with university education. Conclusions. Critical care and intensive care nurses pay sufficient attention to patient safety, system error and individual responsibility, and adverse event recording and best practice dimensions. However, in the opinion of university-educated nurses, risks related to patient safety are still not sufficiently assessed in the workplace and ways to improve quality are sought, there is a lack of safety culture.Tikslas – nustatyti reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūrį į pacientų saugios kultūros dimensijas. Metodai. Vykdyta anoniminė anketinė apklausa 2022 m. balandžio–birželio mėn. dviejų ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Tyrime dalyvavo 156 slaugytojai. Anketa sukurta tyrimo autorių, remiantis leidiniu „Mančesterio pacientų saugos pagrindai“ (Manchester Patient Safety Framework Acute). Rezultatai. Universitetinį išsimokslinimą turintys slaugytojai dažniau nei neturintys universitetinio išsimokslinimo sutiko, kad jų skyriuje atsakingai žiūrima į pacientų saugos problemas (atitinkamai n = 52; 96,3 proc. ir n = 93; 95,9 proc., p = 0,05), kad skyriuose vyrauja teisingas supratimas, kodėl būtina pranešti apie nepageidaujamus pacientų saugos įvykius (atitinkamai n = 51; 80,0 proc. ir n = 80; 51,0 proc., p = 0,04). Neuniversitetinį išsimokslinimą turintys slaugytojai dažniau nei universitetinį išsimokslinimą turintys slaugytojai nurodė, kad jų skyriuje nuolat vertinamos rizikos, susijusios su paciento sauga, ir ieškoma būdų, kaip pagerinti kokybę (atitinkamai n = 92; 93,9 proc. ir n = 43; 79,6 proc., p = 0,02), kad įvykę nepageidaujami pacientų saugos įvykiai nėra vertinami kaip galimybė apkaltinti slaugytoją ar kitą personalą (atitinkamai n = 62; 64,6 proc. ir n = 25; 46,3 proc., p = 0,04). Neuniversitetinį išsimokslinimą turintys slaugytojai dažniau negu slaugytojai su universitetiniu išsimokslinimu sutiko, kad skyriuje nėra vyraujančios kaltinimo kultūros (atitinkamai n = 65; 67,7 proc. ir n = 25; 46,3 proc., p = 0,02), dažniau praneša apie potencialius nepageidaujamus įvykius (atitinkamai n = 26; 48,1 proc. ir n = 58, 61,1 proc., p = 0,01). Išvados. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai pakankamai dėmesio skiria paciento saugos, sistemos klaidų ir individualios atsakomybės bei nepageidaujamų įvykių registracijos ir geriausios praktikos dimensijoms. Tačiau universitetinį išsimokslinimą turinčių slaugytojų nuomone, darbo vietoje dar nepakankamai vertinama rizika, susijusi su paciento sauga, ir ieškoma būdų, kaip pagerinti kokybę, trūksta saugos kultūros

The need of the elderly for nursing and social services in the community of Kaunas district

The aim of this study was to evaluate the need of the elderly for outpatient nursing and social services in Kaunas district. Material and methods. The object of the study was elderly people (aged 65 years and more) living in Kaunas district. A questionnaire was used for interviewing. The sample was randomly selected from the lists of people registered at the primary health care centers (including outpatient departments and medical aid centers). A total of 390 inhabitants were investigated who represent all the elderly of Kaunas district. The independence of the respondents was evaluated by the standard tests (the Barthel Index and Mini-Mental State Examination). Results. The respondents reported that 71.3% of them needed nursing and 58.2% social services. The need for the services was higher in older age group. The rural elderly reported higher need for social services (64.3%) than the urban elderly (49.6%). Less than half (45.9%) of respondents referred having problems visiting the general practitioner. Majority of the respondents (86.4%) pointed out that those who took care of them had no special medical training. Totally or almost totally dependent respondents (groups by Barthel Index) needed social (88.0%) and nursing (96.0%) services. Majority of respondents (79.2%) preferred to be cared at home. Conclusions. More than half of the elderly needed both nursing and social services. The need for social services differently from nursing services was influenced by the living place of the respondents; the rural elderly needed services more than the urban elderly

Veiksniai, susiję su slaugytojų pasitenkinimu darbu

Šiuolaikinėje visuomenėje sudėtinga įsivaizduoti gyvenimą be darbinės veiklos, nes ji ne tik užtikrina pajamas ar padeda realizuoti save, bet ir leidžia tvirtai jaustis esamoje aplinkoje bei patenkinti savo poreikius. Dažnai darbe yra praleidžiama daugiau laiko nei šeimoje, todėl darbas traktuojamas kaip socialinis institutas. Galima teigti, kad darbas padeda atskleisti individualias žmogaus savybes. Tačiau, kad tai būtų galima padaryti, būtina jausti pasitenkinimą savo darbu.Šiuolaikinėje visuomenėje sudėtinga įsivaizduoti gyvenimą be darbinės veiklos, nes ji ne tik užtikrina pajamas ar padeda realizuoti save, bet ir leidžia tvirtai jaustis esamoje aplinkoje bei patenkinti savo poreikius. Dažnai darbe yra praleidžiama daugiau laiko nei šeimoje, todėl darbas traktuojamas kaip socialinis institutas. Galima teigti, kad darbas padeda atskleisti individualias žmogaus savybes. Tačiau, kad tai būtų galima padaryti, būtina jausti pasitenkinimą savo darbu

Modifikuojami periferinių arterijų ligos rizikos veiksniai ir prevencija slaugos praktikoje

Peripheral arterial disease (PAD) in the legs or lower extremities is the narrowing or blockage of the vessels that carry blood from the heart to the legs. It is primarily caused by the build-up of fatty plaque in the arteries, which is called atherosclerosis. PAD can happen in any blood vessel, but it is more common in the legs than the arms. Modifiable risk factors for PAD include smoking, hyperlipidemia, hypertension, diabetes. Smoking cessation, controlling elevated blood pressure and blood glucose, losing excess body fat, exercise, proper diet are crucial first steps in the management of the PAD patient for nurses.Periferinių arterijų liga (toliau – PAL) yra lėtinė arterinė okliuzinė dažniausiai apatinių galūnių liga, kurią sukelia aterosklerozė. Arterijos endotelyje besikaupiančios aterosklerotinės plokštelės iš lėto mažina arterijos spindį iki visiško arterijos spindžio užakimo, vadinamo stenoze. Dėl to sumažėja galūnės aprūpinimas krauju ir tai gali pažeisti galūnę [1, 2]. Atsiranda antrinių audinių pažeidimų, kurie sukelia audinių išopėjimą ar net gangreną [1]. Apatinių galūnių PAL lemia padidėjusį sergamumą, mirštamumą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą

Vidutinio ir pagyvenusio amžiaus pacientų skysčių vartojimo įpročių ir žinių apie skysčių vartojimo svarbą vertinimas

The aim is to evaluate fluid intake and knowledge about fluid intake importance among middle age and elderly patients in emergency department. Methods. The study performed in emergency department. 110 patients participated in the study. Patients were divided in 2 groups according age group: 45–49 age (middle age) and ≥ 60 (elderlyAuthors according literature review made questionnaire). Bioethics persission was given by Lithuanian University of Health Sciences Bioethics center (No. BEC-SLF(N)-229). Results. Of all patients, 52.7 proc. were women and 47.3 proc. men. Water drink more women (82.8 proc.), patient with secondary education (84.0 proc) and living in countryside. Mineal water drink more men (36.5 proc.), patients with high education (38.2 proc.) and living in cities (39.1 proc.). During day 1.5–2 litres of fluid drink 28.2 proc. of patients (accordingly middle age 29.4 proc. and 27.1 proc. elderly). Only 1 litre of fluid drink more elderly patients than middle age (accordingly 32.2 proc. and 19.6 proc.). The most of patients (66.3 proc.) sometimes felt thirst during the day. Acoording the most (51.8 proc.) patients opinion (accordingly eldelry 57.6 proc. and middle age 45.1 proc.) people must intake 1.5–2 litred of fluid per day. The most (46.0 proc.) of middle age patients knew about fluid intake from Internet, the most of elderly (50,0 proc.) knew more from journals, magazines. Community nurses gave less information for middle age group and elderly patients (accordingly 6.3 proc. and 16.7 proc.). Conclusions. Patients of emergency department intake not enough fluid, even one third of elderly patients drink only less than 1 litre per day. The most popular fluid in both groups were water and tea. Patients the most information about fluid intake gave from Internet, publications, and least from community nurses.Tyrimo tikslas – įvertinti pagyvenusio ir vidutinio amžiaus priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pacientų skysčių vartojimo įpročius ir žinias apie skysčių vartojimo svarbą. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Buvo apklausta 110 pacientų. Pacientai buvo suskirstyti į 2 grupes pagal amžių: 45–59 m. (vidutinio amžiaus) ir ≥ 60 m. (pagyvenusio amžiaus). Anketą sudarė tyrimo autorės, remdamosi literatūros šaltiniais. Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-SLF(N)-229 atlikti tyrimą. Rezultatai. Iš visų tyrime dalyvavusių asmenų moterys sudarė 52,7 proc., vyrai – 47,3 proc. Vandenį dažniau vartojo moterys (82,8 proc.), pacientai, turintys vidurinį išsimokslinimą (84,0 proc.), bei gyvenantieji kaime (87,5 proc.). Mineralinį vandenį dažniau vartojo vyrai (36,5 proc.), pacientai, turintys aukštąjį išsimokslinimą (38,2 proc.), bei gyvenantieji mieste (39,1 proc.). Per parą 1,5–2 litrus išgėrė 28,2 proc. pacientų (atitinkamai vidutinio ir pagyvenusio amžiaus 29,4 ir 27,1 proc.). Tik iki 1 litro skysčių per parą išgėrė daugiau pagyvenusio amžiaus pacientų nei vidutinio (atitinkamai 32,2 ir 19,6 proc.). Dauguma (66,3 proc.) pacientų atsakė, kad dienos metu kartais jautė troškulį. Daugumos (51,8 proc.; atitinkamai pagyvenusių ir vidutinio amžiaus, 57,6 ir 45,1 proc.) pacientų nuomone, per parą reikia išgerti 1,5–2 litrus skysčių.Daugumai vidutinio amžiaus pacientų (46,0 proc.) žinių apie skysčių vartojimą suteikė internetas, o pagyvenusio amžiaus pacientams (50,0 proc.) – žurnalai, laikraščiai. Bendruomenės slaugytojas mažiausiai suteikė žinių tiek vidutinio, tiek pagyvenusio amžiaus pacientams (atitinkamai 6,3 ir 16,7 proc.). Išvados. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pacientai vartojo per mažai skysčių, net trečdalis vyresnio amžiaus pacientų vartojo tik iki 1,0 litro, dažniausiai abiejų grupių pacientai vartojo vandenį ir arbatą. Dažniausiai pacientai informaciją apie skysčių vartojimą sužino internete, spaudos leidiniuose, mažiausiai informacijos suteikė bendruomenės slaugytojai

Slaugos studentų žinių apie periferinės venos kateterių priežiūrą vertinimas

The aim of the study.  To evaluate nursing students' knowledge of peripheral vein catheter care. Methods. Quantitative research was conducted at LSMU Faculty of Nursing in January – February, 2020. Second and fourth year nursing students (n = 160) of the first study cycle of the Faculty of Nursing participated in the study. A questionnaire was made by the study authors. LSMU Bioethical approval for study No. BEC-1L (B) -50 was obtained. Results. The majority of second- and fourth-year nursing students (respectively, 72.4% and 81.3%) correctly indicated that the longest peripheral venous catheter inserted could be stored for 72 hours. Second and fourth year students knew best (respectively, 94.8% and 97.9 %,) that medical diagnostic gloves should be worn when inserting a peripheral venous catheter, but 3.4% of second year students did. Students replied that gloves were not required. The majority of second- and fourth-year nursing students (respectively, 63.8% and 72.9 %,) correctly answered that a transparent polyurethane bandage is best suited for peripheral venous catheter fixation. Nursing students were aware of documenting the date of insertion (98.1%), flushing the catheter (92.5%), and documenting the time of insertion (90.6%) during peripheral venous catheter maintenance. Nursing students were least aware of the documentation of the site of administration (71.7%), the application of retelast bandage or other material (73.6%). However, second-year students were better aware of the application of retelast bandage or other material than fouth-year students (81.0% and 73.6%, respectively). All (100%) nursing students correctly answered that the peripheral venous catheter insertion site should be inspected and evaluated when a patient complains of pain at the peripheral catheter site. Fourth-year students were more likely (93.8%) to know that the bandage used to fix the peripheral venous catheter needed to be changed when the patient bathed with the bandage than second-year students in the nursing program (75.9%). Conclusions. The second and fourth year nursing students had sufficient knowledge of peripheral venous catheter care. Fourth year nursing students knew better about the duration of insertion of the inserted peripheral vein catheter, catheter fixation, use of medical diagnostic gloves when changing the bandage used to fix the peripheral vein catheter, but when the peripheral vein catheter was inspected, time of possible infection better knew second year students.Tyrimo tikslas – įvertinti slaugos studentų žinias apie periferinės venos kateterių priežiūrą. Metodai. Kiekybinis tyrimas buvo vykdytas LSMU Slaugos fakultete 2020 m. sausį–vasarį. Tyrime dalyvavo 106 Slaugos fakulteto pirmosios studijų pakopos II ir IV kursų studentai. Naudota tyrimo autorių sudaryta anketa. Gautas LSMU Bioetikos pritarimas vykdyti tyrimą Nr. BEC-1L(B)-50. Rezultatai. Dauguma slaugos II ir IV kursų studentų (atitinkamai 72,4 ir 81,3 proc.) nurodė teisingai, kad ilgiausiai įkištą periferinės venos kateterį galima laikyti 72 val. Geriausiai II ir IV kurso studentai žinojo (atitinkamai 94,8 ir 97,9 proc.), kad įkišant periferinės venos kateterį reikia dėvėti medicinines diagnostines pirštines, tačiau II kurso 3,4 proc. studentų atsakė, jog pirštinių dėvėti nereikia. Dauguma slaugos II ir IV kurso studentų (atitinkamai 63,8 ir 72,9 proc.) teisingai atsakė, kad periferinės venos kateterio fiksacijai geriausiai tinka skaidrus poliuretano tvarstis. Slaugos studentai žinojo, kad prižiūrint kateterį reikia dokumentuoti kateterio įkišimo datą (98,1 proc.) ir laiką (90,6 proc.), išplauti kateterį (92,5 proc.). Mažiausiai slaugos studentai žinojo apie įkišimo vietos dokumentavimą (71,7 proc.), retelasto ar kitos medžiagos uždėjimą (73,6 proc.), tačiau apie retelasto ar kitos medžiagos uždėjimą geriau žinojo II kurso slaugos studentai nei IV kurso (atitinkamai 81,0 ir 73,6 proc.). Visi slaugos studentai teisingai atsakė, kad periferinės venos kateterio įkišimo vietą reikia apžiūrėti ir vertinti, kai pacientas skundžiasi skausmu periferinio kateterio vietoje. Slaugos IV kurso studentai (93,8 proc.) dažniau nei II kurso studentai (75,9 proc.) žinojo, kad periferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį reikia keisti, kai pacientas išsimaudė su tvarsčiu. Išvados. Slaugos II ir IV kurso studentai turėjo pakankamai žinių apie periferinės venos kateterių priežiūrą. Slaugos IV kurso studentai geriau žinojo apie įkišto periferinės venos kateterio laikymo trukmę, kateterio fiksaciją, medicininių diagnostinių pirštinių naudojimą, kada reikia keisti periferinės venos kateterio fiksacijai naudojamą tvarstį, o slaugos II kurso studentai geriau žinojo, kada apžiūrimas periferinės venos kateteris, kada gali atsirasti pirmųjų infekcijos požymių, įkišus periferinės venos kateterį

Pagyvenusių pacientų, kuriems reikalingas širdies stimuliatorius, griuvimų dažnio ir vidinių griuvimų rizikos veiksnių vertinimas

Abstract. The aim is to assess the frequency of falls and intrinsic fall risk factors in patients requiring pacemakers. Methodology. The research was conducted from November 2020 to February 2021. Participated patients were hospitalized at the LUHS hospital Kauno Klinikos Department of Cardiology and required heart pacemaker implantation. Total 82 patients participated in the study. The questionnaire was composed by the authors of the research. The study was obtained by the Bioethics Permit of the Medical Academy of LUHS (No. BEC-SL (B) -42). Results. Almost half of the patients fell (45.1%) at least once a year. Elderly patients (65 years and older) are more likely to experience falls than patients under 65 years of age p=0,006. Elderly patients are more often exposed to various internal risk factors of falls: urination at night (82,9 %), weakness (82,9 %), dizziness (76,8 %). Perceived decreased leg muscle strength was found in both women and men (69.6% and 52.8%, respectively, p = 0.002). Patients older than 65 years and therefore <65 years experienced leg pain (54,9% and 7,2%, respectively, p = 0.002), urination at night (68,4% and 14,6%, respectively, p = 0.009), and experienced fatigue (63,0% and 13,6%, p = 0.028). Conclusions. Almost half of the patients who were in need of heart pacemaker implantation experienced falls. ≥ 65 years old patients experienced falls more than once a year. It has been found that these patients often experience weakness, fatigue, and dizziness. A common intrinsic fall risk factor is urination at night. ≥ 65 years old patients have more internal falls risk factors than patients under 65 years old.Tikslas – įvertinti pacientų, kuriems reikalingas širdies stimuliatorius, griuvimų dažnį ir vidinius griuvimų rizikos veiksnius. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2020 m. lapkritį–2021 m. vasarį. Tyrime dalyvavo pacientai, tuo laikotarpiu hospitalizuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (toliau – LSMUL KK) Kardiologijos klinikoje, kuriems buvo reikalinga širdies stimuliatoriaus implantacija. Iš viso apklausti 82 pacientai. Tyrimui anketą sudarė darbo autorės. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos pritarimas (Nr. BEC-SL(B)-42). Rezultatai. Beveik pusė (45,1 proc.) apklaustų pacientų buvo pargriuvę bent vieną kartą per metus. Pacientai ≥ 65 m. amžiaus dažniau buvo pargriuvę kelis kartus per metus nei < 65 m. amžiaus pacientai (p = 0,006). Dažniausios pacientų problemos buvo šlapinimasis nakties metu (82,9 proc.), jaučiamas silpnumas (82,9 proc.), galvos svaigimas (76,8 proc.). Jaučiama sumažėjusi kojų raumenų jėga buvo nustatyta dažniau moterims nei vyrams (atitinkamai 69,6 ir 52,8 proc., p = 0,002). Vyresni nei 65 m. pacientai dažniau nei < 65 m. pacientai jautė kojų skausmą (atitinkamai 54,9 ir 7,2 proc., p = 0,002), šlapinosi nakties metu (atitinkamai 68,4 ir 14,6 proc., p = 0,009), jautė nuovargį (atitinkamai 63,0 ir 13,6 proc., p = 0,028). Išvados. Beveik pusė pacientų, kuriems reikalinga širdies stimuliatoriaus implantacija, patyrė griuvimus bent kartą per metus. Pacientams ≥ 65 m. amžiaus būdingi griuvimai kelis kartus per metus. Pacientams dažnai pasireiškė silpnumas, nuovargis bei galvos svaigimas, šlapinimasis naktį. Pacientams ≥ 65 m. amžiaus dažniau būdingi įvairūs vidiniai griuvimų rizikos veiksniai nei jaunesniems pacientams

Ortostatinė hipotenzija vyresniame amžiuje: slaugos aspektai

Orthostatic hypotension is a common problem among elderly patients, associated with significant morbidity. The diagnostic evaluation requires a comprehensive history. There are a number of non-pharmacological interventions for orthostatic hypotension that are used in the elderly. With proper evaluation and nursing management, the occurrence of adverse events, including falls, fracture, functional decline, and myocardial ischemia, can be significantly reduced.Ortostatinė hipotenzija (OH) – tai arterinė hipotenzija, kurią lemia statmena žmogaus padėtis, paprastai staiga keičiant padėtį, kuriai būdingas sistolinio arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas mažiausiai 20 mmHg ir (arba) diastolinio arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas mažiausiai 10 mmHg per 3 min. nuo padėties pakeitimo iš gulimos į vertikalią arba atliekant „tilt“ (pakėlimo) testą, kai asmens galva pakeliama 60 laipsnių kampu