Contradictory trends in mortality and cause-specific mortality in Lithuania

The paper deals with deviations of mortality trends in Lithuania from both the trends described in the theoretical framework of health transition and the experience of the majority of developed countries. Using routine official statistics and census-linked longitudinal data, the study identifies peculiar patterns and features of cause-specific and differential mortality. The decomposition analysis allowed to identify the most important causes of death and the age groups responsible for the recent contradictory changes in life expectancy at birth in Lithuania

Two decades of emigration from Lithuania: between free choice and survival strategy

Straipsnyje vertinamos pastarųjų dvidešimties metų Lietuvos gyventojų emigracijos apimtys, formos, tipai, etapai ir veiksniai teorinių prieigų kontekste. Remiantis statistine, įvairių tyrimų ir antrinių šaltinių informacija, analizuojama gyventojų emigracijos strategijos kaita Lietuvos ūkio ir geopolitinių transformacijų sąlygomis, vertinami deklaruotos ir nedeklaruotos emigracijos mastaiThe authors analyse and evaluate population emigration from Lithuania, its flows, forms, models and determinants in the context of different theoretical perspectives. Based on statistical and research data, as well as on secondary information sources, they analyse modifications in emigration models and strategies under conditions of geopolitical and economic transformations and estimate the scope of declared and undeclared emigration

Demographic changes in the context of economic instabilities

Article is devoted to an analysis of the reflection of economic instability on changes in demographic processes. The article draws the conclusion that the influence of macro-level economic fluctuations is ambiguous and sometimes even contradictory if different demographic processes are considered. The immediate and most often expressed impact of economic fluctuations is traced in migration development. With economic recession, significant changes are observed in the scope, trends, patterns and attitudes for migration: emigration increases and centres on the young working age population, immigration diminishes, and anti-immigrant rhetoric erupts. Various types of migration undergo different modifications, however. Changes to a great extent depend on the specifics of and gaps between the economic situations in Lithuania and the destination countries, and chain migration and re-dislocation of migration flow is therefore observed. Quite quickly, the impact of changes in the economic situation leaves a trace on childbearing behaviour, leading to changes in fertility indicators in 1-2 years. Fertility fluctuations in the context of economic instability are not distinct, however. Other factors have more expressed impact on the total fertility level and modification vector. Results of surveys (conducted in 2006, 2007 and 2010) allow assuming that procreative intentions and even attitudes respond to macro-economic fluctuations.Particularly contradictory changes can be observed in the health and mortality domain. The Lithuanian study confirms the hypothesis that in modern postindustrial societies relationships between economic change and mortality can be very complex and unpredictable. One of the most illustrative examples of such contradictory relationships concerns economic and mortality changes in Lithuania in the 2000s. In 2001-2007, the spectacular economic growth observed coincided with a simultaneous worsening of male mortality. Strikingly, with the beginning of the economic crisis in 2008-2009, mortality started improving at an impressive pace. The article presents an overview of theoretical insights designated to study the interrelation between the main demographic processes – migration, fertility, mortality – and economic instability

Student migration: theoretical discourse and situation in Lithuania

Migracijos politikos bei imigrantų pritraukimo kontekste, studentai iš trečiųjų šalių įvardijami kaip viena perspektyviausių tikslinių grupių. Būdami jauni, išsilavinę, iniciatyvūs, susipažinę su kultūra, pramokę kalbos, užmezgę socialinius ryšius bei dalinai integravęsi į visuomenę, jie gali labai prisidėti prie šalies augimo. Todėl svarstant imigracijos politiką ir galimą darbo jėgos pritraukimą svarbu atkreipti dėmesį į užsienio studentų potencialą, įvertinti veiksnius, lemiančius studentų migracijos srautus ir dinamiką. Nors teoriniame studentų migracijos diskurse pagrindinis dėmesys skiriamas makro lygmens veiksniams – aukštojo mokslo kokybės rodikliams šalyje bei valstybės ekonominiam pajėgumui – vis dėlto, kaip rodo tyrimų rezultatai, nemažą įtaką migracijai studijų pagrindu daro valstybės įgyvendinama politika bei egzistuojančios migracijos procedūros; nemažą įtaką gali turėti ir pačių universitetų pastangos. Šiame straipsnyje, apžvelgus teorinį užsienio studentų migracijos diskursą, analizuojamos studentų iš trečiųjų šalių migracijos į Europos šalis ir Lietuvą bendrosios tendencijos, veiksniai, perspektyvos. Analizė remiasi 2012 m. Europos Migracijos Tinklo (EMN) rėmuose 24 ES šalyse ir Norvegijoje atliktų tyrimų rezultatais bei papildomai Lietuvoje atlikto sociologinio tyrimo „Studentų iš trečių šalių patirtis Lietuvoje“ duomenimis.International students attract a lot of attention across the globe. They constitute a group of migrants that does not provoke resistance in receiving societies and are generally viewed positively. States compete to attract the brightest students, create favourable conditions for their arrival and stay. Experts agree that international students not only provide economic benefits (by paying tuition fees), but also enrich the study process and contribute to the establishment of close business ties between sending and receiving communities. Yet despite the importance of this topic, this specific group of migrants was not properly researched. This article overviews the main theoretical approaches towards immigration of international students. It states that immigration of international students cannot be analysed by one single model and needs to be looked at combining the insights from several different approaches. After reviewing the theoretical aspects the authors present the comparative analysis of the situation in the EU and Lithuania. The article is based on the research results carried out in the frame of the European migration network (EMN) and the special sociological survey of international students studying in Lithuania commissioned by the International organization for migration (IOM) Vilnius office

Outline of population policy in Lithuania: lessons from generations and gender survey

Socialinių mokslų fakultetasSocialinių tyrimų centrasSociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

The Baltic countries : population, family and family policy : [monograph]

Bibliogr.: p. 255-270Monografijoje atsižvelgiant į Europos Sąjungos kontekstą, lyginamas gyventojų politikos efektyvumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Knygoje apžvelgiamos dabartinės demografinės, šeimos, gimstamumo tendencijos, analizuojamas šeimos politikos atsakas į aptariamus pokyčius Baltijos šalyse. Knyga skirta šeimos politikos Baltijos šalyse formuotojams, taip pat ir platesniam skaitytojų ratui. Pirmoje dalyje "Demografiniai pokyčiai Baltijos šalyse Europos Sąjungos šalių kontekste" pateikiama lyginamoji Estijos, Latvijos ir Lietuvos demografinės raidos analizė Europos Sąjungos šalių kontekste. Antroje dalyje "Demografiniai pokyčiai ir dabartinė situacija Baltijos šalyse" (1989-2008) pateikiama detali Baltijos šalių demografijos procesų ir jų veiksnių analizė.Trečia dalis "Šeimos politika Baltijos šalyse" skirta Estijos, Latvijos ir Lietuvos šeimos politikos transformacijoms per pastaruosius beveik dvidešimt metų aptarti. Kiekvienai šaliai skirtame skyriuje pristatoma šeimos politikos raida, pagrindiniai veiksniai, darę įtaką jos pokyčiams, tikslai, dabartinės šeimos politikos priemonių sistema, vertinamas šeimos politikos poveikis (tikėtinas ar realus) gimstamumui. Monografijos ketvirtos dalies "Šeimos ir šeimos politikos pokyčiai Baltijos šalyse" atvejų studijos skirtos labai aktualių Baltijos šalių šeimos, gimstamumo ir svarbiausių šeimos politikos dalių specifinėms ir giluminėms analizė. Monografijos penkta dalis "Namų ūkis, šeima ir gimstamumas gyventojų surašymo duomenimis" skirta atskleisti gyventoju surašymo informacinio potencialo galimybėms tirti šeimą, namų ūkius, šeiminį ir santuokinį statusą bei gimstamumąThis monograph gives an overview of demographic trends and family policies in the three Baltic countries (Estonia, Latvia, and Lithuania) during the period 1989-2008. The changes in fertility, mortality, and international migration are systematically analysed in the monograph. Particular attention is given to the peculiarities of the changing family and family policies in the three countries. Household structures, family, and childbearing patterns are also examined in the monographSocialinių tyrimų instituta

Lietuva stojant į Europos Sąjunga : ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė

Socialinių tyrimų institutasVilniaus universiteta