Kai kurie teisės marksistinės teorijos klausimai

K. Marx's theory of law accentuating the decisive role of economic factors in the process of formation of legal relations and ideas has given rise to its diverse interpretations by bourgeois theoreticians. Normativists (H. Kelzen and others) relate legal views of K. Marx to the natural law trend. Various “sociologist” schools call K. Marx a “vulgar”, “one-sided” materialist. They both do not give sufficient consideration to theoretical propositions of the Marxist theory on the close connection between the economic content and legal form of social relations, as well as peculiarities of ideological process in a class society. The article sheds light upon K. Marx’s use of logical and historical methods of investigation, his discrimination between material relations and their ideological cover. It shows that K. Marx discloses by this the actual role of economic processes in the origin and change of law.Straipsnyje nagrinėjama K. Marxo teisės teorijos svarbiausios sąvokos. Teigiama, kad atskleisdama teisės ryšį su ekonomine visuomenės struktūra, arba su tam tikra gamybinių jėgų išsivystymo pakopa, marksistinė teorija peržengė teisės ribas. Vadindamas teisę formalia ekonomikos išraiška, K. Marxas parodė ne vien tai, klasiniai gamybiniai santykiai neišvengiamai pasireiškia teisiniu pavidalu, bet ir tai, kad šie santykiai negali išsilaikyti be ideologijos. Svarbiausioji tarpinė grandis, kuri padeda nuosavybės teisę susieti su jos ekonominiu turiniu, yra mainai. Mainų išsivystymas sąlygoja teisinių santykių įsigalėjimą ir šių santykių objektyvizaciją žmonių sąmonėje. Kapitalistinės nuosavybės teisė formuojasi kaip prigimtinė teisė, t. y. kaip subjektyvi teisė, išplaukianti iš žmogaus prigimties. Daroma išvada, jog pripažinus, kad nuosavybė gali būti pateisinama tik tiek, kiek ji atlieka socialinę funkciją, tenka pripažinti ir visuomenės teisę apriboti ją tais atvejais, kai ji tampa pažangos stabdžiu

Eugenijus Meškauskas (1909-1997)

Tekstas skirtas Eugenijui Meškauskui atminti. Apibūdinama E. Meškausko asmenybė ir biografija. Šis filosofas įvardijamas laisvu žmogumi nelaisvais laikais, apibūdinamas kaip liberalas ir laisvamanis. Aptariami Meškausko propaguoti teorinių problemų sprendimo būdai, reikalavimas tiksliai suformuluoti svarstomą problemą, po to išdėstyti įvairius požiūrius į ją ir moksliškai argumentuoti savo teiginius. Pabrėžiama gyvo bendravimo su mokiniais ir klausytojais, paskaitų ir seminarų vedimo svarba Meškausko profesinėje veikloje

Pirmoji minimaliai invazinės skrandžio vėžio chirurgijos patirtis Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio institute: klinikinių atvejų serija ir literatūros apžvalga

Background. Gastric cancer remains one of the most common cancers in Lithuania and Worldwide. Surgical treatment is the only potentially curative treatment option for it. Historically open gastrectomy was considered as the gold standard approach. Although, the development of minimally invasive surgery and accumulation of the clinical data has led to the adoption of minimally invasive gastrectomy. Clinical cases. We present a series of 8 clinical cases who underwent minimally invasive surgery for early or locally advanced gastric cancer in Vilnius University Hospital Santaros Klinikos and the National Cancer Institute. Discussion. Large scale randomized controlled trials in Asia have proved that laparoscopic surgery is safe and oncologically effective for clinical stage I distal gastric cancer. The increa­sing amount of data supports the safety of minimally invasive gastrectomy for advanced or proximal gastric cancer. Most of the trials performed in Asia confirmed, that laparoscopic gastrectomy has some advantages, including: decreased blood loss, decreased post­operative pain, and morbidity. Recent randomized controlled trials of Western countries proved the safety of laparoscopic gastrectomy and the comparable 1-year long-term outcomes. Although, they failed to show improved recovery after minimally invasive surgery. Currently, there is sufficient evidence to adopt minimally invasive gastrectomy for gastric cancer into routine clinical practice in Lithuania. Conclusions. The first experience of minimally invasive gastric cancer surgery in Vilnius University Hospital Santaros Klinikos and the National Cancer Institute was successful. All gastrectomies were radical, and without major postoperative complications.Įvadas. Skrandžio vėžys išlieka aktuali onkologinė problema Lietuvoje ir pasaulyje. Chirurginis gydymas – galimai vienintelis pasveikti leidžiantis gydymo metodas. Ilgą laiką chirurginio gydymo standartu buvo laikomos atvirosios operacijos. Vis labiau tobulėjant minimaliai invazyviai chirurgijai, susidomėta galimybe šį metodą taikyti skrandžio vėžiui gydyti. Klinikiniai atvejai. Pristatomi 8 klinikiniai atvejai pacientų, kurie dėl ankstyvojo ar pažengusio skrandžio vėžio buvo operuoti minimaliai invaziniu būdu Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio institute. Diskusija. Didelių imčių randomizuoti kontroliniai tyrimai, atlikti Azijos šalyse, įrodė, kad laparoskopinė skrandžio vėžio chirurgija yra saugi ir onkologiškai efektyvi, kai operuojamas kliniškai I stadijos distalinės dalies skrandžio vėžys. Daugėja įrodymų apie onkologinį saugumą, atliekant gastrektomiją ar operuojant pažengusį skrandžio vėžį. Dauguma Azijoje atliktų tyrimų nurodo, kad laparoskopinė skrandžio vėžio chirurgija išsiskiria minimaliai invazinei chirurgijai būdingais pranašumais: mažesniu skausmu po operacijos, mažesniu pooperacinių komplikacijų dažniu, mažesniu nukraujavimu operacijos metu. Neseniai pasirodė pirmieji randomizuoti kontroliniai Vakarų populiacijos tyrimai, kuriais įrodyta, jog laparoskopinė skrandžio vėžio chirurgija yra saugi, o vienų metų atokieji gydymo rezultatai yra vienodi. Vis dėlto vakarietiškosios studijos nepagrindžia, kad laparoskopiškai operuoti pacientai greičiau ir sklandžiau sveiksta po operacijos. Šiandien sukaupta pakankamai duomenų, kad minimaliai invazinės skrandžio vėžio chirurgijos programos galėtų būti saugiai taikomos Lietuvoje kaip rutininės klinikinės praktikos dalis. Išvados. Nacionaliniame vėžio institute ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmosios minimaliai invazinės skrandžio vėžio operacijos atliktos sėkmingai. Operacijos buvo radikalios, didžiųjų pooperacinių komplikacijų nenustatyta

Laringinė palpacija skydliaukės chirurgijoje: praktinės rekomendacijos, remiantis išsamia literatūros apžvalga ir perspektyviojo kohortinio tyrimo rezultatais

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] The incidence of thyroid surgery is steadily increasing. Recurrent laryngeal nerve injury is one of the most serious postoperative complications related to thyroid surgery, because it impairs patients’ quality of life, causes voice changes, or even respiratory dysfunction in case of bilateral nerve injury. To reduce the nerve injury rate various modern intraoperative techniques are used. One of the most effective strategies to avoid bilateral nerve injury is intraoperative neuromonitoring technique. This method effectively evaluates nerve function but is associated with increased costs. Laryngeal palpation may be a cheap alternative. However, it is not clear if this method is enough specific and sensitive. Therefore, to summarise method sensitivity, specificity, and clinical value we comprehensively reviewed current literature and presented the results of our prospective cohort study. According to various authors, laryngeal palpation method sensitivity and specificity for nerve injury detection varies between 33–100% and 92–100%, respectively. Our study showed similar results – laryngeal palpation is highly sensitive (100%) and specific (96.6%) method for intraoperative nerve function evaluation. After summarising current evidence, we suggested recommendation for method application in daily clinical practice: 1. Recurrent laryngeal nerve should be always identified during thyroid surgery. 2. Intraoperative neurostimulation is indicated in all cases when thyroidectomy is planned. If intraoperative neuromonitoring is not available, laryngeal palpation should be the method of choice. 3. In case of thyroidectomy intraoperative neurostimulation should be performed after first lobe mobilization to avoid bilateral nerve injury.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Skydliaukės operacijų pasaulyje daugėja. Grįžtamojo gerklų nervo pažeidimas yra viena rimčiausių su skydliaukės chirurgija susijusių komplikacijų. Abipusis nervo pažeidimas lemia blogesnę gyvenimo kokybę, balso ir kvėpavimo funkcijų sutrikimus. Siekiant sumažinti minėtos komplikacijos dažnį, kuriama ir taikoma įvairių naujų intraoperacinės technikos metodų. Vienas iš šiuolaikinių metodų, leidžiančių veiksmingai išvengti abipusio nervo pažeidimo, yra intraoperacinis neuromonitoringas. Šis metodas intraoperaciniu periodu patikimai įvertina funkcinę nervo būklę, tačiau yra brangus. Laringinė palpacija yra pigi alternatyva, tačiau nėra aišku, ar pastarasis metodas yra pakankamai jautrus ir specifiškas. Todėl šiame straipsnyje, atlikus išsamią mokslinės literatūros analizę ir išanalizavus perspektyvinio kohortinio tyrimo rezultatus, siekiama pateikti laringinės palpacijos metodo vertinimą. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad laringinės palpacijos metodo jautrumas varijuoja nuo 33 proc. iki 100 proc., specifiškumas – nuo 92 proc. iki 100 proc. Mūsų vykdyto tyrimo VUL Santaros klinikose duomenimis, metodo jautrumas – 100 proc., specifiškumas – 96,6 proc. Remiantis išsamia literatūros apžvalga ir perspektyviniu kohortiniu tyrimu, galima pateikti rekomendacijų, kaip laringinės palpacijos metodą taikyti modernioje skydliaukės chirurgijoje: 1. Operuojant skydliaukę, visais atvejais būtina identifikuoti grįžtamąjį gerklų nervą. 2. Intraoperacinę neurostimuliaciją tikslinga atlikti visų tiroidektomijų metu. Negalint atlikti intraoperacinio neuromonitoringo, gerklų palpacinė neurostimuliacija galėtų būti pirmojo pasirinkimo metodas. 3. Pašalinus pirmąją skydliaukės skiltį, siekiant išvengti nervo abipusio pažeidimo, operaciją tikslinga tęsti tik patvirtinus šio nervo funkcinį vientisumą, naudojant intraoperacinę neurostimuliaciją

Dorovė ir politika

The relation of morals to politics is discussed in the ontological, axiological, and sociological aspects. The principle antinomies of the two are pointed out, namely, that of liberty and obligation, that of individual will and common will, and that of person and society. Morals and politics are said to exist as relatively independent phenomena. That is why the unclear separation of the two is theoretically inconsistent and practically harmful. The author of the paper holds that the relative autonomy of the two phenomena as well as their interrelations to a great extent are rooted in the very contradictiveness of the social relations.Straipsnyje dorovės ir politikos santykiai atskleidžiami trimis lygmenimis: ontologiniu, aksiologiniu ir socialiniu. Autorius nurodo dorovės ir politikos pagrindines antinomijas: laisvės ir prievartos, individualiosios ir bendrosios valios, žmogaus ir visuomenės, tikslo ir priemonės, pareigos ir egoizmo. Politikoje ryškėja žmonių santykių konfliktiškumas, o dorovėje – žmogiškasis solidarumas. Aptariami dorovės ir politikos pajungimo vienas kitam atvejai socialinės teorijos istorijoje. Teigiama, kad nei mėginimas atskirti dorovę nuo politikos, nei mėginimas jas pajungti vieną kitai neatspindi visos jų tarpusavio santykių realybės. Griežtas šių sferų skyrimas, jų supriešinimas nesiderina su socialinio gyvenimo faktais, rodančiais dorovės ir politikos sąveiką bei dinamiką. Autoriaus nuomone, dorovės ir politikos savarankiškumas bei skirtingi jų tarpusavio ryšiai yra didele dalimi nulemti pačių visuomeninių santykių prieštaravimų

Simulations of absorption and fuorescence lineshapes using the reaction coordinate method.

Simulations of Absorption and Fluorescence Lineshapes Using the Reaction Coordinate Method

Cause-effect relationships between objective and subjective measures of quality of life in Lithuania municipalities

The Quality of Life (QoL) in the local place concept anticipates that overall individually perceived QoL is being constituted both by objective local living conditions as well as subjective individual experience and evaluation of these local place's external QoL factors. However, the mathematical-statistical research based scientific evidences about some certain context related direction and strength of relationships between objective local place related conditions (as a cause side) and subjective QoL perception (as an effect side) are lacking. By taking into account specific characteristics, i.e. the extent and nature of the data available to measure the objective and subjective QoL, the article explores methodological possibilities to model statistically probable cause-effect relationships established and empirically observed in Lithuania municipalities’. Such statistical probability based cause-effect models would be extremely valuable in building and justifying empirical observation based and any single municipality local place context relevant QoL improvement strategies

Intraoperacinės palpacinės neurostimuliacijos ir gerklų sonoskopijos reikšmė optimizuojant tiroidektomijos saugumą

Recurrent laryngeal nerve (RLN) injury is one of the major complications related to thyroid surgery. Bilateral laryngeal nerve injury is a particularly pressing concern for a surgeon as it can inflict such serious ill effects as breathing difficulties, reintubation, tracheostomy or even death. Injury identification intraoperatively is crucial, because it can change the operative strategy: the operation on the second side can be canceled, two-stage thyroidectomy planned and bilateral nerve injury avoided. Only some kind of intraoperative neural testing can be relied on to indicate the function of the RLN, as information on neuropraxic nerve injury is missing through visual assessment alone. The main objective of the prospective cohort study was to determine the reliability of intraoperative neurostimulation using laryngeal palpation and intraoperative laryngeal ultrasound for evaluating the RLN functional status during thyroid surgery. The intraoperative laryngeal ultrasound has never been tested in the intraoperative setting, and the validity of the method was not documented before our study was conducted. Only those patients who had no evidence of RLN palsy were enrolled in the study and underwent thyroid surgery. Neurostimulation combined with laryngeal ultrasonography and laryngeal palpation was performed intraoperatively to evaluate recurrent laryngeal nerve functional status. Recurrent laryngeal nerve injury was confirmed by laryngoscopy, which was performed on the first postoperative day and considered to be the gold standard method. Sensitivity, specificity, positive and negative predictive values, and accuracy were calculated for both methods. Our study demonstrated that both methods are effective for intraoperative RLN functional status evaluation. There is no statistically significant difference between the results obtained by both methods. The visualization rate of the intraoperative laryngeal ultrasound is 100%. Both methods can be used intraoperatively based on the individual preference