400 metų psichologijos mokslui Lietuvoje

In Lithuania the science of psychology appeared during the feudal system. Those sons of Lithuanian noblemen became acquainted with the science first who studied at the universities of Central and Western Europe in the 14th-16th centuries. The origin of the science of psychology in Lithuania is closely connected with the Vilnius College founded in 1570. Since 1571 scholastic philosophy was taught there. Psychology was not an independent branch of philosophy. The treatise “About the Soul” was delivered as a separate course in physics. During the lectures Aristotle’s works on psychology were delivered to the college students first in 1574. Ioannes Hay, Scot professor of philosophy, was the first lecturer on psychology. Twenty-six printed theses on psychology maintained by the Vilnius College students during disputes in 1577-1578 have reached our days. In 1579 the college was reorganized into the University of Vilnius. The first extant lectures on psychology delivered at the Vilnius University date back to 1615-1616. In the first part of the 17th century psychology was not taught as a speculative science. Lecturers sought a material basis of psychological processes taking into account the views of the following Renaissance scientists - A. Vesalius, J. Fernelius, G. Rondelet, G. Fabricius, G. Fracastoro. Psychological concepts were analysed of the Italian Renaissance representatives: I. Zabarella, G. Cardano, F. Piccolamini, P. Pomponacci, also G. Pereira.Psichologijos mokslas Lietuvoje atsirado feodalizmo laikais. Pirmieji su juo susipažino Lietuvos bajorų sūnūs, kurie studijavo centrinės ir vakarinės Europos universitetuose XIV-XVI amžiuose. Psichologijos mokslo pradžia Lietuvoje yra stipriai susijusi su 1570 m. įsteigta Vilniaus Kolegija. Nuo 1571 m. čia buvo dėstoma scholastinė filosofija. Psichologija nebuvo atskira filosofijos šaka. Traktatas „Apie sielą” buvo dėstomas kaip atskiras fizikos kursas. Pirmą kartą per paskaitas Aristotelio darbai apie psichologiją buvo pristatyti 1574 m. Škotas Ioannes Hay, filosofijos profesorius, tapo pirmuoju psichologijos dėstytoju. Iki šių dienų išlikusios 26 spausdintos tezės apie psichologiją, kurias disputų metu naudojo Vilniaus Kolegijos studentai. 1579 kolegija buvo reorganizuota į Vilniaus Universitetą. Pirmos išlikusios psichologijos paskaitos, dėstytos Vilniaus Universitete siekia 1615-1616 metus. Pirmoje XVII amžiaus pusėje psichologija nebuvo dėstoma kaip teorinis mokslas. Dėstytojai ieškojo materialaus psichologinių procesų pagrindo, atsižvelgdami į požiūrį tokių renesanso mokslininkų kaip A. Vesalius, J. Fernelius, G. Rondelet, G. Fabricius, G. Fracastoro. Psichologiniai konceptai buvo analizuoti Italijos renesanso atstovų - I. Zabarella, G. Cardano, F. Piccolamini, P. Pomponacci bei G. Pereira

Psichologijos dėstymo Lietuvos mokyklose XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje apžvalga

The topic of teaching scholastic psychology in Lithuania is discussed. It was not an independent discipline of philosophy and was treated as a separate tractate of physics or nature philosophy under the title “On the Soul” (“De anima”). Under the effect of the authoritarian principle, the aforementioned essay explained and commented Aristotle’s “On the Soul.” However, based on authorities of the Middle Ages on the one hand, such as Albert the Great, Thomas Aquinas, and Duns Scotus, and scholastic celebrities of the 16th-17th centuries on the other hand, eclecticism prevailed that tried to unite viewpoints of different authorities. Instruction on psychological teachings by the New Ages philosophy authors was forbidden, although some ideas of these authors were sometimes discussed; however, their names were not mentioned. Thus, Descartes’ understanding of a reflex was not alien to psychology taught in the old academy of Vilnius during the second half of 17th century. The main concept of scholastic psychology was the concept of the soul which, according to Aristotle, was divided into the nourishing, feeling, and thinking. In some courses we find a clear trend to explain psychic phenomena by associating them with material processes taking place in a human body. A decisive role of the brain is emphasized and an idea is raised about the localization of psychic processes in the brain. The scholastic psychology went beyond the framework of Aristotle’s work by raising and solving new problems, e.g. relationship between language and thinking. A theory on the will has been well developed. A book “Theoremata philosophica” by the Lithuanian I. Kimbaras issued in Grace in 1600 is worthy of attention. Scholastic psychology in Lithuania may not be treated as something homogenous, void of internal disparities. Kalbama apie scholastinės psichologijos dėstymą Lietuvoje. Ji nebuvo savarankiška filosofijos disciplina, o aiškinta kaip atskiras fizikos ar gamtos filosofijos traktatas pavadinimu „Apie sielą“ („De anima“). Veikiant autoritariniam principui, minėtame traktate buvo išdėstytas ir komentuojamas Aristotelio kūrinys „Apie sielą“. Tačiau, remiantis, iš vienos pusės viduramžių autoritetais – Albertu Didžiuoju, Tomu Akviniečiu, Dunsu Skotu, o iš kitos pusės XVI-XVII a. scholastikos „įžymybėmis“, vyravo eklektizmas, besistengiantis apjungti skirtingų autoritetų požiūrius. Naujųjų laikų filosofijos autorių psichologinių mokymų dėstymas buvo uždraustas, ir, nors kai kurios šių autorių idėjos kartais buvo svarstomos, jų vardai minimi nebuvo. Taip Dekarto supratimas apie refleksą nebuvo svetimas psichologijai, dėstytai senojoje Vilniaus akademijoje antroje XVII a. pusėje. Pagrindinė scholastinės psichologijos sąvoka buvo sielos sąvoka, kuri, sekant Aristoteliu, skirstyta į maitinančiąją, juntančiąją ir mąstančiąją. Kai kuriuose kursuose randame aiškią tendenciją psichikos reiškinius aiškinti siejant su materialiais procesais, vykstančiais organizme; pabrėžiamas lemiamas galvos smegenų vaidmuo, keliama idėja apie psichikos procesų lokalizaciją galvos smegenyse. Scholastinė psichologija išėjo už Aristotelio kūrinio rėmų, keldama ir spręsdama naujas problemas, pvz., kalbos ir mąstymo santykio. Gerai išvystyta valios teorija. Verta dėmesio lietuvio I. Kimbaro knygutė „Theoremata philosophica“, išleista 1600 m. Grace. Į scholastinę psichologiją Lietuvoje negalima žiūrėti kaip į kažką vienalyčio, be vidinių skirtumų

Phenomenology in Lithuania

The main thesis of the article is as follows: phenomenology is a living tradition that needs both development and interpretation. The minor thesis follows from the major one: the Western phenomenological tradition and Lithuanian philosophy interact and develop each other. According to the authors, the contact between poetics and philosophy is the dominant form of phenomenology in Lithuania. The phenomenological tradition is treated as a creative and vivid philosophical thought