Teisėkūra ir konstitucinė jurisprudencija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies klausimais

Straipsnyje analizuojamos teisėkūros, koreguojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies nuostatas, tendencijos, taip pat nagrinėjama konstitucinė jurisprudencija, kurioje buvo tiriama atskirų Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų reikšmė baudžiamajai teisėkūrai

The official constitutional doctrine and penal legislation

Straipsnyje konstitucinės doktrinos reikalavimų baudžiamųjų įstatymų leidybai kontekste atskleidžiami ryškiausi minėtų konstitucinių reikalavimų pažeidimai. Rengiant straipsnį buvo analizuoti nuo 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimti ir Lietuvos Respublikos Prezidentės pasirašyti baudžiamieji įstatymai. Autorių nuomone, dažniausiai baudžiamojoje teisėkūroje pažeidžiami iš teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai, kad teisės aktai turi būti tokie, jog teisinių santykių subjektai aiškiai suprastų, ko iš jų reikalauja teisė; kad teisinis reguliavimas būtų stabilus ir užtikrintų teisinį tikrumą, teisinių sprendimų numatomumą; kad teisės aktų galia būtų nukreipta į ateitį; kad būtų gerbiamas lygiateisiškumo principas ir teismas turėtų galimybių individualizuoti bausmę konkrečiam asmeniui ir t. t. Taip pat straipsnyje nurodomi, autorių manymu, objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai, iš esmės lemiantys baudžiamosios teisėkūros broką, rašoma apie galimybes gerinti baudžiamosios teisės aktų kokybę.The article discloses the most striking breaches of the constitutional requirements; these are the constitutional doctrine requirements to be met by the penal legislation. While working on the article, the authors analyzed some legal acts adopted by the Seimas of the Republic of Lithuania and signed into law by the President of the Republic as of the year 2009. In the authors’ opinion, in case of the penal legislation, the most often breached requirements are the ones deriving from the principle of the rule of law, such as: legal acts shall be clearly understandable so that the subjects of legal relationship are able to understand what requirements they have to meet according to the law; legal rules shall be stable and ensure legal certainty as well as predictability of legal decisions; the force of legal acts shall be directed to the future; the principle of equality shall be respected and the court shall have a possibility to personalize a sentence or penalty in every individual case, etc. In addition, the article provides insight into some objective and subjective factors which cause essential insufficiencies in penal legislation and considers possibilities of improving the quality of penal legal acts

Rules and principles regarding the establishment of guilt in criminal cassation

Straipsnyje analizuojama kaltės samprata ir jos reikšmė, kaltės instituto probleminiai aspektai bei kaltės rūšių atribojimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje klausimai.The article introduces analysis of subjective grounds for guilt – a necessary condition for criminal liability of every person. Guilt is defined as a condemned and punishable by the state culprit’s integral relation (either intentional or through negligence) with the crime or criminal misdemeanour. The article reveals guilt’s connection with general attributes of a criminal act (age, capacity) and puts forward a justification for a state’s right and obligation both in legal and social sense to punish culprits. The article is based on research of application of guilt concept in case-law since the Lithuanian Criminal Code came into force (May 1, 2013). It shows that occasional defects and mistakes occur as unclear, ambiguous conclusions about forms, contents of guilt or as inconsistent characterizations of guilt forms, separate features of its sorts. Also, consequences caused by these mistakes for participants in the criminal process are evaluated. The article also explores provisions of criminal law which determine the concept of guilt. Analysis led to conclusion that reckless guilt in the Criminal Code is defined insufficiently, because it does not provide any description of intellectual reckless guilt (criminal negligence) or is described only partially (criminally false assumption). In justification of negligent guilt in culprit’s criminal act, objective and subjective criteria should be used for both forms of negligence. Also, differences and similarities of criminal negligence and criminally false assumption are presented

Sisteminės rizikos rezervas: taikymo galimybės

Reikšminiai žodžiai: Finansų įstaiga; Komercinis bankas; Makroprudencinės politikos priemonės; Sisteminės rizikos rezervas; Struktūrinė rizika; Taikymo galimybėmis; Commercial bank; Financial institution; Structural risk; Systemic risk reserve; The macroprudential policy instruments; The possibilities of the application; The systemic risk buffe