Marketing mix decisions in the business of rural tourism

Rural tourism is one of the most extensive alternative farmers' businesses in Lithuanian village, which makes returns meeting the needs of holiday makers. Rural tourism is business which involves different activities, concentrated in one place, simultaneously composes the whole tourism market. Rural tourism distinguishes for its extraordinary connection with nature That explains the fact, why the services provided by this business sector have become so popular. Right marketing system and purposeful support from the E U and country's government help to promote this sector. As bigger part of country's companies in the business of rural tourism base their activities on marketing methods and knowledge that help successfully change the approach and style of their activities, it allows them be different from the competitors abandoning less profitable and occupying a new segment of market. However, the deficiency in marketing the business of rural tourism can he marked as one of the problem groups of unused potential. The author of the article analyses the theoretical model of marketing mix and its singularity in the business of rural tourism with reference to the literature analysis evaluates and suggests the marketing mix adapted to the specific model of rural tourism and estimates the trends of development in this sector

Marketingo komplekso sprendimai kaimo turizmo versle

Šiuo metu vienas labiausiai išplėtotų alternatyvių ūkininkavimo verslų Lietuvos kaime, iš kurio gaunama pajamų tenkinant rekreacinius poilsiautojų poreikius, yra kaimo turizmas. Tai verslas, apimantis įvairias vienoje kaimo turizmo sodyboje sutelktas turizmo verslo veiklos rūšis ir kartu sudarantis visą turizmo rinką. Kaimo turizmas išsiskiria ypatinga sąsaja su gamta. Tai ir paaiškina, kodėl šio verslo teikiamos paslaugos šiuo metu pasaulyje tapo labai populiarios. Populiarinti padeda ir teisinga marketingo sistema bei tikslinga ES ir Šalies Vyriausybės teikiama parama. Kaip ir daugelis šalies įmonių, kaimo turizmo paslaugų teikėjai savo veikloje remiasi marketingo metodais ir žiniomis, kurios padeda sėkmingai keisti veiklos būdus ir stilių, išsiskirti iš konkurentų, užimti naujus ir atsisakyti mažiau pelningų rinkos segmentų. Tačiau marketingo nepakankamumas kaimo turizmo versle išskiriamas kaip viena, turizmo potencialo neišnaudojimo problemų grupė. Straipsnyje analizuojamas teorinis marketingo komplekso savitumas kaimo turizmo versle, įvertinama jo būklė ir atliktos literatūros šaltinių analizės pagrindu pateikiamas marketingo komplekso, adaptuoto prie kaimo turizmo specifikos modelis bei nustatomos jo elementų plėtojimo kryptysRural tourism is one of the most extensive alternative farmers' businesses in Lithuanian village, which makes returns meeting the needs of holiday makers. Rural tourism is business which involves different activities, concentrated in one place, simultaneously composes the whole tourism market. Rural tourism distinguishes for its extraordinary connection with nature. That explains the fact, why the services provided by this business sector have become so popular. Right marketing system and purposeful support from the EU and country's government help to promote this sector. As bigger part of country's companies in the business of rural tourism base their activities on marketing methods and knowledge that help successfully change the approach and style of their activities, it allows them be different from the competitors abandoning less profitable and occupying a new segment of market. However, the deficiency in marketing the business of rural tourism can be marked as one of the problem groups of unused potential. The author of the article analyses the theoretical model of marketing mix and its singularity in the business of rural tourism with reference to the literature analysis evaluates and suggests the marketing mix adapted to the specific model of rural tourism and estimates the trends of development in this sectorVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Žieminiams rapsams svarbios ne tik pagrindinės maisto medžiagos

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Lapų trąšų įtaka salyklinių miežių derliui, kokybei ir pelningumui

Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje 2002-2004 metais daryti tyrimai, kurių tikslas – ištirti lapų trąšų su įvairiomis maisto medžiagomis įtaką salyklinių miežių derliui, grūdų kokybei, pelningumui. Bandymai atlikti karbonatingame sekliai glėjiš-kame išplautžemyje, lengvame priemolyje ant vidutinio sunkumo bei sunkaus priemolio. Nustatyta, kad patręšus salyklinius miežius lapų trąšomis, didėjo grūdų derlius, o vidutiniais grūdų derliaus priedas, per lapus purškiant mikroelementinėmis trąšomis atonu AZ, gautas 8,7 %, kalio-azoto trąšomis fainalu K – 7,1 %, azoto trąšomis delfanu arba kalcio-boro trašomis boraminu Ca – 5,2-5,4 %. Lapų trąšos taip pat didino ir šiaudų masę, daugiausiai tręšiant azoto trąša delfanu. Iš lapų trąšų baltymų kiekis grūduose iš esmės didėjo tik tręšiant kalcio-boro lapų trąšomis boraminu Ca, tačiau nuo jų mažėjo beazotinių ekstraktinių medžiagų grūduose. Riebalų, ląstelienos bei pelenų kiekis miežių grūduose daugiau priklausė nuo metų sąlygų, nei nuo naudotų lapų trąšų. Riebalų kiekis grūduose daugiausiai padidėjo nuo azoto trąšų delfano ir mikroelementinių trąšų atono AZ, o pelenai – nuo mikroelementinių atono AZ ir kalcio-boro lapų trąšų boramino Ca. Tuo tarpu ląstelienos kiekį azoto trąšos delfanas mažino, o kalcio ir boro turinčios trąšos boraminas Ca – didino. Trejų metų duomenimis, salyklinius miežius pelningiausia buvo tręšti mikroele-mentinėmis atonu AZ ir kalcio-boro boraminu Ca lapų trąšomis – pelnas iš hektaro sudarė vidutiniškai 43-45 LtDuring 2002-2004 the experiments were carried out of the Lithuanian University of Agriculture. The aim was to evaluate the effect of leaf-feed fertilisers, containing different nutrients, on the yield, grain quality and profitability of malting barley. The soil of the experimental site is characterised as Sod Epihypogleyic Luvisol, light loam on medium and clay loam. Leaf-feeding of malting barley crop increased the grain yield. Average rate of the increase depended on the kind of fertiliser applied: 8.7 % when micro-elements fertiliser Aton AZ was applied, 7.1 % - potassium and nitrogen fertiliser Fainal K, 5.2-5.4 % - nitrogen fertiliser Delfan or calcium and boron fertiliser Boramin Ca. Application of leaf-feed fertilisers increased the straw yield as well, the largest increase was recorded in the treatment where nitrogen fertiliser Delfan was applied. Larger output of grains exceeding 2,5×20 mm in size was in treatments where Aton AZ, Boramin Ca (7 % increase) and Fainal K fertilisers (6 % increase) were appliedVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Žieminiams rapsams svarbios ne tik pagrindinės maisto medžiagos

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Rinkodaros sprendimai plėtojant kaimo turizmo verslą Lietuvoje

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Optimali tręšimo sistema lauko daržovėms

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Rinkodaros sprendimai plėtojant kaimo turizmo verslą Lietuvoje

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Vienanarių, kompleksinių ir lapų trąšų įtaka vidutinio vėlyvumo bulvių 'Cosmos' derliui

2001-2003 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje atlikti bandymai, įvertinantys vidutinių ir didelių NPK normų, įterpiamų su vienanarėmis ir kompleksinėmis trąšomis, bei lapų trąšų įtaką vidutinio vėlyvumo bulvių derliui, kokybei, maisto medžiagų balansui, energetiniam efektyvumui, pelningumui. Gerai sukultūrintose, fosforingose ir vidutiniškai kalingose dirvose vidutinio vėlyvumo bulves tikslingiau tręšti kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis azoto, fosforo, kalio bei mikroelementų, nei vienanarėmis azoto, fosforo ir kalio trąšomis. Vegetacijos metu bulvių tręšimas du kartus per lapus kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis azoto, fosforo, kalio bei mikroelementų, gumbų derlių didino sausringais ir normalaus drėgnumo metais. Naudotos trąšos dėsningai mažino krakmolo kiekį gumbuose, tačiau didino cukrų ir nitratų kiekį. Daugiau cukrų ir mažiau sausųjų medžiagų gumbuose buvo patręšus vienanarėmis trąšomis ir vegetacijos metu - papildomai per lapus. Vienanarių trąšų energetinės sąnaudos sudarė maždaug ketvirtadalį bendrojo bulvėms išauginti sunaudoto energijos kiekio, o kompleksinių trąšų didesnė norma – net trečdalį visų bulvėms išauginti reikiamų energijos sąnaudų. Geriausias energijos efektyvumo rodiklis gautas, bulves patręšus vienanarėmis trąšomis. Vidutinio vėlyvumo bulvių gamybinis pelnas, tiek tręšiant vidutine N90P90K180, tiek ir didele kompleksinių trąšų norma N120P120K240 papildomai patręšiant vegetacijos metu amonio salietra N30 norma bei lapų trąšomis, tam tikrais metais buvo nevienodas, tačiau trejų metų vidurkis buvo panašus. Bulves patręšus vienanarėmis trąšomis, pelnas, lyginant su kompleksinėmis trąšomis, gautas mažesnisVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Investigation of possibilities to develop rural tourism and handicrafts in Lithuania

The link of research comprises the analysis of changes tendencies of rural tourism service supply, quality and diversity, interaction between rural tourism and handicrafts, and rural tourism competitiveness increasing factors. The aim of research is focused to frame the means for rural tourism service competitiveness enhance. The presumptive research description covers the view about the increase of rural tourism development. The higher accommodation of rural tourism homesteads become the tendency in Lithuania, when the yield of 1 stork homesteads is becoming less popular than 3-4 storks. In fact, the tendency of such quantity of homesteads growth is not connected with the price and comfort level, but it depends upon the variety of delivered services. The interaction between rural tourism and handicrafts is too low. The presented consequences are framed after the analysis of scientific concepts and empirical research results. The competitiveness increase derivation model is presented as the results to develop rural tourism in LithuaniaVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij