An argumentform in talk show "beckmann"

Das Thema der vorliegenden Magisterarbeit lautet: „Argumentationsformen in den deutschen Themen-Talks am Beispiel vom „beckmann“. Die Hauptfragen dabei sind, welche Argumentationsformen die deutsche Talkshowsgäste verwenden und wovon hängt die Wahl der Argumentationsstrategie ab. Am Beispiel von „beckmann“ wird versucht die Antworten auf die oben erwähnten Fragen zu finden. In dem theoretischen Teil dieser Arbeit wird der Fokus zunächst auf die Auseinandersetzung mit dem für die Arbeit zentralen Oberbegriff das Mediengespräch (Kapitel 2) gelegt. Um möglichts präzise Erklärung des Begriffes herauszuarbeiten, werden zunächts mit den zusammengesätzten Wörtern Medien und Gespräch des Begriffes Mediengespräch auseinandergesetzt und danach wird die Aufmerksamkeit auf die Definition und Merkmale des Mediengespräches gelenkt. Im Mittelpunkt des dritten Kapitels steht diesbezüglich für vorliegende Arbeit spezielle Untersuchungsgegenstand die Talkshow. Dieses Kapitel zielt darauf ab, zuerst den Talkshowbegriff zu behandeln (Unterkapitel 3.1.) und dann werden die Fragen beantwortet, welche Talkshowstypen (Unterkapitel 3.2.). und Talkshowsmerkmale ( Unterkapitel 3.3., 3.4.) zu unterscheiden sind. Danach wird die methodische Grundlage (Kapitel 4.) dieser Magisterarbeit kurz vorgestellt. In Bezug darauf, dass es sich dabei um Argumentationsformen in der Talkshow handelt, wird im Kapitel 5 auf den Gegenstand Argumentation eingegangen. Zunächst wird es kurz in der Argumentationstheorie eingeführt (Unterkapitel 5.1.) und dann wird der Fokus auf die Argumentationsformen (Unterkapitel 5.2.) gelegt. In den nächsten Schritt wird mit der Untersuchungskorpus (Kapitel 6) der vorliegenden Magisterarbeit bekannt gemacht. Nachdem die theoretische Ansatzpunkte erläutert worden sind, werden im siebten Kapitel die Argumentationsformen von Bundesumweltminister Peter Altmaier, Energieexpertin Claudia Kemfert, Meterologen Sven Plöger, Umweltjournalisten Dirk Maxeiner und Further Bürgermeister Dieter Gewies festgestellt. Danach wird versucht herauszuarbeiten, wovon hängt die Wahl der Argumentationsform ab (Kapitel 8).This master thesis is „An argumentform in talk show ‚beckmann‘“.This work aims to find out, what argumentforms have used by the German talk show interviewers and what influences, what this argumentsform was used. On the bases of talk show “beckmann” this will be analyzed.Šio magistrinio darbo tema - „Argumentavimo rūšys pokalbių laidoje ‚beckmann‘“. Šiuo darbu siekiama atsakyti į šiuos klausimus, kokias argumentavimo formas naudoja vokiečių pokalbių laidos pašnekovai ir kas įtakoja jų argumentų formos pasirinkimą. Remiantis „beckmann“ pokalbių laida bus ieškoma atsakymų į viršuje išvardintus klausimus. Teorinės dalies pradžioje yra pristatoma gimininė sąvoka pokalbiai žiniasklaidoje. Siekiant kuo aiškiau paaiškinti pokalbių žiniasklaidoje sąvoką, pirmiausia bus analizuojamos šios sąvokos sudedamosios dalys, t.y. žiniasklaida ir pokalbis. Ir tik vėliau visas dėmesys bus skiriamas pokalbių žiniasklaidoje apibrėžčiai ir jos savybėms. Trečiame skyriuje yra aptariamas šio magistrinio darbo tyrimo objekto sąvoka pokalbių laida. Šiame skyriuje pirmiausia analizuojama bendri pokalbių laidos sąvokos aspektai, o vėliau stengiamasi išsiaiškinti, kokios yra pokalbių laidos rūšys ir pokalbių laidos savybės. Kitame skyriuje visas dėmesys sutelkiamas į metodinę šio magistrinio darbo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad šiame darbe analizuojamos argumentavimo formos vokiečių pokalbių laidoje, 5 skyriuje analizuojama argumentacijos teorija. Pirmiausia yra trumpai įvedama į argumentacijos teoriją, o tik vėliau pristatomos argumentavimo formos. Vėliau yra supažindinama su tyrimo korpusu. Apžvelgus ir pristačius analizei svarbius teorinius aspektus, septintame skyriuje yra prieinama prie federacijos užsienio ministro Petro Altmaierio (Peter Altmaier), energetikos ekspertės Klaudijos Kemfert (Claudia Kemfert), meterologo Sveno Pliogerio (Sven Plöger), aplinkos žurnalisto Dirko Maxainerio (Dirk Maxeiner) ir Furto burmisto Dyterio Gevys (Dieter Gewies) argumentų formų. Taip pat stengiamasi nustatyti, kas įtakoja argumentų formų pasirinkimą.Vytauto Didžiojo universiteta

Stream self-purification efficiency

The article identifies factors that have influence on the processes of river self-purification from biogenic substances when the stretches of the river are regulated and unregulated. In order to assess and compare the processes of self-purification, regulated and unregulated stretches of the river of the same length were chosen. It can be showed conclusively that the river in the unregulated stretch purifies from biogenic substances better. Rate a of nitrates self-purification in an unregulated stretch was 0.42 and in regulated stretch it was 0.106. Rate a of phosphates self-purification in an unregulated stretch was 0.286 and in regulated stretch it was 0.22. Article in Lithuanian. Reguliuoto upelio savaiminio apsivalymo efektyvumo vertinimas Santrauka  Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką upių savaiminio apsivalymo procesams nuo biogeninių medžiagų, kai upės ruožai yra reguliuoti ir nereguliuoti. Savaiminio apsivalymo procesams vertinti ir lyginti buvo pasirinkti vienodo ilgio reguliuotas ir nereguliuotas upės ruožai. Beveik užtikrintai galime teigti, kad nereguliuotame ruože upelis nuo biogeninių medžiagų apsivalo geriau. Nitratų savaiminio apsivalymo koeficientas a nereguliuotame ruože lygus 0,42, o reguliuotame – 0,106. Fosfatų savaiminio apsivalymo koeficientas a nereguliuotame ruože lygus 0,286, o reguliuotame – 0,22. Reikšminiai žodžiai: nitratai, fosfatai, reguliuoti upeliai, apsivalymo efektyvumas