Innovating Professional Development in Higher Education: An Analysis of Practices

This report presents a discussion on how innovative professional development practices in higher education can help improve the teaching and the career progression of academics. It explores successful models and provides policy recommendations for higher education institutions and EU Member States. It accompanies the technical report ‘Innovating Professional Development in Higher Education: Case Studies’, JRC 2019.  JRC.B.4-Human Capital and Employmen

The Political Economy of Skills Formation: Explaining the Differences in Central and Eastern Europe

The dissertation seeks to explain, why different skills formation systems have emerged in Central and Eastern Europe over the past 20 years. More specifically, it investigates, why the labor force acquires general skills in the Baltic States, Poland and Hungary, while specific skills are of utmost importance in the Czech and Slovak Republics and Slovenia? The dissertation argues that these differences can be explained by the labor market, economic and political institutions. Strong employers’ associations, high employment security, generous unemployment benefits, proportional electoral system and government stability are necessary for emergence of specific skills formation systems, while absence of these institutions is sufficient for the emergence of general skills formation systems. The dissertation employs fuzzy set techniques and robust regression to test the hypotheses empirically

Gebėjimų formavimo politinė ekonomija: skirtumų Rytų ir Vidurio Europos šalyse aiškinimas

The dissertation seeks to explain, why different skills formation systems have emerged in Central and Eastern Europe over the past 20 years. More specifically, it investigates, why the labor force acquires general skills in the Baltic States, Poland and Hungary, while specific skills are of utmost importance in the Czech and Slovak Republics and Slovenia? The dissertation argues that these differences can be explained by the labor market, economic and political institutions. Strong employers’ associations, high employment security, generous unemployment benefits, proportional electoral system and government stability are necessary for emergence of specific skills formation systems, while absence of these institutions is sufficient for the emergence of general skills formation systems. The dissertation employs fuzzy set techniques and robust regression to test the hypotheses empirically

European promises: policy options of Eastern partnership policy

The article seeks to assess policy options of the Eastern Partnership Policy in stimulating long-term change in the partner countries. It argues that the policy has limited power to directly promote consolidation of democratic and market economy institutions or implementation of sectoral reforms. This is due to the embeddedness and mutual reinforcement of existing institutions in the partner countries. Instead, the Eastern Partnership Policy can create new dynamics of change by altering the outcomes of day-to-day interactions of a large number of individuals and organisations. In this regard, removal of barriers to travel, trade and participation in the EU programmes is an overdue (albeit too small) step in the right direction

Flexicurity : will the European medicine heal the Lithuanian labour market?

Per pastaruosius kelerius metus Europos Komisija aktyviai propaguoja vadinamąją „flexicurity“ strategiją, kurią Europos Sąjungos valstybės narės privalo įgyvendinti vykdydamos savo nacionalinių darbo rinkų reformas. Ši strategija reiškia tai, jog europinis modelis propaguoja viešąją politiką, orientuotą tiek į darbo rinkos ir darbo santykių organizavimo lankstumo skatinimą, tiek į darbo vietų ir socialinio saugumo užtikrinimą. Šiame straipsnyje siekiama apsvarstyti potencialią šios strategijos įgyvendinimo Lietuvoje naudą. Atliktas tyrimas skatina daryti porą reikšmingų išvadų. Pirma, „flexicurity“ strategijos efektyvumo hipotezė stokoja solidaus teorinio pagrindo ir empirinių įrodymų. Ši išvada leidžia manyti, kad aktyviai Europos Sąjungos propaguojamos minėtos strategijos naudos valstybėms narėms gali būti nerealistinės. Antra, straipsnyje iškeliama idėja, jog Lietuvos darbo rinka susiduria su keletu specifinių, tik mūsų valstybei būdingų iššūkių, kurie buvo paveldėti iš daugiau nei dešimtmetį trukusios ekonominės ir politinės transformacijos laikotarpio. Tai leidžia daryti prielaida, kad vietoje bandymų aklai vykdyti Europos Komisijos propaguojamas reformas, Lietuvos viešosios politikos sprendimų priėmėjai į prioritetinių darbų sąrašą visų pirma turėtų įtraukti du tikslus – institucinių pajėgumų stiprinimą ir efektyvesnį patvirtintų viešosios politikos kursų įgyvendinimą. Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Lankstumas; Lietuvos barbo rinka; Reguliuoti; Sveikata; Flexibility; Heal; Health; Labor market; Lithuanian labour marketOver the past few years the EU Commission has widely promoted the flexicurity strategy, which the Member States should adopt during the reforms of their labour markets. This paper seeks to provide a crirical assessment of the potential merits of adopting the strategy in Lithuania. The main findings are twofold. First, the paper found that the hypothesis behind the flexicurity strategy lack solid theoretical and empirical support, which implies that the widely promoted benefits of the strategy might fail to realise. Second, the paper argues that the labour market policy in Lithuania faces a number of country - specific challenges, which were inherited from more than a decade long economic and political transition. Hence, instead of attempting "copy-pasting" the reforms advocated by the EU Commission, the Lithuanian policy makers should put the institutional capacity building and increasing effectiveness of adopted policies at the top of the list of priorities

Explaining innovations in the Lithuanian public sector : new public management, administrative culture and structural capacities

Per paskutinius porą dešimtmečių tiek senosiose Vakarų demokratijose, tiek buvusiose pokomunistinėse Vidurio ir Rytų Europos valstybėse išplito iniciatyvos, kuriomis siekiama modernizuoti arba „perkurti“ valstybės valdymą. Procedūrinės ir vangiai veikiančios, biurokratinės XX a. organizacijos priešpastatytos novatoriškoms, lanksčioms ir veiksmingoms šiuolaikinėms organizacijoms. Nepaisant išaugusio visuomenės ir akademinės bendruomenės susidomėjimo inovacijomis viešojo sektoriaus organizacijose, vis dar stokojama vieningos inovatyvumo kilmės teorijos. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti pagrindinius veiksnius, paaiškinančius inovacijų plėtrą Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijose. Straipsnyje pristatoma empirinė analizė remiasi pagal COBRA (lyginamosios viešojo sektoriaus organizacijų duomenų bazės tyrimams bei analizei) metodologiją atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų apklausos rezultatais. Tyrimo rezultatai rodo, kad struktūriniai pajėgumai yra svarbiausias veiksnys, paaiškinantis organizacinių inovacijų sklaidą: didesnės, o ne mažesnės organizacijos aktyviau kuria ir vysto naujus produktus bei paslaugas. Dar daugiau, tyrimas taip pat atskleidė, kad naujojo viešojo valdymo paradigmos prielaidos Lietuvoje nepasitvirtina: didesnė valdymo autonomija bei veiklos skatinimas neužtikrina inovacijų plėtros. Tyrime atliktas administracinės kultūros vaidmens skatinant inovacijų plėtrą viešosiose organizacijose vertinimas neleidžia daryti vienareikšmiškų išvadų, tad šioje srityje reikia tolimesnių tyrinėjimų. Reikšminiai žodžiai: Administravimo kultūra; Inovacija; Inovacijos; Naujas viešas administravimas; Naujoji viešoji vadyba; Politikos veikėjai; Struktūrinės galimybės; Viešasis sektorius; Viešoji erdvė; Administrative culture; Innovation; Innovations; New public management; Policy makers; Public sector; Structural capacityThe article seeks to assess the main factors explaining innovations in the Lithuanian public sector organisations. The empirical analysis is based on the COBRA survey of the Lithuanian public sector organisations. Our results indicate that the structural capacity is the most important explanation behind organisational innovations: larger organisations are more likely to develop new products and services than small ones. Furthermore, we found that the New Public Management argument does not hold in Lithuania: higher managerial autonomy and incentives for performance do not foster innovations. The assessment of importance of administrative culture yielded mixed results, and more research is needed in this are

"Sunrise" and "sunset" of Lithuanian agencies

Based on the transformative approach, the NPM and post-NPM models this article explains the proliferation, autonomy, control and innovative behaviour of Lithuanian agencies and other public sector organizations in the 1990-2010 period. While the expansion of governmental functions during Lithuania’s transition to democracy and its accession to the EU brought agencification in 1990-2004, the adoption of government-wide organizational reforms during the economic crisis marked the start of de-agencification in 2009- 2010. The degree of autonomy and control of the Lithuanian public sector organizations is largely explained by their legal basis and political salience of their tasks. Finally, in line with the post-NPM model, structural capacities and participation in networks have a strong impact on innovative behaviour of these organizations