The changing of Lithuanian identity in global modernity

The present day discourse of globalization is a new socio‐culturally determined form of self‐identification which is chosen by the subjects taking part in globalisation, being ready for cultural openness vs. rarefaction of boundaries of national identity. This discourse is an interesting one but still it is little investigated and a contradictory process in actual transformations that take place on worldwide arena. However, there is no doubt that the phenomenon of modern self‐identification or identity unites historically multilayer cultural phenomena which reveal sui generis of their peculiar nature. Identity that is undergoing changes in global modernity becomes an inter‐subjective cultural unity, expression of which is represented by language, belief, moral consciousness, accumulation of fundamental values, customs and a unique worldview. That is why contemporary identity of Lithuanians is a historically vital and creative proceeding, while ancient national tradition is reflecting strata of cultural meanings of the past towards the present time and altogether inspiring, developing spiritual experience of society towards new per spectives. Therefore, systems of certain mental categories, sensible self‐expression can last throughout entire centuries, many generations are being integrated into them, and all these become peculiar socio‐cultural frameworks which are indefeasible because they predetermine who you are. Lietuviškojo tapatumo kaita globaliojoje modernybėje Santrauka Analizuojamos teorinės prieigos, suvokiant ir įvertinant šiuolaikinio lietuvių tapatumo bruožus, taip pat apibūdinant jų kaitos ypatybes. Taikomi metodai yra lyginamieji ir analitiniai, nes būtina išanalizuoti būdingiausius lietuvių tapatumo bruožus ir jų kaitos ypatybes, identifi kuoti ir suvokti pagrindines šiuolaikines tapatumo raiškos tendencijas atliekant europinių diskursų tyrimus. Sisteminė globalių multikultūrių pokyčių paradigma dar nesukurta ir silpniausia metodologinių modernybės prieigų tyrimo grandis – tai daugialypio ir daugiasluoksnio identiteto pažinimas. Ir ne tik identiteto kultūrinių, socialinių, politinių ir etninių dimensijų tyrimas, bet ir jo ontologinių bei metafi zinių pagrindų, galinčių lemti savitą kultūrinį atskirų tautų elgesį ištisais šimtmečiais. Straipsnyje apibūdinamos krikščioniškoji, gnostinė ir chtoninė arba baltiškoji metakultūros yra vertinamos kaip pagrindinės veikliosios globaliosios modernybės jėgos, veikiančios tarsi sakralios versmės, iš kurių kyla visos alternatyvios paradigmos bei sociokultūriniai ir instituciniai pokyčiai, lemiantys ir visų būsimų globalizmo raiškos paradigmų ateitį. Šiandien šį sudėtingą procesą galime įvardyti kaip heterodoksiją, t. y. visai naujų skirtingų religinių dogmų, idėjų ir pažiūrų raišką globaliajame diskurse. Intensyviai plėtojant šiuolaikines globaliosios modernybės vertybes, gnostinės ir chtoninės metakultūros vėl įgyja lygias galimybes (kartu su krikščionišką ja), o jų tarpusavio sąveika ar galimas konfl iktavimas, lygiai kaip ir tarpusavio prisitaikymas, vėl tampa pagrindiniu kultūriniu vakarietiškosios civilizacijos varikliu. Reikšminiai žodžiai: globalioji modernybė, tapatumas, metakultūra, sakralumas, baltiškoji metafi zika. First Published Online: 14 Oct 201

Lithuanian modern culture and images under global transformation

The present day discourse of the postmodern European and national self‐identification is closely related to a fundamental question, how to evaluate theoretically the essential cultural changes under global transformation. The global technological, political, economic and socio‐cultural world powers are highligted in recent years. These powers in the national and European space reveal a unique, multicultural and global process of new images and symbols. But so far there is no any theoretical model or paradigm, which could define peculiarities of postmodern culture under global transformation. Changing European and national cultural identity is an integral part of global modernity. Identity, that is undergoing changes in global modernity, becomes an inter‐subjective cultural unity; an expression of that identity which is represented by new cultural images, beliefs, customs and a unique worldview. Lithuanian identity is still perceived as a unique cultural combination of European and national fundamental values, symbols and images. Modernioji lietuviškoji kultūra ir įvaizdžiai flobaliosios transformacijos sąlygomis Santrauka Europietiškojoje ir pasaulinėje kultūros istorijoje dar nebuvo tokio masto ir tokios apimties kultūros vertybių kaitos, kokia vyksta dėl šiuolaikinių telekomunikacijų, medijų ir transliacijų. Europos erdvėje išryškėja unikalus, daugiakultūris ir vis labiau intensyvėjantis naujųjų medijų diktuojamas globaliųjų įvaizdžių bei simbolių judėjimas. Dėl šiuolaikinio globaliojo daugiakultūriškumo poveikio europietiškieji ir nacionaliniai tapatumai patiria milžinišką perkaitą, nes jie nėra baigtiniai ir statiški, bet, atvirkščiai, kintantys, nuolat formuojami ir rekonstruojami. Šiuolaikinėje globalybėje didelį poveikį tapatumui daro virtualiosios informacijos pobūdis ir naujoji medijų kultūra, diktuojanti masinės sąmonės įvaizdžius, formas. Kultūrinės kaitos požiūriu tai reiškia, kad šiuolaikiniame pasaulyje jau nebelieka uždarų etninių bendruomenių ir kultūrų. Visas jas veikia ir susieja naujųjų medijų diktuojamų globaliųjų įvaizdžių, formų ir masinės kultūros produkcijos srautai. Globalizacijos procesai, keisdami nacionalines kultūras, skatina daugiakultūrių procesų savikūrą. Globaliųjų pokyčių kontekste europietiškoji tapatybė tampa unikaliu daugiakomponenčiu kultūriniu junginiu, grindžiamu daugialype ir skirtinga savęs identifikacija. Daugialypis identitetas gali egzistuoti tik tada, kai europietiškasis ir tautinis identitetas nėra supriešinamas, nėra suvokiamas kaip kartą ir visiems laikams susiformavusi konstanta. Europietiškasis arba europiečio identitetas savo ruožtu suvokiamas kaip buvimo europietiškosios kultūros dalimi jausmas. Todėl šiandien globalių daugiakultūrių pokyčių ir daugialypio identiteto pažinimas bei teorinių prieigų formavimas išlieka aktualiausiu teoriniu uždaviniu. Reikšminiai žodžiai: daugiakultūris tapatumas, globalieji pokyčiai, kultūros įvaizdžiai, kultūros modernizacij

Šiuolaikinė sąmonė globaliajame diskurse: tarp sekuliarumo ir tradicijos

Global processes include the religious and the secular changes of modern consciousness. Their study implies new theoretical approaches. The depth of global processes is interpreted in the form of various theoretical concepts. It is clear that modern reality in its global expression and actualization – this is an absolutely new philosophical and cultural studies phenomenon. Theoretical approaches of global events are very important in relation with the different experience of modern events that represent new forms of awareness in the global discourse. Global perspective makes it possible to identify diverse sociocultural approaches which appear in common human context of social activity and interpretation of experience. For reflection of global consciousness and new technological thinking the standard methodological divisions prove to be of no use, since the new mental constructs appear not in traditional but in virtual spaces. The situation lacks systemic theoretical discourse, which could define new technological effect on modern code switching in cultures and their shift to secularity. Historically new experience of global cultural changes reflects new experience of technology and the changes call for new criteria and valuation. Religious cultural self-determination and world view in globalized European and world setting is a priority for fundamental and applied research. This new interdisciplinary area requires definition of the newly emerging consciousness within the global modernity, its shifts and the crucial features it demonstrates. This paper analyzes the peculiarities of the modern global consciousness and the new phenomena of global secularism. V. Kavolis theoretical paradigm analyzes the genesis of the secularity and the structural relationships between symbolic structures and the global environment.Šiuolaikinių globalizacijos procesų ir religinės bei sekuliariosios sąmonės tyrimo objektai implikuoja naujas teorines tyrimo prieigas. Globalioji sąmonė kaip savarankiška kultūros epistema ir kaip teorinė doktrina patiria esminę perkaitą. Virtualiosios technologizuotos tikrovės raiška ir jos įprasminimas – absoliučiai naujas filosofinių ir kultūros tyrimų fenomenas. Ontologinių įvykių pagreitis ir intensyvumas aplenkia ne tik konceptualizacijos, bet ir naratyvizacijos potencijas, kai įvairūs moderniosios patirties elementai susiejami su naujomis sąmoningumo formomis ir santykiais pasaulinio globalumo dimensijoje. Straipsnyje tarpdalykiniu aspektu tiriama globaliosios sąmonės reiškinių kaita bei diferencijuotas jų poveikis šiuolaikiniam sekuliarumui. V. Kavolio teorinės paradigmos kontekste analizuojamas poslinkis prie sekuliarumo, struktūriniai ryšiai tarp simbolinių konstrukcijų ir globalios aplinkos, tarp skirtingo pobūdžio simbolinių konstrukcijų

Chronical

„From borderline to borderland" LIMES: Cultural Regionalistics, 3(1), p. 87-10

Lietuvos visuomenės mąstymo kaita Europiniame akiratyje

Studijoje apmąstomi Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčiai, įvykę per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Žymūs filosofai gvildena aštrias problemas ir egzistencinius klausimus, kuriuos kelia lietuviškosios tapatybės santykio su europietiškąja tapatybe bei globalizuotu pasauliu ypatumai. Nagrinėjant bendrą šiuolaikinio lietuvio sąmonės būseną, yra išskiriami metafiziniai, politiniai, estetiniai, religiniai, edukaciniai aspektai. Studija baigiama novatoriškos mąstymo etikos sąvokos analize, kuri atskleidžia esminius uždavinius, tenkančius dabartinei Lietuvos ir Europos visuomenei ir lemsiančius jos ateitį

World holiness in Algis Uždavinys' hermetic philosophy

Algis Uždavinys devoted his unique research to the primordial source of sacred knowledge, restoring the latent divine essence and human transcendental unity. Ancient theurgy seeks to justify the human ecstatic relation to the transcendent perfect being latent in the fullness of God. Uždavinys carefully analyzed ancient cultures and their ideas, myths, rituals, representing different levels of sacred existence, and presents an exceptionally rich distinctive worldview that forms the basis of human existence and reasoning. According to Uždavinys, an ancient culture at its deepest basic level is defined as a whole of values generated by the ontological givenness of beliefs and traditions. Human life acquires meaning through belief in the sacredness and purposefulness of human life, through a living theurgic connection with the transcendental, eternal, and divine being, revealing itself through the manifold efforts of creative ritual thinking, glowing from the immeasurable universe and the starry sky, reaching the depths of the earth, through the eternal cosmic cycle, constantly growing and acquiring new features

Sacrality in ancient Lithuanian culture

Reikšminiai žodžiai: Lietuvių sakralumas; Mitai; Pagonybė; Papročiai; Sakralumas; Sakralybė; Senoji baltų kultūra; Senoji lietuvių kultūra; Senovės Baltų kultūra; Senovės baltai; Simboliai; Tikėjimai; Vertybės; Ancient Baltic culture; Ancient Lithuanian culture; Beliefs; Customs; Lithuania; Lithuanian sacrality; Myths; Paganism; Sacrality; Symbols; The ancient Balts; Value

Gyvenimo laikas

Šioje studijoje pateikiami pirmieji apibendrinti devintojo dešimtmečio lietuvių jaunimo gyvenimo tyrimo duomenys. Jų analizė padeda suprasti, kodėl nuvertėjęs žmogaus gyvenimas, ribotos jo materialios ir dvasinės plėtotės galimybės, dirbtinai susiaurintos iki skurdžios egzistencijos ribų, slopina globalius visuomenės, tautos vystymosi procesus

Global modernity and subject: change, challenges and outbreak

Straipsnyje analizuojami šiuolaikinio žmogaus ir globaliosios tikrovės sąveikos procesai bei reiškiniai, žmogiškosios savivokos ir savisklaidos ypatumai technologiniame pasaulyje, kurį žmogus kuria pats apie save ir kuriame reflektuoja save patį. Globalioji modernybė reprezentuoja sudėtingą ir daugiamatę tikrovę, kurioje intersubjektyvūs kultūriniai, ekonominiai, socialiniai fenomenai suardo įprastines klasifikacijas ir schematinio mąstymo rėmus. Globaliojoje modernybėje implikuojamos naujos patirtys, suvokimo gelmės ir naujo technologinio mąstymo proveržio galimybės. Šiuolaikinė jų raiška, atsiradusi ir susiformavusi reikšmingais moderniojo ir postmoderniojo filosofinio mąstymo bei technologinės raidos dešimtmečiais, eksponentiškai kinta, tapdami iššūkiu naujajam subjektui. Akcentuojama, kad šiuolaikinio subjekto tyrimui reikalingos naujos metodologinės prieigos ir jų įvairovė: daugiamatiškumas, daugialypiškumas ir daugiakryptiškumas. Reikšminiai žodžiai: globalioji modernybė, subjektas, multimedijos, hipertikrovė, instrumentinė sąmonė.This article analyzes the contemporary global realities and human interaction processes and phenomena which the person is myself and who reflects on himself. Global contemporary world represents a complex and multi-dimensional reality in which intersubjective cultural, economic and social phenomena appear to disrupt normal thinking schematic classifications and frames. Some philosophers, such as J. Baudrillard, considered new technological phenomena and processes, and especially the new media, conceding negative connotations. Global modernity implies a new experience, depth perception, and new technological breakthrough thinking capabilities. Modern expression and the resulting material formed in the modern and postmodern philosophical thought and the development of technology for decades, evolving exponentially, are becoming a challenge for the new entity. It is observed that the subject of modern research requires new methodological approaches and multidimensional diversity. Keywords: global modernity, subject, multimedia, hyper-reality, instrumental consciousness