Vertinimas, privalomybė, norma.

The object of the article is the specificity of the concepts “evaluation“, “obligation“ and “norm“ and its interrelations in the ethical and to certain extent in the legal discourses. The specificity of the acts of evaluation is defined by showing its difference from factual cognitive sentences, “value “ meant the worth of a thing, and “evaluation“ – an estimate of its worth. The obligatory utterances, such like „must“ and „ought“ has a hortatory force as different from the previsions based on the knowledge of the causal links. At a junction of the evaluative and obligatory approaches merges norm as a sort of social articulation of the both. Therefore norm performs a double function – that of obligation, on the one hand, and that of criterion of evaluation, on the other. There are different points of view regarding the question of substantiation of both ethical and legal norms. This poses the question about which sort of values are the background of the above systems of norms. In spite of the differences of the meanings and uses between the ethical and legal terms and utterences, one may stress certain common formal features that both moral and legal duty possess in virtue of their both being aspects of roleguided conduct. One can discern the positive and negative forms of the verbal expression of norms and the problem arises which form is more effective with respect to social purpose of norms – that obliging to perform good acts, or that inciting to abstain from doing evil. The logic of moral evaluation as well as that of obligation is extremely complicated. An Austran philosopher A. Meinong set forth a model of the evaluation of actions, introducing four moral categories with respect to what is „good“ and what is „bad“. The actions that are considered to be good may be either permissible or impermissible (condemned).Straipsnyje nagrinėjami kai kurie vertinimo (aksiologinės) ir privalomybės (deontinės) logikos klausimai, svarbūs etikos ir teisės diskursu loginės analizės požiūriu. Aptariamas vertinimo ir privalomybės nuostatų savitumas lyginant jas su pažinimo nuostata, apibūdinamas sąvokų “vertinimas“, “privalomybė”, “norma“ tarpusavio santykis etikos, teisės bei kitose žmonių elgesį reguliuojančiose norminėse sistemose. Parodomas vertinimų logikos ir privalomybės logikos tarpusavio ryšys. Nušviečiami normų pagrindimo ir paneigimo galimybių klausimai, apibūdinamos teigiančioji ir neigiančioji privalomybės raiškos formos, jų tarpusavio santykis ir svarba normų socialinės paskirties požiūriu. Aptariami A. Meinongo ir A. Ivino siūlomi vertinimo logikos sprendimų variantai

Tautos samprata - paradigmų kaita

The article deals with the problem of the paradigmatic changes of the concept of nation, which was going on in the period from the end of the 18th and 19th centuries up to the present time. The ideas of German Romanticism and philosophy as well as those of French Enlightenment created the conceptual background of the traditional understanding considering the nation to be a part of the primeval structure of humankind. French Revolution gave birth to the political concept of nation. In the social sciences of the 20th century, the view dominates that basic circumstances of the appearance of nation in history as a historical subject have been political motives and cultural integration of society stimulated by the spread of the press media and literacy of the population, which took place in the period of disintegration of the feudal multicultural empires and the emergence of the modern national states. The process manifested itself mainly in two different formats: according to the “western” format the nation is defined by the state; according to the “eastern” format, the state is created by the nation. Under the influence of these factors, the nationality as such was transformed into nationalism as a certain form of patriotism. Theories held by some scholars are that nations were created or even “invented” as communities of imagination.Straipsnyje nušviečiama, kaip keitėsi tautos ir tautiškumo sampratos paradigminiai bruožai nuo XVIII a. pab. – XX a. iki mūsų dienų. Vokiečių romantizmo ir klasikinės filosofijos, Apšvietos idėjos padėjo konceptualius, tradicine laikomos tautos sampratos pamatus, pagal kurią tautos yra žmonijos pirmapradės sandaros dalis. Prancūzijos didžiojoje revoliucijoje kilo politinės tautos idėja, teigianti, kad gyventojai, paklūstantys tiems patiems įstatymams, kalbantys ta pačia kalba sudaro tautą (naciją). Iro monarchinės daugiatautės imperijos, steigėsi modernios tautinės valstybės. Susiformavo du šio vyksmo variantai – „vakarietiškasis“ (prancūziškasis) – valstybė sukuria tautą ir „rytietiškasis“ (vokiškasis) – tauta sukuria valstybę, atitinkamai ir du teoriniai tautos ir valstybės santykio modeliai. XX amžiuje moksle vyrauja požiūris, kad svarbiausia tautos kaip pagrindinio istorijos subjekto iškilimo sąlyga buvo politiniai motyvai ir kultūriškai integruojančio spausdinto žodžio plitimas, vykęs feodalizmo irimo ir kapitalizmo kilimo laikotarpiu. Dėl politinių motyvų ir visuotinio raštingumo poveikio tautiškumas transformavosi į nacionalizmą kaip ypatingą patriotizmo formą. Kai kurie mokslininkai kuria teorijas, teigiančias, kad tautos yra sukuriamos ar net išrandamos kaip „įsivaizduojamos bendruomenės“. Straipsnyje kritiškai vertinami išdėstytų požiūrių argumentai

Individo tapatumas: tarp tradicijos ir inovacijų

Monografijoje, parengtoje vykdant Nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ mokslinių tyrimų projektą „Socialinis ir kultūrinis individo tapatumas: tarp tradicijos ir inovacijos“, kalbama apie individo kultūrinį tapatumą, socialinio ir tautinio tapatumo prielaidas ir destrukcijas, žmogaus tapatumo ontologiją bei individo tapatumo interpretacijas postmoderniajame mąstyme. Kolektyvinė monografija bus naudinga tiek moksliniams darbuotojams, tiek dėstytojams, studentams ir politikams, visiems, besidomintiems socialinio, kultūrinio ir tautinio tapatumo problemomis; kiekvienam, kuris yra neabejingas savo protėvių žemei, Tėvynei, kurioje gyvename, pasiruošusiam dirbti piliečių dvasinės brandos ir tautinio tapatumo stiprinimo labui

Lietuvos visuomenės mąstymo kaita Europiniame akiratyje

Studijoje apmąstomi Lietuvos visuomenės mąstymo pokyčiai, įvykę per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Žymūs filosofai gvildena aštrias problemas ir egzistencinius klausimus, kuriuos kelia lietuviškosios tapatybės santykio su europietiškąja tapatybe bei globalizuotu pasauliu ypatumai. Nagrinėjant bendrą šiuolaikinio lietuvio sąmonės būseną, yra išskiriami metafiziniai, politiniai, estetiniai, religiniai, edukaciniai aspektai. Studija baigiama novatoriškos mąstymo etikos sąvokos analize, kuri atskleidžia esminius uždavinius, tenkančius dabartinei Lietuvos ir Europos visuomenei ir lemsiančius jos ateitį

Globalizacija : taikos kultūra, žinių visuomenė, tolerancija : monografija

Bibliogr. skyrių galeKnygoje analizuojamas globalizacijos žengimas per pasaulį, jos teigiamybės ii neigiamybės, laimėjimai ir grėsmės, problemos, ypač svarbios Lietuvos visuomenei. Įvairių sričių mokslininkai svarsto taikos, saugumo, tvarios plėtros problemas. Monografija pradedama apmąstymais apie kultūrą, kuri būtų palanki taikai pasaulyje. Gilinamasi į ekonominio fundamentalizmo pavojus: žinių ir mokslo likimą naujųjų informacinių technologijų erdvėje; visuomenės savimonės ugdymą globali-zuojamoje visuomenėje: kultūrinės įvairovės ir tautinio tapatumo išsaugojimą kosmopolitizmo grėsmių akivaizdoje. Knygos autoriai pateikia ne vien informaciją, bet kelia klausimus ir siūlo jų sprendimo būdusThis monograph represents problems, related to the challenges of globalization, the knowledge-based society, the polylogue of cultures, the relationship between tolerance and civic awareness. The authors searched for the philosophical foundations of culture of peace and consider the importance of a scientific approach for solving contemporary problems in the process of the fast globalization. The book analyses the future of the nations in the global society, danger of globalization and identity of cultures, the impact of the information technologies to the global culture, the limits of tolerance, peaceful international coexistence and culture of peace as the basis of a new paradigm of thinking as well. Culture needs only peace is the phrase that ran through many of the considerations. The world needs global peace because the time has come to choose life rather than to fight for life. Questions are inquired in the book how to progress from the culture of war currently thriving around the world to a culture of peace. It is reflected whether war is universality, a universal law. Is man biologically condemned to battle? If ,,wars begin in the minds of men", as stated in the preamble of the UNESCO Constitution, it is in the minds of men that a culture of peace can begin. If you want peace, create peace. The price of war is high, but mankind is used to paying this price. The price of peace is also high, yet nobody wants to pay or even to know what it is. So a model for a culture of peace should be designed first of all. And this is the job for scientists. [...]Kauno medicinos universitetasMykolo Romerio universitetasMykolo Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] Romerio universitetas, [email protected] universitetasVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij