Globalizacijos poveikis marketingo komplekso sprendimams

Many Lithuanian companies are currently seeking new foreign markets. Success of international business depends on a company’s experience abroad, its resources, skills and effective marketing. In the global market are especially important the decisions of the marketing complex. The article evaluates of the changing conditions of business activities in foreign markets, analyses globalization’s influence on a company’s marketing decisions, and discusses the strategies of marketing complex elements in the global market. The results of research on decision making in the global marketing of Lithuanian mineral, chemical, plastic, rubber industry companies operating in foreign markets are presented and the marketing complex decisions in these companies are evaluated.Globalus marketingas, jo taikymas globalioms rinkoms Lietuvoje dar labai mažai nagrinėjami. Lietuvos mokslininkų darbuose globalaus marketingo sprendimai analizuojami tarptautinio marketingo kontekste, neišskiriama marketingo sprendimų priėmimo specifika, neįvertinamas globalios rinkos išskirtinumas. Trūkstant teorinių ir empirinių globalaus marketingo tyrimų, klaidingai interpretuojant globalaus marketingo sprendimus, dažnai daroma klaidų tiek teoriškai vertinant globalų marketingą, tiek priimant įmonių marketingo veiklos sprendimus.Šio straipsnio tikslas - aptarti marketingo sprendimų priėmimo specifiką globalizacijos kontekste, ją apibūdinti pateikiant Lietuvos mineralinių ir cheminių produktų, plastmasės ir gumos pramonės įmonių, veikiančių užsienio rinkose, globalaus marketingo sprendimų priėmimo tyrimo rezultatus. Tyrimo objektas - globalizacijos veikiamo marketingo komplekso sprendimų specifika, kai įmonė dirba globaliose rinkose.Prekės strategija yra svarbiausia marketingo komplekso sudedamoji dalis. Globaliose rinkose prekės strategija tampa svarbesnė nei užsienio rinkų parinkimas. Prekės kainą globaliose rinkose lemia gamybos kaštai, įmonės galimybės, patirtis ir pasirengimas veikti globalioje rinkoje, vartotojų perkamoji galia, konkurentų prekių kainos, dažnai ir vyriausybės reguliavimas.Globaliose rinkose organizuoti prekių judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo yra sudėtingiau nei nacionalinėje rinkoje. Turi būti parinkta tokia paskirstymo kanalo struktūra, kuri garantuotų, kad prekė ir nuosavybės teisė į ją bus perduotos prekybos tarpininkams ar galutiniams vartotojams globalioje rinkoje. Vyrauja nuomonė, kad prekių paskirstymo globalioje rinkoje negalima standartizuoti; kiekvienos prekės paskirstymo strategija turėtų būti kuriama atsižvelgiant į prekės ir tikslinės rinkos specifiką, jau susiformavusius jos paskirstymo sistemų principus.Rėmimo strategiją globaliose rinkose lemia šių rinkų išorės aplinka, įmonės veiklos joje strategija ir ištekliai.Siekiant išsiaiškinti, kaip Lietuvos įmonės veikia užsienio rinkose, kokius priima marketingo komplekso sprendimus, siekdamos įsitraukti į globalią veiklą, buvo atliktas Lietuvos mineralinių ir cheminių produktų, plastmasės ir gumos pramonės įmonių, veikiančių užsienio rinkose, globalaus marketingo sprendimų priėmimo tyrimas.Atlikus tyrimą ir apklausus 64 įmones, paaiškėjo, kad tik vienoje nesprendžiami marketingo veiklos užsienio rinkose klausimai. Todėl galima daryti išvadą, kad tiriamos pramonės šakos įmonės marketingo sprendimus laiko svarbiais plėtojant ekonominę veiklą užsienyje. Iš pateiktų atsakymų į anketos klausimą, kaip įmonės marketingo kompleksas taikomas užsienio rinkose, paaiškėjo, kad Lietuvos įmonės, atsižvelgdamos į situaciją ir užsienio rinkų reikalavimus, dažniausiai savo prekes modifikuoja nežymiai arba keičia vidutiniškai, kartais prekių nemodifikuoja ir beveik niekada nekuria naujų prekių (8 pav.). Tuo tarpu prekių kainą keičia nedaug arba vidutiniškai, didelių pokyčių dažniausiai nebūna. Paskirstymo sistema dažniausiai keičiama nežymiai arba vidutiniškai, kartais labai. Užsienio rinkoms taip pat taikomos rėmimo priemonės keičiamos atsižvelgiant į šių rinkų poreikius

Internet based communication with target audiences : case study of higher education institutions

Viešieji ryšiai apima abipusę komunikacija tarp organizacijų ir visuomenės. Internetas padeda efektyviau įgyvendinti šią funkciją ir suteikia daugiau galimybių, bet tuo pat metu reikalauja daugiau kūrybiškumo. Straipsnio tikslas yra apibrėžti viešųjų ryšių internete galimybes aukštąjį išsilavinimą teikiančioms institucijoms, siekiant pagerinti komunikaciją su viena iš tikslinių auditorijų – būsimais studentais. Bendru atveju komunikacija internete skatina pasitikėjimą ir didina informacijos sklaidos efektyvumą. Ši medijos forma yra galingesnė. Ji pasiekia plačią auditoriją skirtingose vietose per trumpą laikotarpį. Ji leidžia studentams ar būsimiems studentams kurti turinį ir formuoti interneto skaitytojų nuomonę. Tačiau komunikacija internete taip pat gali turėti neigiamą įtaką organizacijai. Sėkmė priklauso nuo organizacijos pasirengimo komunikuoti bloguose, forumuose, socialiniuose tinkluose ir pan. Internetas suteikia daugiau galimybių vidinėms auditorijoms, t.y. jos gali siekti išorinės komunikacijos. Ši atsakomybė gali sustiprinti vidinių auditorijų pozicijas, bet tai reikalauja daugiau komunikacijos žinių, lojalumo organizacijai ir kt. Aukštojo išsilavinimo institucijų specifinis bruožas yra tai, kad didelio skaičiaus vidinių auditorijų komunikaciją yra gana sunku kontroliuoti. Todėl institucijos turi nuolat palaikyti ryšius su tikslinėmis auditorijomis ir turėti galimybę užtikrinti vienodą, skaidrų, įdomų informacijos srautą iš organizacijos. Reikšminiai žodžiai: Internetinė komunikacija; Viešieji ryšiai; Socialinė žiniasklaida; Aukštosios mokyklos; Būsimieji studentai; Internet-based communication; Public relations; Social media; Higher education institutions; Prospective studentsThis article presents the overview of internet-based PR. The new emerging possibilities are changing traditional relations of companies and customers and enforce organizations to look for new approach towards communication. Internet-based communication gives freedom of speech and wider distribution of information, ensure two-way communication, and enhances loyalty of organizations, but at the same time requires more efforts. Social media is a new phenomenon therefore it requires creativity of organizations in oder to adapt these tools. Organizations have to choose by themselves the social media channels which can better reach target audiences. The effective internet-based communication will be when organizations can reach right audience, in right time and can give them right message. Higher education institutions are interested in internet-based communications, too. In the article represented the case study shows the variety of social media tools used by prospective students

Marketingo planavimo ir marketingo sprendimų priėmimo sąveika globalizacijos kontekste

Nowadays many Lithuanian companies seek for new foreign markets. Success of international business depends on company's experience abroad, its resources, skills and effective marketing. Marketing planning and a decisive marketing complex are especially important in the global market. The research made by some foreign scientists also analysed the importance of marketing planning in the global market. It was revealed that the adhering ones to a high degree of formal planning achieved belter competitive and organizational results than those who prefer informal planning of marketing activities. The article studies peculiarities of global marketing planning, provides a summary of opinions on the issues of global marketing planning expressed by different authors as well as presents the globalisation and planning influence on the marketing decisions made by a company. There are results of the recent research on decision making and marketing planning interaction in the global Lithuanian mineral, chemical, plastic, rubber Industrial marketing

Critical success factors for country branding

Kaip prekės, taip ir šalys turi ženklus, kurie yra šalių išskirtinumo išraiška. Tačiau šalių ženklus kurti žymiai sudėtingiau, nes juos formuoja daugelis kultūrinių, politinių, komercinių ir socialinių aspektų, kas lemia ir specifinius šalies prekės ženklo sėkmės veiksnius. Marketingo teorijoje šalies prekės ženklo kūrimo tema tik epizodiškai įtraukta į tradicines prekės ir organizacijos ženklo kūrimo studijas. Dauguma šalies prekės ženklo kūrimo ir stiprinimo sričių, tokių kaip šalies identiteto formavimas; tinkama parinktų identiteto elementų sklaida; šalies prekės ženklo žinomumo didinimas ir įvaizdžio stiprinimas akademinėje literatūroje ištirtos nepakankamai. Straipsnio tikslas - išnagrinėjus šalies prekės ženklo kūrimo procesą, atskleisti kritinius šalies prekės ženklo sėkmės veiksnius. Tyrimai parodė, kad, norint sukurti sėkmingą šalies prekės ženklą, visų pirma būtina tinkamai parinkti šalies identiteto elementus. Unikalios šalies savybės išskiriamos, pozicionuojant pasiūlymą rinkai. Pozicionavimo sprendimai, remiantis pozicionavimo deimanto koncepcija, turi būti priimami, įvertinus tikslines auditorijas, šalies makroaplinkos kaitos tendencijas ir konkuruojančių šalių veiksmus. Prieš komunikuodami identitetą, šalies ženklo kūrėjai turi identifikuoti tikslinę auditoriją, apibrėžti auditorijos elgseną, kurią nori sukelti, tada parinkti tinkamus komunikacijų sprendimus. Nereikia užmiršti, kad šalies prekės ženklą lydės sėkmė, kai nuolat ir nenutrūkstamai bus rūpinamasi jo stiprinimu.Countries, like goods, have their brands, which are expressions of their uniqueness. However it is significantly more difficult to develop countries’ brands, since they are shaped by multiple cultural, political, commercial and social aspects, which also determine the specific factors of the success of the country’s brand. In the marketing theory the subject of development of a country’s brand is included into the traditional studies of development of brands of goods and organizations only episodically. Most areas of development and strengthening of a country’s brand, such as formation of the country’s identity, appropriate dissemination of the chosen identity elements, increase of the people’s awareness of the country’s brand and the strengthening of the image have not been sufficiently studied in academic literature. The article aims at revealing the critical factors for success of a country’s brand. The studies showed that, in order to develop a successful brand for a country, first of all it is necessary to appropriately select the elements of the country’s identity. The unique traits of a country are distinguished by positioning of the offer on the market. The positioning solutions must be made upon evaluation of the target groups, the trends of development of the country’s macro-environment and the actions of the competing countries. Prior to communicating the identity, the developers of the country’s brand must identify the target groups, define their behaviour, which they wish to arouse and then choose the appropriate communication solutions. One should not forget that a country’s brand will be successful only in case its strengthening is continuously taken care of

Globalizacijos poveikis marketingo komplekso sprendimams

Many Lithuanian companies are currently seeking new foreign markets. Success of international business depends on a company's experience abroad, its resources, skills and effective marketing. In the global market are especially important the decisions of the marketing complex. The article evaluates of the changing conditions of business activities in foreign markets, analyses globalization's influence on a company's marketing decisions, and discusses the strategies of marketing complex elements in the global market. The results of research on decision making in the global marketing of Lithuanian mineral, chemical, plastic, rubber industry companies operating in foreign markets are presented and the market­ing complex decisions in these companies are evaluate

Komunikacijos socialinėje žiniasklaidoje įgyvendinimas populiarinant aukštųjų mokyklų studijas

The article concentrates on the attitude which organizations have to have for successful social media, implementation and achievement of organizational goals. Different departments of organization should be involved in more effective use of social media. Business organizations have to consider both positive and negative social media application aspects in order to avoid certain risks. The negative aspect of social media that is mostly appointed by scientists is the lack of control mechanism: message content, timing and frequency. In order to avoid the risks related with communication in social media organizations have to plan social media implementation process. The main objective of this research is to build up the structural model of communication in social media and to test the application perspectives of the model for study promotion in public higher education institutions. The result of theoretical analysis is an original model of communication in social media. The steps of the model implementation are: environment and competitors’ analysis preparation of communication strategy, selection of appropriate channels, communication process, monitoring, assessment and comparison of results. The theoretical model of communication in social media includes not only the process of communication between the organization and consumers, but also the stages of preparation and assessment that are also important in the evaluation of implementation of the overall communication strategy. A case study of Lithuanian state higher education institutions was used to reveal the possible application of the suggested model of communication in social media in the promotion of higher education studies in social media

Communication in social media for brand equity building

Socialinė žiniasklaida (SŽ) pakeitė tradicinę komunikaciją tarp prekės ženklų ir vartotojų ir leido vartotojams tiek teigiamai, tiek neigiamai įtakoti prekės ženklo vertę. Straipsnio tikslas yra sukurti struktūrinį modelį prekės ženklo vertei kurti naudojant komunikaciją socialinėje žiniasklaidoje ir išbandyti jį empiriškai. Socialinės žiniasklaidos konceptualios esmės ir prekės ženklo vertės kūrimo tyrimai parodė, kad SŽ keičia prekės ženklo komunikavimą. Galima išskirti tris komunikacijos tarp prekės ženklo ir vartotojų socialinėje žiniasklaidoje aspektus: komunikacija tarp prekės ženklų ir vartotojų; komunikacija tarp vartotojų; komunikacija tarp vartotojų ir prekės ženklo (grįžtamasis ryšys). Vartotojų pozicija virtualioje aplinkoje keičiasi, nes vartotojai įgauna daugiau galios įtakoti prekės ženklo išraišką, prisidėti prie jo kūrimo, sklaidos, skatinimo ir reprezentacijos. Todėl SŽ reikalauja prekės ženklo kūrimo veiksmų integralumo ir didesnės atsakomybės komunikuojant su vartotojais. Tyrimas atskleidė, kad kai komunikacija SŽ yra tinkamai valdoma, kuriamas prekės ženklo žinomumas ir formuojamas teigiamas prekės ženklo įvaizdis. Tačiau svarbu atsiminti, kad komunikacija SŽ gali turėti didžiausią teigiamą poveikį prekės ženklo vertei tik kai vartotojų įsitraukimas į komunikaciją SŽ yra didelis. Autorių nuomone, pasiūlytas prekės ženklo vertės kūrimo modelis taikant SŽ garantuos didesnį vartotojų įsitraukimą komunikuojant Coffee Inn prekės ženklą socialinėje žiniasklaidoje.Social media (SM) has changed the traditional communication between brands and consumers and enabled consumer to make positive as well as negative influence on brand equity (BE). Therefore, it is important for companies to know, how to manage communicate in social media seeking to build brand equity. The first part of the article defines the conceptual essence of communication in social media for brand equity building: the communication between brand and consumer, the communication consumer–to–consumer and consumer's feedback to brand. The theoretical model of brand equity building by employing communication in SM has been proposed. The eight stages of the model were distinguished: environment and competitors analysis, brand equity research, preparation of communication, selection of proper channels, implementation of the process of communication, monitoring of actions, responding to negative comments, assessment and comparison of results by linking it to brand equity analysis. The qualitative (structural interview) and quantitative (content analysis and questionnaire interview) research methods were used to show the applicability of theoretical model of the brand equity building by employing communication in SM in practice. This study proposes the approach of consumer involvement into brand equity building by invoking communication in SM which can provide the brands with more favourability