Relation between indices of functional state of central nervous system and anaerobic performance

The purpose of this study was to find out the relation between the indices of anaerobic performance and the indices of the functional state of central nervous system. The Wingate Test, which is widely accepted in the assessment of anaerobic performance abilities, was used in this study. A special computer program was used for the assessment of changes in the frequency of movement during the Teping-Test. The results of the two groups of well-trained athletes in sprint or endurance events were compared. We have found the close relation between the changes in the frequency of movement during the Teping test and the changes of power during the Wingate Test. We conclude that there is a close relation between the anaerobic performance abilities of high-trained sportsmen and the functional state of central nervous system. The Teping Test can be useful for the evaluation of changes in anaerobic performance in cases of a short-term period before a competition

The influence of age on jumping accuracy and performance stability

Tyrimo tikslas – palyginti vaikų ir suaugusiųjų šuolio aukščio atlikimo tikslumo ir stabilumo kaitą per 9 pratybas. Tyrime dalyvavo nesportuojantys, fiziškai aktyvūs vyrai (n = 8; amžius – 20,3 ± 0,7 m., ūgis – 182,0 ± 3,5 cm, kūno masė – 77,5 ± 9,1 kg), ir berniukai (n = 8; amžius – 10,8 ± 0,5 m., ūgis – 153,6 ± 5,9 cm, kūno masė – 42,7 ± 2,0 kg). Tiriamieji 3 savaites (3 kartus per savaitę) mokėsi tiksliai atlikti nustatyto aukščio – 30 proc. savo maksimalaus šuolio – šuolius ant Kistler tenzoplokštės. Šuoliai buvo atliekami be rankų mosto (rankos laikomos ant klubų), amortizuojamai pritūpus per kelių sąnarius iki 90º kampo, liemuo – vertikalioje padėtyje. Nusileidžiant po lėkimo fazės kelio sąnarys buvo maždaug 180º kampu. Likus 4 dienoms iki tyrimo tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo eiga ir apmokyti taisyklingai atlikti vertikalius maksimalaus pajėgumo šuolius. Kiekvienos mokymosi dienos pratybų pradžioje buvo atliekami 3 šuoliai maksimaliomis pastangomis ir pagal geriausią rezultatą nustatomas 30 proc. šuolio aukštis. Per vienas šuolių mokymosi pratybas buvo atliekama 100 šuolių 30 proc. maksimalaus šuolio aukščio. Po paskutinio pašokimo praėjus 3 min, vėl atliekami 3 šuoliai maksimaliomis pastangomis. Tyrimo rezultatai parodė, kad pradiniai suaugusiųjų absoliučių ir kaitumo klaidų rodikliai yra geresni nei vaikų (p < 0,05). Per 9 pratybas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų absoliučios ir kaitumo klaidos sumažėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,001). Suaugusiųjų kaitumo ir absoliučios klaidos reikšmingai sumažėjo jau po pirmų pratybų 10 pirmų šuolių (p < 0,001), o vaikų – po pirmų pratybų išliko nepakitusios, o sumažėjo tik po antrų pratybų (p < 0,001). Vaikų tikslių šuolių didžiausias prieaugis nustatytas po kiekvienų pratybų 10 pirmų šuolių. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų per pirmas pratybas atlikti šuoliai buvo žemesni negu reikėjo, o per paskutines pratybas – aukštesni. Suaugusiųjų ir vaikų šuolių į aukštį absoliučių, kaitumo ir konstantinių klaidų dydžio mokymosi pradžioje ir pabaigoje koreliacinis ryšys yra silpnas. Išvados: 1. Suaugusiųjų stabilumas ir tikslumas šuolių mokymosi pradžioje geresnis nei vaikų. 2. Per 9 tikslių šuolių mokymosi pratybas vaikai ir suaugusieji patobulėjo vienodai. 3. Suaugusieji greičiau išmoko atlikti tikslius šuolius (po 10 pirmų šuolių). 4. Per 9 pratybas vaikai labiausiai tobulėjo po kiekvienų pratybų 10 šuolių. 5. Nėra patikimo koreliacinio ryšio tarp šuolių mokymosi pradžios ir pabaigos.The aim of this study was to examine the influence of age on jumping accuracy and performance stability during motor learning process. The subjects in this study were non-athletic adult males (n = 8) (19–21 years of age, 182.0 ± 3.5 (mean ± standard deviation) cm height, 77.5 ± 9.1 kg body mass) and boys (n = 8) (10,8 ± 0,5 years of age, 153,6 ± 5,9 cm height, 42,7 ± 2,0 kg body mass). Subjects learned for three weeks (three times a week) to perform accurate (30% height of maximum jump) countermovement vertical jumps on a Kistler tensoplate. Four days before the learning programme, subjects were given instructions on how to perform jumping, as well as were allowed to familiarize with the procedure and to try maximal jumps. While jumping, subjects kept their arms akimbo, trunk as straight as possible, knees bent to 90 degrees before the beginning of the propulsion phase, and were landing on straight legs. Before each training session, after a proper warm-up, subjects performed three maximum effort jumps (with the 20 seconds of rest in-between them) to estimate 30% maximal jump height value. Then 100 accurate (30% of maximal jump height) jumps were made with 5 seconds of rest in between. After each jump, subjects were given verbal feedback about the height of the jump. In 3 min of the last (i.e. the 100th) accuracy jump, subjects again performed three maximum effort jumps to possibly estimate the degree of the fatigue encountered during the training session. The results of the research demonstrated that primary consequences of absolute and variable errors were better for adults (p<0.05). Both absolute and variable errors for children and adults were significantly decreased after learning programme (p<0.001). Changes in jump accuracy for adult were observes after first 10 jumps of the first workout. Significant increase of jump variability and accuracy for children were improved after first 10 jumps of each training day. Conclusions: Prime values of the stability and variability of jump learning is better in adults than in children. Motor learning during 9 training increases accuracy and decreases variability of jumps performed at the 30% of the maximal jump height. Adults most intensely improve in inge accurate jumps during the first 10 jumps and children after first 10 jumps of each learning day

Peculiarities of the interaction of anthropometrical data, age and sports results of discus throwers (men) in the world track–and-field athletics championships

Darbo tikslas – nustatyti pasaulio lengvosios atletikos čempionatų disko metimo rungties finalo dalyvių antropometrinių duomenų, amžiaus ir sportinių rezultatų sąveikos ypatumus. Buvo taikyti šie tyrimo metodai: 1. Dokumentų ir literatūros analizė. 2. Matematinė statistika (aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, vidurkių skirtumo reikšmingumaspagal Stjudento t kriterijų). 3. Lyginamoji analizė. Įvertinti dešimties pasaulio lengvosios atletikos čempionatų disko metimo rungties finalo dalyvių (n = 120) antropometrinių duomenų (ūgio ir svorio), KMI, amžiaus ir sportinių rezultatų sąveikos ypatumai. Duomenys apie pasaulio lengvosios atletikos čempionatų disko metimo rungties finalo dalyvius gauti iš oficialių dokumentų – „10th IAAF World Championships in Athletics Statistics Handbook - Helsinki 2005“. Nustatyta, kad visų pasaulio lengvosios atletikos čempionatų prizininkų ūgis, KMI ir amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė, palyginti su paskutinio pasaulio čempionato Helsinkyje 2005 m. medalininkų analogiškais rodikliais (p > 0,05), nors disko metimo rungties medalininkų amžius turi tendenciją didėti. Įvertinus antropometrinių duomenų, amžiaus ir sportinių rezultatų sąveikos ypatumus galima teigti, jog labiausiai prizininkų varžybų rezultatą lemia atletų amžius (r = 0,803), o ūgio, svorio ir KMI įtaka rezultatui nėra didelė (r = 0,509; r = 0,224; r = 0,393). Vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys buvo tarp finalininkų rezultatų ir ūgio rodiklių (r = 0,561).Research aim was to determine the peculiarities of the interaction of anthropometrical data, age and sports results of discus throwers (men) in the world track-and field athletics championships. Research methods and organization. 1. Analysis of documents and literature; 2. Mathematical statistics (mean, standard deviation, statistical significance of mean differences according to Student criterion); 3. Comparative analysis. The peculiarities of the interaction of the anthropometrical data (height, weight), body mass index (BMI), age and sports results of the participants (n=120) of 10 world track-and field athletics championships in the event of discus throwing were estimated. The data about the participants of the world track-and field athletics championships were received from the official documents –“10th IAAF World Championships in Athletics Statistic Handbook - Helsinki 2005“. [...

Movement learning change the dependence of potentiation on isometric contractions (IC) accuracy and variability

Darbo tikslas – nustatyti, ar mokymasis pakeičia 20 % maksimaliosios valingos jėgos (MVJ) atliekamų greitų ir tikslių izometrinių susitraukimų (IS) tikslumo ir kaitumo priklausomybę nuo potenciacijos. Siekiant užsibrėžto tikslo stengtasi atsakyti į šiuos klausimus: ar potenciacija pakeičia greitų ir tikslių IS atlikimo tikslumą ir kaitumą?; ar 9 mokymosi pratybos pakeičia tikslumą ir kaitumą?; ar išmokto IS atlikimo tikslumas ir kaitumas mažiau priklauso nuo potenciacijos? Buvo tiriami 8 jauni fiziškai aktyvūs vyrai. Tiriamieji atliko 20 % MVJ IS po potencijuojančio krūvio (PK) prieš mokymąsi (M) ir po jo. Jie atliko dvi serijas (kas 10 s poilsio) 20 greitų ir tikslių IS. Pirmoji serija buvo atliekama su vaizdine grįžtamąja informacija (VGI), o antroji – be VGI. Visas eksperimentas buvo pakartotas po 9 mokymosi pratybų, atliekant jas kas antrą dieną. Straipsnyje pateikti tik be VGI atliekamų IS duomenys. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad 9 mokymosi pratybos statistiškai reikšmingai sumažino IS atlikimo konstantinių (KK) ir absoliučių (AK) klaidų dydį (p 0,05), t. y. po mokymosi pagerėjo tikslumas, tačiau kaitumas išliko nepakitęs. Potenciacija prieš mokymąsi padidino greitų ir tikslių IS atlikimo klaidų dydį (p 0,05). Galima teigti, jog mokantis tiksliai atlikti IS susiformuoja galvos smegenyse vidiniai modeliai, kurie leidžia atlikti greitus ir tikslius IS tiksliau ir stabiliau ne tik esant normaliai, bet ir potencijuotai raumens būsenai.Aim of the study was to determine, does movement learning change the dependence of potentiation (PL) on isometric contractions (IC) accuracy and variability. The subjects were healthy, physical activety men (n = 8). Three days before the experiment, subjects were given instructions how to perform IC, as well as were allowed to familiarize with the procedure and tested the maximal voluntary contraction (MVC). The subjects done IC 20% MVC force after potentiation load (PL) before and after learning. They had done two series 20 speeds – accuracy IC on every 10 s rest. The first series were done with visual feedback information (VFI) and the second series – without VFI. All the experiment was repeated after 9 training series. In the article presented only IC data without VFI. The data shows that 9 learning session statistically significantly decreased the accuracy (the size of constant (CE) and absolute (AE) errors) (p0.05). Before learning muscle potentiation increased equally the size of errors (p0.05). Thus we may state that when we learn, in a brain internal models are being formed, which enable to do speedaccuracy IC accurately and with more stability not only in normal but also in potentiated muscle