What makes sponsorship proposal in sport sector successful? Sponsorship proposal development theory and practice

Results and findings. Sport sponsorship is the pro¬cess of exchange, where a business company invests into a sport object in exchange for brand development, direct association with the product or event, communication of the relevant message, and showing of corporate responsi-bility by reaching the target audience through sport. The sponsor's rights are directly related to investment amoeas and therefore every financial input deserves a corre ding service. The development of a sponsorship proposal should start with finding potential groups of sponsors and analyzing sponsor business and sport or event specific characteristics. Based on collected information about sponsors of strategic sports, specific sponsors were selected by use of the classification of economic activities and the selected sponsors were arranged into 6 groups. In total of 11 sponsors were interviewed in the survey. Most of the sponsors give satisfactory rating to sponsorship proposals developed by sport federations. It was noted that the quality of devel funding proposals seldom met the expectations of corporate sponsors. The sponsorship proposal components that sponsors prioritize are advertising possibilities and media coverage. A competitive sport sponsorship proposal should contain the following key components of the greatest importance for sponsors: spread of the sponsor's name; reaching the target market; integrated public relations; reputable proosal content; scenario of the event or championship; advertising compliance. [...

Priekabiavimo ir patyčių prevencija jaunių krepšinio komandose

Tyrimu siekta nustatyti priekabiavimo ir patyčių paplitimą jaunių krepšinio komandose, puolimo veiksmų pobūdį bei naudojamas prevencijos ir pagalbos aukoms priemones. Straipsnyje siūlomos organizacinės ir individualios prevencijos priemonės, kurios apribotų priekabiavimo ir patyčių galimybes bei leistų laiku suteikti veiksmingą pagalbą kenčiantiems ir nukentėjusiems. Šiuo tyrimu taip pat siekiama išplėsti priekabiavimo ir patyčių tyrimų sferos analizę, įtraukiant į ją popamokinę sportinę paauglių veiklą bei potencialių sporto profesionalų rengimą, siekiant gilinti mokslines šios srities įžvalgas šioje. Tyrimui buvo pasirinktas kiekybinis metodas, panaudotas adaptuotas klausimynas, kuriame atskirtas priekabiavimas ir patyčios bei įvertinti praktikoje taikomi prevencijos metodai. Apklausos metu nustatyti tokie pagrindiniai akcentai: priekabiavimo ir patyčių paplitimas bei požymiai sporto komandose, negatyvios nuomonės formavimas ir sportinių užduočių pobūdis, komandos narių fizinė savijauta ir pasekmės. Dėmesys nukreiptas į pagalbą suteikusius asmenis ir prevencines priemones, naudotas mažinti priekabiavimą ir patyčias krepšinio komandose. Empirinio tyrimo metu gavus rezultatus apie tai, kaip priekabiavimas ir patyčios atsiskleidžia jaunių krepšinio komandose, suformuluotos išvados. Teigtina, kad egzistuojanti konfliktų sprendimo sistema nėra veiksmingąją taikant aukų puolimo prevencijai. Dėl pasirinkto mokslinių tyrimo metodo tyrimo rezultatai neišsamūs. Todėl panašaus pobūdžio tyrimus atliekant skirtingos kultūros šalyse, mokslininkams siūloma atlikti giluminius kokybinius tyrimus įvertinant kultūrinius skirtumus. Tyrimas originalus, kadangi analizuota paauglių popamokinė veikla priekabiavimo ir patyčių kontekste. Potencialūs krepšinio profesionalai ugdomi sporto komanduose po pamokų. Straipsnio rezultatai papildo esamą literatūrą patyčių ir priekabiavimo tarp 8-11 klasės vaikų tema ir suteikia popamokinės veiklos problemų sprendimo galimybių.The work aims at identifying the extent of the incidence Iя Revision: April, 2015 0j- bullying and harassment; furthermore, it will help understand the 2nd Revision: February, 2016 offensive nature of the action and identify prevention measures for Accepted: August, 2016 helping victims in youth basketball teams. It suggests organisational and individual preventive measures to limit possible attack and can help the victims identify available assistance resources. In order to expand the scientific literature in this area, this study wishes to broaden the field of bullying and harassment research to include after-school teen-sports activities and potential professional athletes. Quantitative analysis method was selected using a developed questionnaire which distinguished bullying and harassment and evaluated prevention methods that were applied in practice. The developed questionnaire helped identify the following topics: bullying and harassment prevalence and characteristics in sports teams, formation of negative opinion and the nature of the sport tasks, physical well-being of team members and consequences. The paper provides empirical conclusions on how bullying and harassment affects youth basketball teams. It is argued that existing conflict management systems are not effectively exploited in the prevention of bullying and harassment. The article expands the literature on bullying and harassment at school age from 8Л to II'* grade and provides novel opportunities for problem solving in assessing after-school activities. Research limitations - for this investigation, conclusions may lack depth. To address this issue, we proposed to conduct in-depth qualitative studies and evaluation of similar efforts in samples of different ethnic and cultural background. The originality of the study will produce novel results on bullying and harassment in junior relations, the situation in extra-curricular activities - basketball teams, where future potential / professional players are developed, revealing the dynamics of relationship between team members, the role of coaches. This represents the lack of utilisation of proven methods in prevention of bullying and harassment for both teams as well as others. This investigation will address the lack of scientific research and create a more meaningful connection between teen sports, bullying and harassment issues

Minkštosios galios indekso išplėtimas: Lietuvos krepšinio atvejis

Minkštosios galios indeksas yra vienas pirmųjų (neįtraukiant viešosios nuomonės tyrimų) reikšmingų bandymų matuoti sporto įtaką valstybės minkštajai galiai. Jis yra nepakankamas ir ribotas. Remiantis minėtu indeksu, Lietuva negauna tinkamo įvertinimo, nepaisant to, kad mūsų žinomumas sporto pasaulyje yra itin teigiamas. Straipsnio tikslas - patobulinti dabartinį minkštosios galios indeksą. Straipsnyje apžvelgiama literatūra, susijusi su nagrinėjama tema, aptariamas minkštosios galios indeksas; analizuojama Lietuvos krepšinio įtaka šalies minkštajai galiai, siekiant įrodyti, kad dabartinis indeksas yra nepakankamas; taikant atvejo analizės metodą ir siekiant tiksliau įvertinti sporto minkštąją galią, minėtas indeksas tobulinamas. Aptariant Lietuvos atvejo analizę, išskiriami kriterijai, kurie padėtų tinkamai atskleisti sporto reikšmę minkštajai galiai. Patobulintas indeksas, apimantis modifikuotus futbolo, Olimpinių žaidynių bei naujai įtrauktus krepšinio, teniso, svarbių tarptautinių sporto renginių ir populiariausių sporto šakų trenerių indikatorius, kurie tiksliau leidžia pamatuoti sportą kaip minkštosios galios šaltinį. Indeksas ne tik apima naujus indikatorius, bet ir pasitelkus minkštosios galios teoriją, leidžia modifikuoti sportinių pasiekimų apskaičiavimą: nustatyti individualius koeficientus skirtingoms sporto šakoms, suvienodinti skirtingų sporto šakų reitingavimo mechanizmus (futbolo ir krepšinio) siekiant gauti suderinamus ir palyginamus duomenis, prailginti matavimo laikotarpį ir pakeisti Olimpinių medalių skaičiavimo „svorio“ vertinimą.The aim of the article is to analyse the development of Soft power index (based on IfG Monocle Soft Power Index) in measuring sport on the case of influence of Lithuanian basketball. The tasks: 1) Current academic research regarding the topic will be reviewed. 2) The case of Lithuania’s basketball influence on state’s soft power will be analyzed to. prove that current Index is insufficient. 3) In accordance with a chosen in-depth case study, Soft Power Index will be improved by including additional indicators and making other amendments that would help to measure soft power of sport more precisely. Therefore, the new Soft Power Index developed with regard to Lithuania’s case allows to measure sport as a soft power resource among states more precisely embracing modified calculations of football and Olympics, additionally taking basketball, tennis, international sporting events and most popular sport arts coaches’ activities

What makes sponsorship proposal in sport sector successful? Sponsorship proposal development theory and practice

It has been established by scientific studies (Doherty, Murray, 2007; Sutton, 2007; Gwinner, Bennett, 2008) that the phenomenon of sponsorship in the sports sector is relevant both to business (the sponsor) and to the sport (the beneficiary). For a sports organization, a sponsorship proposal is perceived as a chance to open the door to business investments. In this way, an opportunity emerges for the business to increase brand awareness and strengthen the company’s image, increase sales and market share, and so on. In seeking business investments into a particular sport under contemporary competitive conditions, the help of researchers – in analysing sponsorship proposal preparation theory and practice and answering the question of what determines the success of a sponsorship proposal in the sports sector – becomes relevant. The study that has been conducted examines the most important goals of investments in sports sponsorships and analyses the evaluation of sponsorship proposals by the sport’s federation in an effort to establish the competitive aspects of preparing a proposal. The results of the study revealed that most sports sponsorship proposals are not sufficiently competitive due to the level of their preparation, evaluated by sponsors as average

„Kauno regata“ – Kauno regiono konkurencingumo didinimo perspektyva

Šiuolaikinėje visuomenėje vykstantys globalieji procesai skatina viso pasaulio mokslininkus ir praktikus vis daugiau dėmesio skirti konkurencingumo analizei. Konkurencingumo klausimai tapo neatsiejami tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu ar vietiniu viešojo valdymo lygiu. Ne tik verslo organizacijos, bet ir šalys, regionai bei miestai siekia būti konkurencingi, kad išliktų informacijos ar žinių ekonomikos suformuotoje naujojoje globaliojoje rinkoje (Best, 2001). Miestai konkuruoja tarp savęs skirtingose srityse ir viena svarbiausių sričių, ypač tam tikruose regionuose, yra turizmas. Šiame straipsnyje analizuojama sportinio turizmo įtaka miestams, o siauriau – kokią įtaką Kauno regiono konkurencingumui daro renginys „Kauno regata“. Tyrimo objektas – konkurencingumo didinimo perspektyva. Tyrimo tikslas – įvertinti „Kauno regatos“ renginio įtaką Kauno regiono konkurencingumui didinti. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti miesto konkurencingumo esmę. 2. Nustatyti „Kauno regatos“ rengėjų ir dalyvių požiūrį į renginį ir jo įtaką miesto konkurencingumui. Norint nustatyti „Kauno regatos“ įtaką Kauno miesto konkurencingumui, pasirinktas kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kiekybinio tyrimo tikslas – „Kauno regatos“ dalyvių nuomonė, o kokybinio – suvokimo procesas, kuris grindžiamas individualiomis metodologinėmis žmonių socialinių problemų tyrimo tradicijomis. Tyrimui pagrįsti sukonstruotas kompleksinis, holistinis paveikslas, išsamiai analizuojamas tiriamųjų požiūris, tai leido išsiaiškinti ir paties renginio organizatoriaus poziciją. Kiekybinis tyrimas apėmė 92 respondentus, kurie dalyvauja regatos renginiuose. Kokybinis tyrimas atliktas su ekspertu – „Kauno regatos 2010“ organizatoriumi, Lietuvos buriuotojų sąjungos techninės komisijos pirmininku. Tiriant nustatyta, kad miestų konkurencingumas gali būti analizuojamas tarp labai skirtingų objektų: įmonių, paslaugų, turizmo sektoriaus, darbuotojų, kaimo, miesto, regiono, šalies ir t. t. Iš tiesų didelę reikšmę miestams ir jų veiklos rezultatams turi nacionalinė (ir tarpvalstybinė) politika, šalies ekonominės veiklos struktūra, inovacijų lygis, nacionalinė mokesčių politika, žmogiškųjų išteklių plėtotė, tarifai, makroekonomikos ir pramonės iniciatyvos, kitos viešosios politikos sąlygos, pasiekiamumo laipsnis, darbo jėgos išsilavinimo lygis ir pan. Miestai negali, kaip anksčiau buvo manoma, būti apskritai konkurencingi. Iš tikrųjų jų konkurencingumas susijęs su atskiromis sritimis. Miestai konkuruoja tam, kad padidintų savo patrauklumą potencialioms tikslinėms rinkoms, šiuolaikinei infrastruktūrai, aukštosioms technologijoms, inovacinei veiklai. Vietovės taip pat konkuruoja, kad pagerintų gyvenimo kokybę ir padidintų aplinkos sąlygų standartus, būtų patrauklios kaip turistiniai objektai. Buriavimo sportas Lietuvoje yra sezoniškas, tačiau kasmet jis tampa vis populiaresnis. „Kauno regata“ sulaukia nemažai dalyvių, tačiau norint suorganizuoti gerą renginį būtina žinoti savo dalyvį. Tiriant nustatyta, kad organizuojant buriavimo renginį labai svarbu yra pačios pramogos, kurios pritraukia ne tik dalyvius, bet ir žiūrovus. Būtina nepamiršti sportinio turizmo, kuris prisideda tiek prie renginio sėkmės, tiek ir prie šalies ar miesto ekonomikos. Svarbu sukurti atskiras erdves tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems, turistams ir pan. Svarbu pažymėti ir tai, kad dalyviai atvyksta su šeimomis, su draugais, pateikus pilną paslaugų paketą, atsirastų galimybė turėti nuolatinius regatos ir miesto lankytojus. Pats renginys yra konkurencingas, dalyviai juo patenkinti, renginys plečiasi. Vis dėlto, atsižvelgiant į organizatoriaus pateiktus atsakymus, kyla abejonė dėl renginio įtakos miesto konkurencingumui ateityje. Renginys neturi aiškios strategijos, kaip išlikti rinkoje, nežvelgiama plačiau į tai, kokias ekonomines galimybes jis gali suteikti tiek šio sporto mėgėjams, sporto bazėms, nepamirštant ir miesto. Tad kol kas renginys prisideda prie miesto konkurencingumo, tačiau didėjant pramogų pasiūlai, plečiantis sportinio turizmo sektoriui to gali nebeužtekti. „Kauno regatai“ trūksta unikalumo, todėl ji taps nebeįdomi ir nebekonkurencinga kaip renginys ir miesto dalis. Sprendimas: suburti gerus vadybininkus, numatyti aiškią veiklos strategiją, pasitelkti verslo sektoriaus ir savivaldybės pagalbą. Toks sprendimas galėtų padėti „Kauno regatos“ renginiui tapti Kauno miesto vizitine kortele ir padidintų Kauno miesto konkurencingumą