The comparative analysis of accuracy index of throw to the basket by given various physical load

Krepšinis – sporto šaka, kuriai būdinga labai didelio intensyvumo judamoji veikla, jos rezultatai priklauso nuo žaidėjų motorinių galimybių ir gebėjimų, pasireiškiančių rungtynių metu. Vienas svarbiausių – gebėjimas prisitaikyti prienuolatos kintančių fizinių krūvių, nesutrinkant judesių, veiksmų tikslumui, jų pastovumui. Atsižvelgus į tai, kad, viena vertus, 14–15 m. krepšininkių gerėja judėjimo funkcinės galimybės ir koordinaciniai gebėjimai, judesių pastovumas, kita, tuo amžiaus tarpsniu vyksta širdies veiklos pokyčiai, aktuali yra mokslinė problema: kokią įtaką jaunųjų krepšininkių metimų į krepšį tikslumui turi įvairaus intensyvumo fiziniai krūviai. Tyrimo tikslas – nustatyti fizinio krūvio intensyvumo įtaką jaunųjų krepšininkių metimo į krepšį tikslumui. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti vidutinio intensyvumo fizinių krūvių įtaką įvairaus amplua žaidėjų metimų į krepšį tikslumui pratybų metu. 2. Nustatyti ir įvertinti didžiausio intensyvumo fizinių krūvių įtaką metimų į krepšį tikslumui. 3. Ištirti įvairaus amplua žaidėjų metimų į krepšį tikslumo rodiklių kaitą, esant įvairaus intensyvumo fiziniams krūviams. Tiriamąją imtį sudarė 14–15 metų jaunosios krepšininkės (n=36). Tirtų eksperimentinės grupės krepšininkių pirmojo testo (fizinio krūvio intensyvumas buvo vidutinis) pirmojo testavimo metimų į krepšį tikslumo rodikliai (36,8 %, 14,7 ± 4,1 tikslių metimų) atitiko vidutinio parengtumo krepšininkių rodiklius, antrojo testavimo metimų į krepšį tikslumo rodikliai (45,7 %, 18,3 ± 3,5) buvo kaip labai gero parengtumo krepšininkių rodikliai. Antrojo testo (fizinio krūvio intensyvumas buvo didžiausias) pirmojo testavimo metimų į krepšį rodikliai (35,3 %, 14,2 ± 3,7) buvo vidutinio parengtumo, antrojo testavimo (44,3 %, 17,7 ± 3,5) – geresni negu vidutinio parengtumo krepšininkių. Įvairių ampua žaidėjų pirmojo ir antrojo testų dviejų testavimų vidutinių rodiklių skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p 0.05). The first test indices of the wings during the second testing (under physical load of average intensity) (50 percent, 19,9 ± 3,0) differed statistically significantly from the second test indices during the second testing (48 percent, 19,3 ± 3,1) and reached the zone of good preparedness indices (p<0.05). The first test indices of the centre forwards during the second testing (37 percent, 14,8 ± 1,9) differed insignificantly from the second test indices shown during the second testing (36 percent, 14,2 ± 1,9) and corresponded to the level of average preparedness of girls basketball players