The Cathedral of Vilnius: problems and features of natural conditions

The Cathedral of Vilnius is one of the main architectural monuments in Lithuania. This structure was built in unfavorable geological conditions. Due to this reason, the foundation of the building subsides; there occur wall deformations and cracks. Preservation of the building is today’s urgent problem. When evaluating the geologic environment from the perspective of engineering, construction works require deep analysis of the following key environment components and discuss them: relief, soils of geologic structure and their geotechnical properties, conditions of underground water occurrence and geological processes, and condition of the foundation. The article provides the brief history of construction and reconstruction of the Cathedral based on archival studies, the description of engineering geological conditions, and the archeologic and historic material of the evaluation of the foundation

BETWEEN ARTISTIC AND SCIENTIFIC VISUAL RECONSTRUCTION: CASE STUDY OF VILNIUS UPPER CASTLE / TARP MENINĖS IR MOKSLINĖS VAIZDINĖS REKONSTRUKCIJOS: VILNIAUS AUKŠTUTINĖS PILIES ATVEJIS

The article tells the history of reconstruction images of the Vilnius Upper Castle. The rapid decay of the defences constructions in 19th century have encouraged not only the first heritage protection practices but also artistic inspirations to visually recreate the majestic spirit of the Grand Duchy of Lithuania. Artists, architects, art critics, and later archaeologists, investigated first construction forms by analysing the remains of architectural elements and by referring to iconographic, archaeological data and analogues. Images, schemes and models from the second half of 20th century had a particularly large influence on today’s’ understanding of historic visualisation of architectural forms of the castle. The purpose of this article is to examine the origin of reconstructive images and the grounds of the visual playback of architectural forms. Santrauka Straipsnyje atskleidžiama Vilniaus Aukštutinės pilies rekonstrukcinių vaizdų istorija. XIX amžius, prasidėjęs sparčiu gynybinio komplekso nykimu, paskatino ne tik pirmąsias paveldosaugines praktikas, bet ir menines inspiracijas atvaizduose atkurti didingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasią. Menininkai, architektai, menotyrininkai, vėliau archeologai nagrinėdami pilies architektūrinių elementų liekanas bei remdamiesi ikonografija, archeologiniais duomenimis, analogijomis tyrė ir analizavo pirmines statinių formas. Ypač XX a. antrosios pusės piešiniai / brėžiniai, maketai suformavo ir šiandieninį pilies istorinio vaizdo suvokimą. Straipsnyje siekiama išnagrinėti rekonstrukcinių vaizdų kilmę ir atskleisti, kuo grįstas architektūrinių formų vizualinis atkūrimas. Reikšminiai žodžiai: Vilniaus Aukštutinė pilis, paveldas, vaizdinė rekonstrukcija, vaizdinys, architektūros tyrimai, ikonografija, kartografija