SKOMANTAI HILL-FORT IN WESTERN LITHUANIA: A CASE STUDY ON HABITATION SITE AND ENVIRONMENT

Hill-forts are visually distinct archaeological monuments of the Lithuanian landscape; despite excavations that have recently become more intensive, more often than not we still make judgments of hill-forts on the basis of their surviving image, which is assumed to reflect the final stage of their existence. Usually our knowledge about the size of the settlement at its foot, its planigraphy, and of course chronology, is too slender to make any conclusions. By employing complex non-destructive research methods (palynological, geochemical, lithological and geomagnetic analysis, as well as 14C and thermoluminescence dating), the article discusses the time of the rise and the abandonment of Skomantai hill-fort and settlements, the hierarchical relations with the hill-fort as an object forming the settlement structure of the neighbouring area, both settlements at the foot of the hill, and the surrounding burial grounds and monuments, all of which make up a micro-region. As the economic model of the community and the social structure of society changed, the relations between the hill-fort and the settlements changed, as did the purpose of the hill-fort.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/ab.v17i0.55 Key words: western Lithuania, Skomantai, hill-fort, settlements, micro-region, human activity, non-destructive research methods, 14C dating, thermoluminescence dating

Archeobotanika Lietuvoje : makrobotaniniai ir palinologiniai tyrinėjimai

Mūsų žinios apie ankstyvąjį augalų panaudojimą ir žemdirbystės raidą Lietuvos teritorijoje daugiausia remiasi netiesioginiais tiktai keleto gyvenviečių tyrimų rezultatais: atsitiktinai pastebėtomis sėklomis, kultūrinių augalų pėdsakais žiedadulkių (mikrobotanikos) diagramose, žemdirbystės įrankių egzistavimu. Šie duomenys gali duoti bendrą žemės ūkio ir jo raidos vaizdą, tačiau tos raidos specifika ir chronologinės bei geografinės charakteristikos lieka neaiškios. Sistemingi archeobotaniniai tyrinėjimai gali užpildyti šią spragą. Sistemingi kompleksiški makrobotaniniai bei palinologiniai tyrinėjimai archeologiniuose objektuose iki šiol Lietuvoje nebuvo atliekami. Šiame darbe pateikiami pirmieji bandymai siekiant pagrindinio darbo tikslo – preciziškiau papildyti interpretacijas apie augalų vaidmenį žmonių ūkio sistemoje bei apie tos ūkio sistemos raidą Rytų Baltijos regione. Straipsnyje aprašomi sėklų, riešutų ir vaisių makrobotaniniai radiniai iš dviejų archeologinių neolito ir bronzos amžiaus paminklų: Kretuono gyvenviečių serijos Šiaurės Rytų Lietuvoje ir Turlojiškės gyvenvietės Pietvakarių Lietuvoje. Žemaitiškės 2 gyvenvietėje buvo paraleliai paimti ir ištirti makrobotaniniai bei žiedadulkių pavyzdžiai. Palinologinė analizė Turlojiškės durpyne nebuvo tiesiogiai susijusi su archeologine stovyklaviete, nes tyrimų vieta buvo nutolusi nuo perkasos kelis šimtus metrų, todėl šių tyrimų rezultatai atspindi bendrą regiono raidą. Paleobotaninių tyrimų rezultatai Turlojiškėse kartu su archeologine ir osteologine informacija patvirtina žemdirbystės ir gyvulininkystės egzistavimą regioneOur knowledge about the early use of plants and the development of agriculture in the territory of Lithuania is mainly based on indirect results of the studies of several settlements: accidentally noticed seeds, traces of cultural plants in pollen (microbotany) diagrams, and the existence of farming tools. These data may provide a general picture of agriculture and its development; however, the specifics of that development as well as chronological and geographical characteristics remain vague. Systematic archaeobotanical investigations may fill this gap. Systematic complex macrobotanical and palynological investigations in archaeological objects have not been carried out in Lithuania so far. The study presents the first attempts to achieve the main aim – to update the interpretations of the role of plants in the human economic system and of the development of that system in the Eastern Baltic Region more precisely. The paper describes macrobotanical findings of seeds, nuts and fruits from two archaeological monuments of the Neolithic Era and the Bronze Age: the series of Kretuonas settlements in North-Eastern Lithuania and Turlojiškė settlement in South-Western Lithuania. Macrobotanical and pollen samples were taken at Žemaitiškė 2 settlement and examined. Palynological analysis in Turlojiškės peatbog was not directly related to the archaeological campsite, because the site of investigation was located at a distance of several hundred metres from the canal, thus the results of these investigations reflect the overall development of the region. The results of paleobotanical investigations in Turlojiškės together with archaeological and osteological information confirm the existence of arable and livestock farming in the region

Juodonys ir Jaros apyežeris : gamta ir gyventojai

Geologinė s ir archeologinės kooperacijos tikslas - žmogaus ir aplinkos sąveikos dinamikos rekonstrukcija. Archeologų įsitraukimas į tarpdisciplininį bendradarbiavimą gali būti dvejopo pobūdžio: ekstensyvus (regioninis) arba intensyvus (lokalinis). Pokristinis geležies amžius truko tik šiek tiek ilgiau nei 1000 metų. Sudėtingėjant visuomenei daugėjo pokyčių kurie nebūtinai apėmė visas sociokultūrinės sistemos sferas, siaurėjo jų įtakos plotas , ryškėjo partikuliarizmas. Todėl žmogaus ir aplinkos kontakto problemas geležies amžiuje tenka spręsti žiūrint jau ne į ilgalaikių, bet trumpalaikių pokyčių perspektyvą, tyrinėjamą laikotarpį suskaldant į kaip įmanoma trumpesnes fazes. Šio straipsnio tikslas - turint galvoje ilgalaikę perspektyvą įvertinti aplinkos ir žmogaus veiklos kaitą Juodonių ir Jaros apyežerio apylinkėse . Straipsnyje pateikiami ir osteologinės medžiagos iš Juodonių papėdės gyvenvietės analizės rezultatai . Archeologiniu s duomenis derinant su paleoaplinkos tyrimų rezultatais, buvo suformuota žmogaus poveikio aplinkai kintamumo schema. Medžiaga analizuota ir tyrimo išvados formuluotos suskirsčius į laikotarpius: neolitą, bronzos amžių, ankstyvąjį geležies amžių, ankstyvąjį ir vėlyvąjį romėniškus laikotarpius, migracijų periodą, viduriniojo geležies amžiaus antrąją pusę, vėlyvąjį geležies amžių bei istorinius laikus.The aim of geological and archaeological cooperation is the reconstruction of dynamics of the interaction between a man and the environment. The involvement of archaeologists in interdisciplinary cooperation may be twofold: extensive (regional) or intensive (local). After-Christ Iron Age lasted slightly longer than 1 000 years. With society becoming more advanced, there were more changes that not necessarily covered all spheres of the sociocultural system, the area of their influence narrowed and particularism came to light. Therefore, the problems of the interaction between a man and the environment in the Iron Age should be solved from the point of view of short-term rather than long-term changes and the explored period should be divided into the shortest possible phases. The aim of this paper is to evaluate, in the long-range perspective, the change in the environment and human activity in the locality of Juodonys and Jara environment. The paper presents the findings of the analysis of osteological material from Juodonys foot settlement. Archaeological data was combined with the findings of paleoenvironmental research to form the scheme of changeability of the human impact on the environment. The material was analysed and research conclusions were formulated having made a division of periods: the Neolithic Age, the Bronze Age, the Early Iron Age, the Early and Late Roman Periods, the Migration Period, the second half of the Middle Iron Age, the Late Iron Age and the Historical Times