ES taršos leidimų ateities sandorių rinka: kainų formavimosi aspektai

The main purpose of this article is to study the relationship between the spot and future price of European emissionallowances in order to test market efficiency hypothesis and determine which price leads the price discovery process.The work consists of several parts: presentation of theoretical background of model cost of carry; validation of cost of carrymodel assumptions; analysis of price development and conclusion.The cost of carry and cointegration theory is provided as well as overview of the related literature and existing research.The empirical examination reveals structural breaks in data and evidence that spot and futures prices are linked by the cost-ofcarryapproach in the second half of the analysed period. The examination of price development in the market indicated futures price leadership.Conclusion summarized the main results of the performed research.Straipsnyje nagrinėjamas taršos leidimų rinkos efektyvumas bei joje atliekamų sandorių kainų pokyčiai. Pateikiamas laikymo kaštų modelis bei, naudojant „Bluenext“ biržos duomenis, atliekama laikymo kaštų modelio prielaidų galiojimo analizė. Be to, VECM ir VAR modelių pagalba nagrinėjami taršos leidimų kainų formavimosi bruožai, atliekant Grangerio priežastingumo vertinimą. Galiausiai pateikiami ryšio tarp neatidėliotinų ir ateities sandorių kainų ir rinkos efektyvumo tyrimo rezultatai

Polypharmacy of geriatric patients – the concept of risk – analysis and assessment

Master‘s thesis of J. Karpaviciute. “Polypharmacy of geriatric patients – the concept of risk – analysis and assessment“. Thesis supervisor prof. V.Briedis.The Institute of Clinical Pharmacy of the Faculty of Medicine of The Medical Academy of The Lithuanian University of Health Sciences. The aim of the thesis: to identify and evaluate the prevalence of polypharmacy (usage of ≥ 5 medications) and risk factors among elderly inpatients in the department of geriatric medicine. Objectives: 1) To evaluate the prevalence of polypharmacy (n, %) among elderly patients before and after hospitalization. 2) To characterize polypharmacy and its risk factors for elderly patients. 3) To evaluate adherence to the prescribed treatment plan. 4) To evaluate the risks polypharmacy may cause. Methodology: daily, the first 3 patients (aged ≥ 65) hospitalized to the Department of Geriatric Medicine and matching specific inclusion criteria were asked to participate in the research. Overall, research and analysis were completed on a total of 100 geriatric patients and their medical histories. The retrieved data was processed by SPSS (Statistical Package for the Social Sciences). Results: the participants were 73 percent female and 27 percent male. The prevalence of polypharmacy was present in 55 percent (before hospitalization) and in 82,9 percent (after hospitalization) of patients (p 0,05). Patients with sleeping disorders had a 3,2 times greater risk of polypharmacy, patients with an incidence of falls – 2,67 times greater risk (CI 90 %), patients with 7 – 9 diagnoses – 3,69 times higher risk of polypharmacy (p < 0,05). The medication adherence of 45 percent of participants was medium, 37 percent – at a high level, 18 percent – low. Polypharmacy patients were associated with 3,12 times greater risk of sleeping disorders (p < 0,05). It was noticed that polypharmacy may be the cause of falls, urine incontinence and hospitalization during 6 months. Conclusions: polypharmacy is common for more than half the population of elderly patients and the rate rises after hospitalization. Polypharmacy might be caused by several risk factors and might cause geriatric syndromes by itself. Polypharmacy may lower adherence to the treatment plan. Almost half of the patients scored medium on the medication adherence scale

Ar saugumo taryba grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos atvejais neatlieka savo funkcijų?

The recently occurred crises reveal problems with activity of the Security Council (SC) exist, therefore this body has been criticized as ineffective organ of the United Nations. This master work argues there are limits caused by laws, rules or other conditions, which create barriers for the implementation of the SC primary responsibility. The SC is principal in maintenance of international peace and security. Notwithstanding in some cases the General Assembly (GA) starts acting under the responsibility of the SC. In this case the GA becomes secondary organ in maintaining the international peace and security, this appears when the Resolution 377 is invoked, therefore the powers of SC becomes secondary, thus Resolution 377 stands as limit. In the situations that are considered as threat to the peace, breach of the peace or act of aggression the SC shall act in accordance with the principles of justice and international law, these principles are deemed to be as limits. The next barriers are that all members shall refrain from the threat or use of force, also, according to the Charter all domestic affairs and territorial integrity shall be respected. Moreover, the SC stays inactive when the decision-making process fails. Despite of the SC primary responsibility, the Chapter VIII provides a framework within regional arrangements, for this reason the SC remains silent. The other limits are found considering the structural issues. Besides, the framework of determination if the situation falls under the Article 39 creates uncertainty, therefore the action of the SC is prevented. Finally, the results of analysis reveal that the hypothesis of this work is positive, because the existing laws, rules or specific conditions do not create a path to act in case of threat to the peace, breach of the peace or an act of aggression, therefore the possible ways out from inaction are provided and evaluated, in order to overcome this impasse.Neseniai įvykusios pasaulinės krizės atskleidžia, jog Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (ST) neveikia grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos atvejais. Šiuo darbu siekiama ištirti, ar minėta Saugumo Taryba, nors ir kaip įteisintas pagrindinis organas taikos palaikyme bei atkūrime, yra suvaržyta teisės aktų, taisyklių ar kitų jos neveikimą lemiančių sąlygų. Darbe apibrėžiami parengtiniai darbai, kurie buvo atlikti kuriant Jungtinių Tautų Chartiją. Pagrindinis šios organizacijos tikslas buvo užtikrinti ir palaikyti taiką bei saugumą situacijose, kurios tikėtina, kad galėtų kelti pavojų. Chartijos vedama galia Saugumo Taryba buvo paskirta kaip pirminis organas taikos ir saugumo palaikyme bei atkūrime. Taip pat įpareigota nustatyti ar situacija kvalifikuojama pagal Chartijos 39 straipsnį, tai yra ar situacija atitinka grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos vertinimo kriterijus, o nustačius, jog situacija atitinka Chartijos 39 straipsnį, ST buvo paskirta kaip institucija, kuri imtųsi veiksmų dėl grėsmės tarptautinei taikai bei saugumui pašalinimo. Iš parengtinių darbų analizės galima pastebėti, kad Saugumo Taryba buvo kurta veikimo pagrindu, visos jai skirtos funkcijos žymėjo veikimo modelį, o neveikimas nebuvo apibrėžtas. JT Chartija taip pat apibrėžia, kad Saugumo Taryba savo paskirtos atsakomybės užtikrinime bei vykdyme yra pagrindinis organas. Tačiau, kaip pažymi Tarptautinis Teisingumo Teismas, ši teisė (palaikyti ir atkurti taiką bei saugumą) tėra pagrindinė, bet ne išskirtinė (t.y. neskirta išimtinai vien Saugumo Tarybai), dėl to Generalinė Asamblėja (GA) gali įstoti ir pradėti veikti pagal ST paskirtą atsakomybę grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos atvejais. Šioje situacijoje GA tampa papildomu, antriniu organu tarptautinės taikos užtikrinime. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Generalinė Asamblėja kaip antrinis organas gali įstoti tik tada, kai yra taikoma Rezoliucija 377. Daug mokslininkų kelia šios rezoliucijos teisėtumo klausimą, tačiau tyrimo metu išsiaiškinta, kad šis dokumentas neprieštarauja JT Chartijai, o jėgų pasiskirstymas tarp ST ir GA reguliuojamas pačios Saugumo Tarybos. Todėl galima teigti, jog ši rezoliucija blokuoja minėto organo veikimą grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos atvejais, todėl Saugumo Taryba dėl šio dokumento taikymo negali veikti ir atlikti savo pagrindinės pareigos. Svarbiausi pasikeitimai Jungtinių Tautų sistemoje įvyko po Sovietų griūties. Vienas iš jų tai, kad Saugumo Taryba įgijo nepalyginamai daugiau galių, kurios reikalingos sprendžiant klausimą ar tam tikra situacija yra kvalifikuojama pagal 39 Chartijos straipsnį. Vis dėlto, nepaisant padidėjusių Saugumo Tarybos galių, teisės aktų nagrinėjimo metu atsiskleidžia, kad pati Chartija sukuria limitus, kurie varžo ir riboja šios institucijos veikimą. Būtent dėl šios priežasties gali atsirasti neveikimas. Analitinė dalis yra susijusi su Saugumo Tarybos neveikimo tyrimu. Pirmasis randamas limitas, kuris gali būti taikomas neveikimui, kyla iš prievolės veikti pagal teisingumo ir tarptautinės teisės principus, tai yra visi veiksmai turi būti apsvarstyti ir būti proporcingi atsižvelgiant į minėtus principus. Reikalavimas laikytis antrojo Chartijos straipsnio taip pat atskleidžia, kad neveikimas sąlygojamas ir jo. Pagal minėtą straipsnį visos Jungtinių Tautų narės savo tarptautiniuose santykiuose turi susilaikyti nuo jėgos panaudojimo, todėl bet koks jėgos naudojimas, kuris kyla siekiant Saugumo Tarybos savo pagrindinės pareigos atlikime, yra niekinis ir negalioja. Dėl šios priežasties “pareiga susilaikyti” lemia, kad Saugumo Taryba lieka neveikime. Suvereniteto reikšmė taip pat atsiskleidžia kaip limitas, lemiantis neveikimą, kadangi pagal Chartiją teritorinis vientisumas privalo būti gerbiamas, todėl ši institucija dažnai nenusprendžia ar situacija pagal 39 Chartijos straipsnį yra tarptautinė, ar pažeidžianti suverenitetą, tai yra vidaus. Taip pat Saugumo Tarybos neveikimas aiškiai atsiskleidžia per nepavykusį sprendimo priėmimo procesą. Tokia situacija iškyla, kai viena ar kelios iš penkių institucijos nuolatinių narių panaudoja savo veto balsą, kuris šiame procese atlieka limito funkciją, tai yra panaudota veto galia užkerta kelią dokumento priėmimui, dėl ko ST neatlieka savo pagrindinės pareigos, pavestos JT Chartija. Priežasčių dėl ko taip atsitinka yra įvairių, tai gali būti ir dėl siekimo patenkinti savo interesus (self-interest), dėl sąjungininkių interesų užtikrinimo (allies-interest) bei dėl kitų priežasčių, t.y. kadangi visos ST priimtos rezoliucijos yra įpareigojančios šalis nares elgtis pagal jų nuostatas, dažnai veto būna panaudojamas, kad būtų užkirstas kelias tų normų įtvirtinimui. Dar daugiau ši institucija yra pajėgi priimti ir tokią rezoliuciją, kurios nuostatos privalėtų būti įtvirtintos nacionalinėje teisėje, todėl veto naudojamas siekiant išvengti numatomų pasekmių. Kaip minėta prieš tai, Saugumo Tarybos pagrindinė pareiga yra palaikyti ar atkurti tarptautinę taiką ir saugumą, tačiau nepaisant to Chartijos VIII skyrius numato, kad ši pareiga gali būti perleista regioninėms organizacijoms. Darbe nagrinėjamas Kosovo atvejis atskleidžia Saugumo Tarybos neveikimą bei regioninių organizacijų veikimą. Kitos neveikimo sąlygos darbe pristatomos taip pat, tačiau jos susijusios su struktūrinėmis priežastimis.. Taigi, įgyvendinus darbo tikslą ir uždavinius bei remiantis gautomis tyrimo išvadomis, galima teigti, jog kelta hipotezė, kad Saugumo Taryba neveikia grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos atvejais, pasitvirtino, nes priimti teisės įstatymai, taisyklės ar tam tikros kitos sąlygos lemia šios institucijos neveikimo būklę. Dėl šios priežasties darbas pateikia pasiūlymus bei galimą jų įgyvendinimo modelį, kurie galėtų būti įteisinti, siekiant visiškai sustabdyti ar panaikinti Saugumo Tarybos neveikimą ir įgyvendinti veikimo modelį, kurį numatė Chartijos kūrėjai grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos atvejais.Vytauto Didžiojo universiteta

Mobile Marketing Integration into the Marketing Communication Complex

Pastaraisiais metais mobilus marketingas populiarėja nesuvaldomu greičiu, tačiau kaip mokslinės analizės objektas dar nėra sulaukęs itin didelio mokslininkų dėmesio, todėl šio baigiamojo darbo tikslas yra išanalziuoti šį reiškinį ir pateikti integruotųjų marketingo komunikacijų strategijos modelį, įtraukiant į jį ir mobilaus marketingo priemones. Teorinėje darbo dalyje yra aptariama tiesioginio marketingo sąvoka, tokiu būdu pereinant prie temos objekto - mobilaus marketingo bei jo panaudojimo priemonių: mobilios reklamos, mobilaus pardavimų skatinimo ir mobiliosios santykių su klientais vadybos (CRM) forma. Skyriaus pabaigoje analizuojama integruotųjų marketingo komunikacijų sąvoka bei jos reikšmingumas. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami empirinio tyrimo, atlikto apklausus Lietuvos vartotojus nagrinėjama tema bei analizuojama mobilaus marketingo situacija pasauliniame kontekste, rezultatai. Taip pat, pasitelkiant antrinių duomenų šaltinių analizę, pateikiama mobilaus marketingo naudojimo užsienio šalyse patirtis. Projektinėje darbo dalyje yra pateikiamas integruotųjų marketingo komunikacijų modelis, į kurį integruojamos ir mobilaus marketingo priemonės.In recent years, mobile marketing is gaining popularity disorderly speed, but as a subject of scientific analysis has not yet attained high academic interest, therefore the aim of this Master’s Thesis is to analyze this phenomenon and give integrated marketing communications strategy model, including mobile marketing tools in it. In the theoretical part of the work is discussed the concept of direct marketing, thus moving to the subject of theme - mobile marketing and its use of tools: mobile advertising, mobile sales promotion and mobile customer relationship management (CRM) form. At the end of the chapter is analyzed the concept of integrated marketing communications and its importance. In the analytical part of the Master’s Thesis is given and analyzed the empirical research performed with asking Lithuanian consumers of the topic of mobile marketing and analyzed the situation in the global context, results. Also, using analysis of the secondary data sources, is given mobile marketing abroad experience. In the project part of this work is given the integrated marketing communications model, which integrates and mobile marketing tools.Vytauto Didžiojo universiteta

Strategic Stability: It Takes Two to Tango?

This article focuses upon the most recent trends in nuclear deterrence and strategic stability. It addresses the contemporary developments in three interconnected domains: first-strike, crisis and arms race stability. It traces the evolution of strategic stability studies, highlights the most fundamental contribution in the three above-mentioned study areas, and attempts to explain the change in contemporary nuclear deterrence. During the Cold War the superpowers developed international practices and unwritten rules of nuclear deterrence. Political practices emerged together with extensive studies of nuclear deterrence, which were based on a rational choice approach and game modelling. Contemporary international relations (IR) faces revival of nuclear deterrence studies. While some scholars are rediscovering the Cold War IR analysis models and adapting them to contemporary realities, others are looking for new analytical possibilities. This article focuses upon interlinkages between first-strike, crisis and arms race stability, and attempts to explain how changes in strategic environment can help better understanding the contemporary nuclear deterrence. It discusses whether and under what conditions nuclear parity, first-strike stability, arms control and crisis equilibrium can guarantee the strategic stability and military balance. It also addresses the qualitative or quantitative change in the conflict or crisis perception, and its implications on contemporary deterrence

Analysis of regional security dynamics. Internal and external factors and their interplay = Regioninės saugumo dinamikos analizė. Vidiniai bei išoriniai veiksniai ir jų sąveika : PhD dissertation : social science, political science (02 S)

Disertacija rengta 2005-2010 m. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteteBibliogr.: p. 225-250Politologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Traumatic memory in the novels of Lithuanian Jews (Grigory Kanovich, Icchokas Meras, Markas Zingeris)

Magistro darbe analizuojama trauminė atmintis Lietuvos žydų romanuose. Tiriamoji medžiaga ir šaltiniai – šeši romanai: Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką“ (1963), „Ant ko laikosi pasaulis“ (1969), Grigorijaus Kanovičiaus „Žydų parkas“ (1998), „Šėtono apžavai“ (2008) Marko Zingerio – „Grojimas dviese“ (2003), „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“ (2009). Tokį kūrinių pasirinkimą lėmė Lietuvos rašytojų žydų romanų skirtingi trauminės atminties aspektai (moraliniai, istoriniai, filosofiniai) bei saviti traumos naratyvai romanuose. Teorinėje darbo dalyje pristatoma traumos ir postmemory teorijos, semiotikos metodas, kuris yra pasitelkiamas trauminės atminties naratyvų analizei. Dėstymo dalyje yra išskiriamos dvi pagrindinės trauminės atminties rūšys: kolektyvinė ir individualioji. Pastebėta, jog trauminė atmintis romanuose reiškiama per archetipus ir istorinius kontekstus, traumos naratyvui yra būdinga fragmentiškumas. G. Kanovičiaus romane „Žydų parkas“ atmintis – dominuojantis motyvas, kuris yra atspindimas per žydų tėvo Abraomo archetipą ir jo pokalbį su Dievu. „Šėtono apžavuose“ trauminė atmintis yra reiškiama per istorinį kontekstą – santykius tarp žydų ir lietuvių. I. Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“ trauminis naratyvas kuriamas iš fragmentų, atkartojanančių šachmatų žaidimą, pasitelkiant Abraomo ir Izaoko istorijos parafrazes. I. Mero romane – baladėje „Ant ko laikosi pasaulis“ lietuvės moters trauminė atmintis yra koduojama per nuolat romane pasikartojančius neiginius „Ne“. Neiginys „Ne“ sustiprina traumos naratyvą. Darbas, remiantis postmemory teorija, įrodo, jog M. Zingerio romanuose trauminė atmintis atsiskleidžia per kelias žmonių kartas. Romane „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“ trauminė atmintis yra išreiškiama per rašymą (dienoraščio, laiškų). Trauminė atmintis yra kuriama naudojant istorinius ir dokumentinius duomenis.The main focus of this Master‘s paper is the traumatic memory found in the novels of Lithuanian Jews. Six novels have been chosen as the main source of information and analysis: „Stalemate“ (1963) and „What the World Rests On“ (1969) by Icchokas Meras, „Jewish park“ (1998) and „Fascination of Devil“ (2008) by Grigory Kanovich, „Playing Duo“ (2003) and „Conversation between Autumn and Spring“ (2009) by Markas Zingeris. These novels were chosen due to different aspects of traumatic memory (moral, historical and philosophical) and unique traumatic memory narratives. The theoretical part of this thesis includes the theories of trauma and postmemory and the method of semiotic analysis, which is used to investigate traumatic memory narratives. In the practical part two kinds of memories are explored - individual and collective. It has been noticed that traumatic memory in literature is expressed through archetypes and historical contexts, and traumatic narrative tends to be fragmented. In Kanovich’s novel „Jewish park“ memory is a dominating motive, which is reflected through the Jewish father Abraham’s archetype and his conversation with the God. In the novel „Fascination of Devil“ traumatic memory is reflected through historical context and the relationship between Jews and Lithuanians. In Meras’ novel „Stalemate“ traumatic narrative is created using the chess play principle – through Abraham and Isaac’s history paraphrases. In Meras’ ballad novel „What the World Rests On“ Lithuanian woman’s traumatic memory is encoded using the repetition of negative words, such as „No“. The negative word „No“ highlights the trauma narrative. With reference to postmemory theory, this thesis proves that traumatic memory in Zingeris’ novels is revealed through two generations. In Zingeris’ novel „Conversation between Autumn and Spring“ traumatic memory is reflected through writing (i.e. diary, letters). In both novels traumatic memory is created by using historical and documentary facts.  Vytauto Didžiojo universiteta