Animal Bones, Bone Artefacts and Bone Working at Late Bronze Age Fortified Settlements in North-Eastern Lithuania: Sokiškiai, Mineikiškės and Garniai I

The article discusses artefacts made of osseous materials found in the Late Bronze Age fortified settlement sites in north-eastern Lithuania. Earlier, Bronze Age bone items from three Lithuanian sites – Narkūnai, Nevieriškė and Ke­reliai – have been analysed more thoroughly. Of sites discussed here, Sokiškiai has been archaeologically investigated in the beginning of the 1980-ies. In recent years, research has been carried out on the fortified settlements of Mineikiškės and Garniai I. 14C AMS dates have been used to date new sites as well as to specify the dates of previously studied settlements. During this research, approximately half a hundred bone, antler and tooth objects were examined, and the material used to make them was determined, if possible up to the species and skeletal part. Among the materials used, bone predominated, antler was used less, and teeth were used in only a few cases. An overview is given of the common types of bone objects, the processing techniques used to make them and the uses of the objects. The majority of tools are chisels and scrapers, and awls and points, many of which could have been used as leather working tools. The third major group of finds is bone pins, which testify to the clothing fashion that needed pins for attachment. Comparing the finds of Late Bronze Age fortified settlements in Lithuania, Latvia, Estonia, and Byelorussia, greater similarity can be observed in certain types of bone artefacts in south-eastern Latvia, north-western Byelorussia, and north-eastern Lithuania

Principles for single-pixel terahertz imaging based on the engineering of illuminating and collecting nonparaxial diffractive optics

The art of light engineering unveils a world of possibilities through the meticulous manipulation of photonic properties such as intensity, phase, and polarization. The precise control over these optical properties under various conditions finds application in fields spanning communication, light-matter interactions, laser direct writing, and imaging, enriching our technological landscape. In this study, we embark on a journey to establish a rational framework for the design and assembly of nonparaxial THz imaging systems. Our focus centers on a lensless photonic system composed solely of flat-silicon diffractive optics. These elements include the high-resistivity silicon-based nonparaxial Fresnel zone plate, the Fibonacci lens, the Bessel axicon, and the Airy zone plate, all meticulously crafted using laser ablation technology. A systematic exploration of these flat elements in various combinations sheds light on their strengths and weaknesses. Our endeavor extends to the practical application of these optical components, where they illuminate samples and capture the light scattered from these raster-scanned samples using single-pixel detectors. Through a comprehensive examination, we evaluate imaging systems across diverse metrics that include contrast, resolution, depth of field and focus. This multifaceted approach allows us to distill rational design principles for the optimal assembly of THz imaging setups. The findings of this research chart an exciting course toward the development of compact, user-friendly THz imaging systems where sensors and passive optical elements seamlessly integrate into a single chip. These innovations not only enhance capabilities in THz imaging but also pave the way for novel applications, ushering in a new encouraging era of advanced THz photonic technology.Comment: 26 page

Late Bronze Age economy in the Eastern Baltic region: towards a new model

Šiame straipsnyje pristatome projekto „Vėlyvojo bronzos amžiaus (1100–500 m. pr. Kr.) ekonomika rytiniame Baltijos jūros regione: naujo modelio link“ tyrimų rezultatus. Atlikus archeologinius tyrimus tik vėlyvuoju bronzos amžiumi datuojamose įtvirtintose Garnių I (Utenos r. sav.) ir Mineikiškių (Zarasų r. sav.) gyvenvietėse atsirado galimybė kur kas išsamiau analizuoti bendruomenių ūkį ir formuluoti patikimesnį ekonomikos modelį nei iki šiol. Nagrinėjami trijų grupių šaltiniai, teikiantys galimybę patikrinti įvairių ūkio šakų atsiradimo, vystymosi ir sąveikų hipotezes. Šio tikslo siekiama, tyrinėjant zooarcheologinę ir archeobotaninę minėtų gyvenviečių medžiagą bei maisto liekanas keramikoje. Nauji rezultatai leidžia apibrėžti gamybinio ūkio modelį ir nustatyti žemdirbystės ir gyvulininkystės santykį su kitų gamtos išteklių vartojimu bei įvertinti, kurie gamybinio ūkio ir miško produktai buvo reikšmingi mainams. Nauji archeologiniai, zooarcheologiniai, archeobotaniniai ir izotopiniai duomenys įgalina nustatyti gyvensenos ir mitybos įpročius. Kurdami naują vėlyvojo bronzos amžiaus ekonomikos modelį pateikiame tarpusavyje sąveikaujančių ūkio šakų – žemdirbystės, gyvulininkystės, medžioklės, žvejybos, rankiojimo, metalurgijos ir kaulo apdorojimo visumos paveikslą ir keliame klausimą, kas vėlyvajame bronzos amžiuje galėjo daryti įtaką savitai Rytų Baltijos regiono ekonomikos raidai. Reikšminiai žodžiai: vėlyvojo bronzos amžiaus ekonomika, įtvirtintos gyvenvietės, paleobotanika, archeozoologija, mityba, specializuota amatininkystė, komunikacija.In this paper, we present the main results of interdisciplinary project that allowed us to formulate a new perspective on the economy of the Late Bronze Age in the Eastern Baltic region. New excavations at the Late Bronze Age fortified settlements of Garniai 1 (Utena district municipality) and Mineikiškės (Zarasai district municipality) lead us to analyse the economy of the communities in much greater detail and to formulate a more reliable economical model than before. This paper reviews the new results of archaeobotanical investigations of these fortified settlements, as well as δ13C and δ15N data of food remains in Late Bronze Age pottery, grains and animal bone collagen samples. These analyses allowed us to refine and clarify the likely dietary practices of consumers of certain products in the Eastern Baltic region. The paper also publishes new data on the elemental composition and lead isotopes of metalware, thereby adding to our earlier findings These studies show that metallurgy as a specialized activity did not play a significant role in the Late Bronze Age economy, but its emergence was driven by the economic changes of the period. In contrast, the production of high-level bone-antler artifacts reflects the activity of specialized craftsmen in Late Bronze Age settlements. The collection of a new large and varied dataset allows us to determine the lifestyle and dietary habits of the people living in these settlements. By developing a new model of the Late Bronze Age, we present a picture of the interwoven economies of agriculture, animal husbandry, hunting, fishing, gathering, metallurgy and bone craftsmanship as a whole, asking what might have influenced the distinctive development of the economy of the eastern Baltic Sea region during the Late Bronze Age. Key words: Late Bronze Age economy, fortified settlements, paleobotany, archaeozoology, diet, specialized craftwork, communication

Kudonys old settlement

2020 m. LLDJ tiesimo darbai vyko Kudonių kaimo (Kaišiadorių r., Žiežmarių apylinkės sen.) teritorijoje, kur 2020 m. žvalgymų metu archeologai R. Vengalis ir G. Piličiauskas (LII) aptiko senovės gyvenvietės požymių. Suprojektuotas dujotiekis šią gyvenvietę būtų stipriai pažeidęs, todėl išlikusio nesuarto archeologinio sluoksnio vietoje buvo atlikti detalieji tyrimai. Kudonių senovės gyvenvietė yra apie 650 m į ŠV nuo Ilgės ežero Š kranto. Anksčiau šio ežero krantas buvo arčiau – apie 400 m atstumu, bet artimesnė jo dalis šiuo metu jau uždurpėjusi. Gyvenvietė įsikūrusi aukštumų pakraštyje, šalia drėgnos šaltiniuotos daubos, kurioje anksčiau galbūt būta mažo ežeriuko su ištekančiu upeliu. Statant dujotiekį Kudonių senovės gyvenvietės aplinkoje paviršinis dirvožemio sluoksnis mechanizuotai nuimtas apie 8 m plote. Beveik visoje šioje atkarpoje po apie 30 cm armens sluoksniu atsidengė rusvai geltono smulkaus smėlio įžemis. [...]An excavation (9 trenches and 1 test pit, a total of 289 m2) was conducted in Kudonys Old Settlement (Kaišiadorys District) during the execution of the GIPL project. The investigation revealed a rich, undisturbed archaeological layer up to 25 cm thick. 21 sunken structures, at least 8 of which should be treated as postholes, the rest as having no determined function, were recorded in the sterile soil horizon. The investigation yielded 4037 potsherds (11.26 kg), 88 flint finds, 879 pieces (1.577 kg) of clay daub, 88 pieces (728 g) of iron slag, 20 animal bones, and 26 other finds (metal, spindle whorls, crucibles, etc.). Based on the ceramic typology and the 4 AMS 14C dates obtained, Kudonys Old Settlement is ascribable to the 7th–10th centuries. Isolated finds come from other periods: the 1st millennium BC and the 13th–14th centuries

Tarbiškės settlements

2020 m. LLDJ dujotiekio statybos darbai kirto Tarbiškių kaimo (Elektrėnų sav., Vievio sen.) teritoriją, kurioje 2015 ir 2020 m. žvalgymų metu R. Vengalis ir G. Piličiauskas (LII) aptiko senovės gyvenviečių požymių (ATL 2015 metais, 2016, p. 463–464). Suprojektuotas dujotiekis šias gyvenvietes būtų stipriai pažeidęs, todėl išlikusio nesuarto archeologinio sluoksnio vietose atlikti detalieji tyrimai. Tarbiškių senovės gyvenvietė 1 yra apie 160 m skersmens smėlingoje aukštumėlėje, kuri tik vos iškilusi drėgnesniuose padurpėjusiuose laukuose. Aukštumėlė yra apie 200 m į R nuo buvusio jau uždurpėjusio ežero kranto, Habs 123,00 m. Tarbiškių senovės gyvenvietė 2 yra išraiškingesnėje apie 230 m skersmens aukštumėlėje, prie pat buvusio ežero P galo, Habs 120,00 m. [...]The area of the Tarbiškės settlements (Elektrėnai municipality) was investigated during the GIPL project, consisting of: visual surface survey (7-hectare area); comprehensive excavation (8 trenches, with a total area of 322 m2); and survey of the area with the mechanized removal of topsoil (4550 m2). Comprehensive excavation at Tarbiškės 1 revealed an archaeological layer undisturbed by ploughing, up to 30 cm thick. The natural layer was reached immediately below the ploughed layer in the rest of the area surveyed. A total of 52 features were identified in the course of the comprehensive excavation and the survey. Although they contained archaeological finds, the majority of these features should be considered of natural origin, postdating the archaeological layer. Finds were discovered in both the ploughed and archaeological layers, as well as the features, and consisted of: 426 flint artefacts; 33 stone artefacts; 341 sherds of hand-built pottery; 14 sherds of wheel-thrown pottery; 8 pieces of clay plaster; 3 metal artefacts; and 8 pieces of burnt animal bone. The Tarbiškės settlements date to the Middle Bronze Age (1000– 900 BC), but isolated finds from other periods were present

Nepastebimas ankstyvojo prieš romėniškojo geležies amžiaus kraštovaizdis: Kakliniškių 7 gyvenvietės tyrimai, padėję į žvelgti iki šiol neidentifikuotą apgyvendinimo etapą Pietų Lietuvoje

2020 m. atliekant tyrimus magistralinio dujotiekio vietoje, aptikta ir tirta Kakliniškių 7 gyvenvietė (2 pav.). Archeologiniai pėdsakai čia buvo gana menki – archeologinio sluoksnio beveik neišlikę, aptikti įgilinti objektai koncentravosi vos 10 m skersmens areale. Iš viso užfiksuota 19 objektų, kurių devyni greičiausiai yra gamtinės kilmės (3, 4 pav.; 1 lentelė). Visgi įgilintuose objektuose surinkta gausi ir reprezentatyvi, tik vienam trumpam apgyvenimo etapui priklausančios keramikos kolekcija, archeobotaninė medžiaga (11 pav.; 3 lentelė) ir kiti radiniai (10 pav.) suteikė itin vertingų duomenų, leidžiančių naujai pažvelgti į I tūkstantmečio pr. Kr. kultūrinę situaciją Pietryčių Lietuvoje. Visa keramika priklauso vienam tipui, kurio išskirtinis bruožas – brūkšniuotas paviršius su papildomai užteptu kruopėtumo suteikiančiu sluoksniu. Visų indų formos labai panašios – tai puodai gaubtomis sienelėmis ir nežymiai išreikštais peteliais (5–9 pav.; 2 lentelė). Šis keramikos tipas iki šiol nebuvo išskirtas, o tokios keramikos žinota tik iš kapinynų. Naujai išskirtas keramikos tipas pavadintas Kakliniškių tipu. Kakliniškių tipo keramikos išskyrimas ir požymių apibrėžimas leido tokią keramiką identifikuoti ir kitose Pietryčių Lietuvos ir rytinėse Užnemunės gyvenvietėse. Tai Kakliniškės 6 ir 8, Migūčionys bei Žebertonys 4 ir 5 (12 pav.) tame pačiame mikroregione kaip ir Kakliniškės 7; Kernavė ir Ardiškis 2 (13 pav.) prie Neries; Vilūnai 5 Kruonio apylinkėse; Alytus ir Panemuninkai 3 prie Nemuno; Skituriai 2 rytinėje Užnemunės dalyje (1 pav.). Skirtingose gyvenvietėse gautų 14C datų modeliavimas leido Kakliniškių tipo keramikos datavimą apibrėžti maždaug 410–320 cal BC (15 pav.; 4, 5 lentelės). Kakliniškių tipo keramikos aptikta ir kapinynuose. Urnų kruopėtu paviršiumi, priskirtinų Kakliniškių tipui, buvo visuose trijuose tyrinėtuose Užnemunės ir Rytų Lietuvos I tūkstantmečio pr. Kr. laidojimo paminkluose – Kernavėje, Semeniškiuose ir Paveisininkuose (14 pav.). Visose gyvenvietėse, kuriose aptikta Kakliniškių tipo keramikos, IV a. pr. Kr. atstovauja labai menkos archeologinės liekanos, paplitusios nedideliame areale. Tai leidžia kelti hipotezę, kad gyvenvietės buvo neįtvirtintos, išsklaidyto tipo, sodybos nutolusios viena nuo kitos ir vienoje vietoje ilgai nestovėjusios, dažnai perkeliamos į naują vietą. Šiais požymiais gyvenvietės su Kakliniškių tipo keramika labai skiriasi tiek nuo ankstesnių, ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos kultūros, tiek ir nuo vėlyvesnių, vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos kultūros, gyvenviečių, kurioms būdingi stori archeologiniai sluoksniai su dideliu kiekiu radinių, o dominuojantis gyvenviečių tipas – įtvirtintos gyvenvietės. Tokie skirtumai leidžia kelti hipotezę, kad jie galėjo būti nulemti svarbių skirtingų šiose gyvenviečių grupėse praktikuotų ūkio modelių. Apie priešromėniškojo geležies amžiaus žemdirbystę Lietuvoje iki šiol duomenų beveik neturėjome. Todėl nauja gausi medžiaga iš gerai išlikusių ir patikimai datuotų kontekstų Kakliniškių 7 gyvenvietėje šiuo atžvilgiu suteikė itin reikšmingos informacijos. Čia surinkta kultūrinių augalų liekanų kolekcija leidžia įžvelgti tam tikrus skirtumus nuo Lietuvos vėlyvojo bronzos amžiaus įtvirtintų gyvenviečių medžiagos. Svarbiausiu skirtumu galima įvardyti mažą sorų skaičių – tuo ši kolekcija artima tirtoms romėniškojo laikotarpio gyvenvietėms. Minėtas gyvenviečių su Kakliniškių tipo keramika sodybų trumpalaikiškumas leidžia kelti hipotezę apie praktikuotą ekstensyvios formos žemdirbystę. Vis dėlto tokio spėjimo pagrindimas lieka ateities tyrimų uždavinys. Straipsnyje pristatyti duomenys paneigia literatūroje besikartojančius teiginius, kad kultūrinė situacija visoje Rytų Lietuvoje ištisą I tūkstantmetį pr. Kr. buvo labai statiška, nekito nei materialinė kultūra, nei socialinė santvarka, apgyvenimo sistema ar kiti kultūriniai bruožai. Šiandien galima konstatuoti, kad regiono negalima laikyti homogeniška nei geografiniu, nei chronologiniu lygmenimis. Nauji archeologiniai duomenys rodo, kad ankstyvoji brūkšniuotosios keramikos kultūra, kuriai neabejotinai atstovauja tik apie 800–400 m. pr. Kr. datuotos Šiaurės rytų Lietuvos, Pietryčių Latvijos ir Šiaurės vakarų Baltarusijos įtvirtintos gyvenvietės, nepagrįstai buvo apibrėžiama gerokai platesniu regionu ir chronologiniu laikotarpiu. Panašu, kad gyvenvietės su Kakliniškių tipo keramika atstovauja kitoms nei minėtos kultūros tradicijoms ir rodo, kad bent jau Pietryčių Lietuvoje I tūkstantmečio pr. Kr. kultūrinė raida buvo kur kas dinamiškesnė, nei iki šiol manyta.The article presents the data from Kakliniškės 7 settlement site, discovered and excavated in 2020 during the construction of the gas pipeline. The rich and representative collection of pottery and archaeobotanical material gathered in the site have provided valuable data on the hitherto unknown 4th century BC in Lithuania. Pottery such as that found at Kakliniškės 7 has not previously been identified, and is therefore referred to here as Kakliniškės Ware. These are pots with slightly curved walls, rounded shoulders and vertical rims, featuring a striated surface topped with an additional coarse layer. The defined attributes of this new type of pottery have allowed the identification of the same ware in other settlement and burial sites in southeastern Lithuania and the Trans-Nemunas region. All of these settlement sites share some common features; most likely they are the sites of short-lived farmsteads belonging to highly dispersed settlements. Such data allow us to hypothesise a hitherto unidentified cultural group that briefly spread in southern Lithuania in the 4th century BC. This challenges the prevailing model of a static cultural development and a homogeneous material culture in the 1st millennium BC in all of eastern Lithuania. Our data show that the cultural situation here was much more dynamic than previously thought. Keywords: The Earliest Iron Age, pottery, unenclosed settlements, agriculture

Vilūnai settlements

2020 m. LLDJ projektas vykdytas Vilūnų kaime (Kaišiadorių r., Kruonio sen.), teritorijoje, kur 2015 m. žvalgymų metu buvo aptiktos kelios senovės gyvenvietės. Suprojektuotas dujotiekis jas kirto ir būtų stipriai pažeidęs, todėl UAB „Alvora“ užsakė atlikti detaliuosius tyrimus. Dėl didelių apimčių juos atliko dvi atskiros ekspedicijos – LII ir KU. Šiame straipsnyje pristatomi LII archeologų darbai Vilūnuose, KU tyrimai – p. 41–49, 96–102 Vilūnų senovės gyvenvietes IV ir V 2015 m. paviršinių žvalgymų metu aptiko R. Vengalis ir G. Piličiauskas. Kadaise gerokai didesnio buvusio Kalvių ežero salos arba pusiasalio, taip pat šio ežero V kranto arimuose pastebėta daug titnago skaldos. Radiniai datuoti finaliniu paleolitu – mezolitu (ATL 2005 metais, 2016, p. 458–465). [...]The Vilūnai IV and V settlements (Kaišiadorys district) were investigated during the GIPL project. The LII expedition excavated a total area of 1490 m2 and systematically surveyed c. 3 hectares of surrounding ploughed fields. Nearly 12,000 archaeological finds were collected: 4,444 pottery sherds (2.381 kg); 7,186 pieces of flint (13.552 kg); 19 pieces of other stone artefacts (15.293 kg); 25 fragments (824 g) of metal artefacts; 5 fragments of wooden artefacts; and 314 bone fragments (702 g). A total of 80 features were identified, however only a small portion were of anthropogenic origin. Floatation and macrobotanical analysis was performed on 160 litres of deposits from the archaeological layer and fills of features. An archaeological layer (20–40 cm thick) disturbed by ploughing was identified on the island–peninsula of the ancient Kalviai Lake (Vilūnai IV), except for a c. 20 x 15 m area on the edge of a depression which contained an undisturbed, waterlogged, peaty archaeological layer (50 cm thick) with scarce bone fragments. Both the ploughed layer and the depression contained a mixture of Mesolithic and Bronze Age finds, and isolated artefacts dating to other periods. An archaeological layer (1.2 m thick) of diluvial origin, located on a slope along the western shore of the ancient lake bed (Vilūnai V), was excavated and contained a mixed assemblage of Middle–Late Mesolithic and Bronze Age finds

Bronzos amžiaus Pietryčių Baltijos regiono ekonomikos ir kultūros geresnio pažinimo link. Tarbiškių gyvenvietė.

In 2020, rescue excavations due to construction of a pipeline connecting Poland and Lithuania took place at the Bronze Age sites Tarbiškės 1 and Tarbiškės 2, eastern Lithuania, both dated to 1050–900 cal BC. They revealed a rather homogeneous archaeological assemblage which fills a gap in the development of the Bronze Age culture and economy in the southeastern Baltic. Tarbiškės Ware, from a typological as well as chronological point of view, stands in an intermediate position linking Trzciniec culture pottery with Žalioji and Early Striated Wares. Macrobotanical analysis of charred plant remains revealed that Bronze Age people at Tarbiškės cultivated Panicum miliaceum, Hordeum vulgare and Triticum sp. The Tarbiškės sites demonstrate that early farmers used to settle areas at higher elevations with sandy soils, further from large bodies of water. They used flint and other stone tools widely and lacked bronze. Tarbiškės is the first and only ancient settlement discovered in Lithuania with a workshop for on-site manufacturing of polished stone axes with drilled holes

Zooarchaeology of the Late Bronze Age Fortified Settlements in Lithuania

The economic model of the Lithuanian Late Bronze Age (1100–500 cal BC) has long been based on zooarchaeological collections from unstratified, multi-period settlements, which have provided an unreliable understanding of animal husbandry and the role of fishing and hunting. The opportunity to re-evaluate the previously proposed dietary and subsistence patterns arose after zooarcheological assemblages of Garniai 1 and Mineikiškės fortified settlements, dating only to the Late Bronze Age, were collected in 2016–2017 and 2020–2021. The new analysis revealed that the communities in these sites were mainly engaged in animal husbandry of small ungulates such as pigs, sheep/goats, which differed from western Lithuania and the rest of the Eastern Baltic. Moreover, it has been observed that hunting and fishing significantly declined after the Early Bronze Age (1700–1100 cal BC). Lastly, unusual traits for the Baltic region were identified including exceptionally highly fragmented bones and the consumption of molluscs, which could be attributed to the exploration of additional food sources in times of deprivation