The use of the focus group method in social work research

The focus group method continues to gain applicability in social work research. The article provides the rationale to use focus groups for a variety of research purposes in social work context. It aims at discussing practical aspects that constitute focus group research process. Based on the author’s research experience and common guidelines for focus groups in social research, in addition specific implications coming from social work context are outlined. Though it is considered that focus groups are relatively easy to conduct, the article shows that in practice a researcher has to be aware of possible difficulties as well as alternative approaches towards focus group process. The role of moderator, selection of participants, deciding upon structure as well as technical requirements are discussed in detail. An exemplary framework for focus group discussion is provided for efficient planning and moderating of focus group. The article aims at social work practitioners who may find focus group useful for their research needs providing with tips for efficient practice of focus group research.Straipsnyje aptariamos focus grupės metodo taikymo socialinio darbo tyrimuose galimybės. Šis metodas, jau ilgai taikomas marketingo ir vartotojų tyrimuose, paskutiniais dešimtmečiais plačiai taikomas ir įvairiose socialinių mokslų srityse, pavyzdžiui, sociologijoje ar socialiniame darbe. Focus grupė – tai kokybinis interviu-diskusija su grupe tikslingai atrinktų tyrimo dalyvių. Focus grupės išsiskiria tuo, kad jų metu fiksuojama ne tik žodinė informacija, tačiau labai svarbus informacijos šaltinis yra dalyvių tarpusavio sąveika diskusijos metu. Focus grupės diskusijos atliekamos laikantis bendrųjų metodologinių ir metodinių taisyklių. Tačiau jų taikymas socialinio darbo praktikoje atskleidžia, kad specifinė tyrimo aplinka gali lemti ir šių taisyklių koregavimą ar keitimą. Remiantis autorės tiriamosios veiklos patirtimi bei bendraisias focus grupių atlikimo principais, atskleidžiama, kokie socialinio darbo veiklos tikslai ir vertybės gali turėti įtakos focus grupių specifikai. Socialinio darbo tyrimų tikslai dažniau yra taikomieji, neretai susiję su pažeidžiamomis tikslinėmis grupėmis, informacija renkama tiesioginėje socialinio darbo praktikos aplinkoje. Todėl planuojant ir atliekant šiuos tyrimus, svarbu atsižvelgti į galimus tyrimo dalyvių savitumus, įvertinti diskusijos temos tinkamumą, apsvarstyti galimus sunkumus moderuojant focus grupės diskusiją socialinio darbo kontekste. Straipsnyje pateikiamos į praktinius tiriamosios veiklos aspektus orientuotos rekomendacijos, apimančios focus grupės moderatoriaus funkcijas, focus grupės dalyvių atranką, focus grupės aplinkos parametrus bei duomenų fiksavimo reikalavimus. Straipsnyje siūlomas pavyzdinis focus grupės scenarijaus planas, apimantis tiek pagrindinius focus grupės diskusijos eigos žingsnius, tiek naudingas rekomendacijas focus grupės moderatoriui

Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu“ tikslas – apibendrinti prielaidas ir principus, kuriais remiasi interviu, taikomas kaip duomenų rinkimo metodas atliekant kokybinius tyrimus, ir pristatyti skirtingas galimas kokybinio interviu formas. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, nepriklausomai nuo studijų krypties, nes kokybiniai interviu plačiai taikomi ne tik sociologijos, bet ir socialinio darbo, sveikatos mokslų, psichologijos, rinkos tyrimų, komunikacijos bei daugelyje kitų sričių. Taip pat vadovėlis bus parankus tyrėjams, kurie jau turi interviu atlikimo patirties ir yra atviri profesiniam tobulėjimui, nori išplėsti ar atnaujinti savo žinias ir gebėjimus kokybinių tyrimų srityje

Socialinių tyrimų metodai: apklausa

Vadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas – apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama praktiniams apklausos atlikimo aspektams: klausimyno sudarymo principų aptarimui, skirtingų apklausos būdų taikymo privalumų bei trūkumų analizei ir kt. Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš tyrėjų praktikos, socialinių tyrimų metodologijos literatūros ir skirtingų socialinių tyrimų, kurie atskleidžia apklausos metodo taikymo galimybių įvairovę, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Vadovėlyje pateikiamos papildomos priemonės savarankiškoms studijoms bei naudingos praktinės pagalbinės priemonės, sąvokų žodynėlis lietuvių ir anglų kalbomis, dalykinė rodyklė. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams (nepriklausomai nuo studijų programos krypties), kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologijos dalykus, planuoja atlikti tyrimą rengdami kursinį ar baigiamąjį darbą arba norėtų pritaikyti apklausos metodą kitiems studijų tikslams. Šis vadovėlis bus parankus visiems, kam reikalingos esminės teorinės ir praktinės žinios apie apklausos metodo taikymą socialiniuose tyrimuose

Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas

Projekto „European Network for Academic Integrity“ (ENAI) (sutarties Nr. 016-1-CZ01-KA203-023949), finansuojamo pagal Erasmus+ programą, konsorciumo partneriai parengė leidinį „Glossary for Academic Integrity. ENAI Report 3G [online]: revised version“ (žr. http://www.academicintegrity.eu/wp/). Jo kokybei užtikrinti siūlymų teikė Tracey Bretag (Pietų Australijos universiteto Vadybos mokyklos docentė, žurnalo „International Journal for Educational Integrity“ steigėja ir redaktorė bei knygos „Handbook of Academic Integrity“ (2016) redaktorė), Teddi Fishman (JAV Klemsono universiteto Tarptautinio akademinio sąžiningumo centro buvusi ilgametė vadovė) ir Thomas Lancasteris (Staffordshire universiteto (JK) dekanas). „Aiškinamajame akademinio sąžiningumo terminų žodyne“ (toliau – Žodynas) pateikiamas 212 leidinio „Glossary for Academic Integrity. ENAI Report 3G [online]: revised version“ terminų ir jų apibrėžčių vertimas į lietuvių kalbą, todėl apibrėžtys atspindi iš esmės tarptautinę akademinės etikos praktiką. Šio Žodyno sudarymo būdas ir kita informacija išsamiai aprašyta leidinyje „Glossary for Academic Integrity. ENAI Report 3G [online]: revised version“ (žr. http://www.academicintegrity.eu/wp/). Žodynas yra aktualus ir naudingas įvairioms suinteresuotosioms šalims, pvz., teismų darbuotojams, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriams, mokslo ir studijų institucijų etikos komitetų nariams, mokslo projektų vadovams, tyrėjams, studentams, verslo sektoriaus atstovams. Viliamės, kad Žodynas prisidės prie bendros akademinio sąžiningumo sampratos, jo formavimo ir plėtojimo susipažįstant su naujais terminais ir atrandant jau esamus terminus naujame kontekste

Qualitative interviewing: field-work realities

The paper presents the activities of one of many Lithuanian NGOs—the Lithuanian Red Cross Society (hereinafter—“LRCS”). The goal of the study to analyse: the contribution of the LRCS to the reduction of poverty and social exclusion in Lithuania. To reach this goal, the following tasks have been presented: to study the spread of poverty and social segregation in Lithuania; to analyse the role of the NGO in social care provisioning aimed towards alleviating poverty and social segregation; to identify the practical LRCS activity problems; to state the target LRCS activity groups, i.e. care takers’ specifics. The problem of research: LRCS activity does not satisfy the care takers’ needs. The methods of the analysis are research literature, statistical data, sociological studies results; multiple reports analysis have been applied in the paper, while targeting to scrutinize the spread of poverty and social exclusion in Lithuania; to analyse the role of the NGO in social care provisioning, aimed towards alleviating poverty and social segregation. Quantitative study results have allowed the identification of the problems of the main practical activities of LRCS and the target groups for the activities of LRCS, namely: the specifics of recipients of services. Also efforts were made to find the answer as to why LRCS is unable to satisfy the needs of the recipients of their services. The interview method for information acquisition has been applied: questionnaires have been designed for both LRCS employees and recipients of LRCS services. Research literature analysis and statistical data show that the level of poverty and social exclusion in the recent decade has not been reduced. Recent studies prove that poverty and social segregation is one of the top social problems, and that the role of NGOs in poverty reduction and alleviation of social segregation, by providing social services, is unconditionally essential. During the quantitative analysis, it was found that uncertainty on the activities of LRCS and a lack of professional knowledge was possessed by its employees. Also, both cooperation with governmental organizations and the lack of support from them compounded the main problems on the activity of LRCS. The following specifics of the recipients of services are defined: low education, passivity, unemployment, lack of income, begging LRCS for financial help.Nemažėjantis, o priešingai, nuolat augantis skurdas – Lietuvoje 2000 m. skurdo apie 16 proc. žmonių, o 2010 m. – jau 20,2 proc. – leidžia daryti prielaidą, kad, nepaisant visų valstybės priemonių, skurdo problema vis dar neefektyviai sprendžiama ir reikalauja visos visuomenės sutelktų pastangų. Valstybės teikiamų paslaugų nepakankamumas skatina įtraukti į socialinių paslaugų teikimą nevyriausybines organizacijas (NVO), nes tiesiogiai iš žmonių poreikių kylanti jų veikla pasižymi lankstumu ir partneryste. Jos dažnai sprendžia tokias nepopuliarias socialines problemas, kurioms viešoji valdžia ir politikai skiria nepakankamai arba visai neskiria jokio dėmesio. Sraipsnio tyrimo objektas – vienos seniausių Lietuvos NVO – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) veikla. Tyrimo tikslas – ištirti LRKD veiklą prisidedant prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo Lietuvoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų ir statistinių duomenų analizė, anketinė apklausa. Tyrimas atliktas 2011 m. Apklausoje dalyvavo 53 LRKD darbuotojai ir 333 paslaugų gavėjai. Tyrimo rezultatai parodė, kad LRKD neabejotinai prisideda prie skurdo ir atskirties mažinimo, ir padėjo identifikuoti pagrindines draugijos veiklos problemas: LRKD darbuotojų teorinių žinių trūkumą, veiklos neapibrėžtumą, individualizuotų veiklos planų skyriuose nebuvimą, lėšų trūkumą, mažą draugijos narių skaičių, bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis ir valstybinių institucijų palaikymo stoką. LRKD paslaugų gavėjų anketinės apklausos rezultatai leido nustatyti šios tikslinės grupės dominuojančius ypatumus: vidurinį ir žemesnį išsilavinimą, nedalyvavimą darbo rinkoje, pasyvumą, nepasitikėjimą, neigiamas asmenines nuostatas; žinių apie LRKD bei jos teikiamas paslaugas trūkumą; pajamų šaltinio neturėjimą arba gaunamų pašalpų nepakankamumą. LRKD pagrindinių praktinės veiklos problemų atskleidimas bei paslaugų gavėjų ypatumų nustatymas leidžia ieškoti efektyvių problemų sprendimo būdų, padidinti LRKD socialinių paslaugų teikimo veiksmingumą bei kokybę

Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas

Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų institutas įgyvendino Lietuvos Mokslų Tarybos finansuotą 2 metų trukmės projektą „Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas“. Tyrimas susidėjo iš kokybinio ir kiekybinio tyrimo, kurio metu nustatyti Lietuvos lenkų tapatumo elementai ir jų statistinis paplitimas ir geografinis pasiskirstymas. Studijos autoriai taip pat atliko Lietuvos lenkų spaudos analizę, kuria siekta nustatyti, koks naratyvas yra formuojamas. Taip pat yra apžvelgiama pasaulinė tautinių mažumų problematika. Šios studijos tikslas yra giliau ir išsamiau ištirti Lietuvos lenkų tautinį ir politinį tapatumą ir sudaryti teorines (mokslines) prielaidas lietuvių-lenkų santykių gerinimui

Slovník pojmů pro akademickou etiku

Tento dokument slouží jako základ k širšímu porozumění akademické etice a to formou učení se nových pojmů a znovu objevení starých pojmů v nových kontextech. Důležitost tohoto dokumentu spočívá ve sjednocení definic a běžně používaných pojmů, a to i v odlišných kontextech. V tomto smyslu jsme se pokusili dosáhnout společné shody ve významu. Tento dokument by mohl být užitečný pro národní ombudsmany, soudní orgány, subjekty odpovědné za dodržování předpisů, vedoucí výzkumných projektů a další související orgány nebo jednotky v akademické oblasti, stejně jako studenty, podnikatelský sektor a další.Glosar služi kot osnova za nadaljnje razumevanje akademske integritete skozi usvajanje novih terminov in spoznavanje starih terminov v novem kontekstu. Potreba po takšnem dokumentu se je kazala v raznolikosti splošno veljavnih terminov, uporabljanih v različnih kontekstih, zato smo v tem smislu skušali dogovoriti njihov skupen pomen. Glosar bi lahko bil v pomoč nacionalnim varuhom oz. varuhinjam človekovih pravic, sodni oblasti, nadzornikom skladnosti, vodjem raziskovalnih projektov in organom na univerzah, ter seveda študentom, poslovnemu sektorju in ostalim

Glosar akademske integritete - preveden v litvanski jezik

Žodynas yra aktualus ir naudingas įvairioms suinteresuotosioms šalims, pvz., teismų darbuotojams, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriams, mokslo ir studijų institucijų etikos komitetų nariams, mokslo projektų vadovams, tyrėjams, studentams, verslo sektoriaus atstovams. Viliamės, kad Žodynas prisidės prie bendros akademinio sąžiningumo sampratos, jo formavimo ir plėtojimo susipažįstant su naujais terminais ir atrandant jau esamus terminus naujame kontekste.Glosar služi kot osnova za nadaljnje razumevanje akademske integritete skozi usvajanje novih terminov in spoznavanje starih terminov v novem kontekstu. Potreba po takšnem dokumentu se je kazala v raznolikosti splošno veljavnih terminov, uporabljanih v različnih kontekstih, zato smo v tem smislu skušali dogovoriti njihov skupen pomen. Glosar bi lahko bil v pomoč nacionalnim varuhom oz. varuhinjam človekovih pravic, sodni oblasti, nadzornikom skladnosti, vodjem raziskovalnih projektov in organom na univerzah, ter seveda študentom, poslovnemu sektorju in ostalim

Splošne smernice akademske integritete

These general guidelines serve as a supportive document for the glossary for academic integrity (sub-output 3G) that describes the definitions of terms related to academic integrity. They serve to help build common understandings of integrity issues in both academia and business. The guidelines outline minimum requirements and responsibilities of various stakeholders in academia. Many of the guidelines are necessarily general, but, where relevant, we provide country-specific examples as well as adjusting to meet to the needs of different fields of study/research. The general guidelines are addressed to a full range of stakeholders, including national ombudspersons, judicial authorities, compliance officers, research project managers and other related bodies or units in academia (such as policy units, educators/instructors, senior administrator/managers/coordinators) as well as students, the business sector and others.Splošne smernice so podporni dokument glosarja akademske integritete (del 3G), ki vsebuje definicije terminov, povezanih z akademsko integriteto. Pomagajo pri splošnem ozaveščanju pomena integritete tako v visokem šolstvu kot tudi gospodarstvu. Smernice opisujejo minimalne zahteve in odgovornosti številnih deležnikov v visokem šolstvu. Veliko smernic je namenoma splošnih, kjer pa je to mogoče, navajamo tudi primere, ki so specifični za določene države in jih prilagajamo zahtevam različnih študijskih in raziskovalnih področij. Splošne smernice so namenjene celotnemu spektru deležnikov, vključno z nacionalnimi varuhi človekovih pravic, sodišči, pooblaščenci za skladnost poslovanja, vodji raziskovalnih projektov in ostalim visokošolskim telesom ter odborom (kot so odločevalci, učitelji/asistenti, samostojni skrbniki/menedžerji/koordinatorji) kot tudi študentom, gospodarskemu sektorju in drugim

Glosar akademske integritete

Este relatório serve como base para aumentar a compreensão comum sobre a integridade académica, através da aprendizagem de novos termos e da redescoberta de termos antigos em novos contextos. A necessidade para a existência deste documento origina da variedade de termos que são geralmente utilizados, mas em contextos diferentes. Neste sentido, houve um esforço para chegar a um significado comum. Este relatório poderá ser útil para provedores nacionais, autoridades judiciais, responsáveis pela conformidade, gestores de projetos de investigação e outros organismos relacionados com essas áreas ou unidades no mundo académico, assim como estudantes, setor comercial e outros.Glosar služi kot osnova za nadaljnje razumevanje akademske integritete skozi usvajanje novih terminov in spoznavanje starih terminov v novem kontekstu. Potreba po takšnem dokumentu se je kazala v raznolikosti splošno veljavnih terminov, uporabljanih v različnih kontekstih, zato smo v tem smislu skušali dogovoriti njihov skupen pomen. Glosar bi lahko bil v pomoč nacionalnim varuhom oz. varuhinjam človekovih pravic, sodni oblasti, nadzornikom skladnosti, vodjem raziskovalnih projektov in organom na univerzah, ter seveda študentom, poslovnemu sektorju in ostalim