Influence of land fires on increase of heavy metal concentrations in river waters of Lithuania

Comparison of long‐term environmental monitoring data show that in August and September 2002 heavy metal (Cu, Pb and Zn) concentrations increased in Lithuanian rivers. Resent investigation has indicated that increase of heavy metals (Cu, Pb and Zn) by 60–81 % in all the rivers that are subject to the State River Monitoring and could be correlative with land fires. Fires of forests and peat bogs have outspread all over Lithuania in the summer and the first half of autumn of 2002. This paper attempts to prove an assumption that these fires could have caused a significant increase of heavy metal concentrations in the water of Lithuanian rivers in August 2002. It also means that land fires should be evaluated as an environmental risk factor with a serious impact on the state of aquatic environment and must be taken into account in calculations of environmental damage. Sausumos gaisrų įtaka sunkiųjų metalų koncentracijų padidėjimui Lietuvos upių vandenyje Santrauka Aplinkos ministerijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, 2002 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių upių vandens kokybės rodiklius palyginus su 1991–2000 m. laikotarpio duomenimis, visų upių, kurių valstybinis monitoringas vykdomas, vandenyje nustatytas sunkiųjų metalų (vario, švino ir cinko) koncentracijų padidėjimas 60–81 %. Toks staigus pokytis verčia ieškoti šio reiškinio priežasčių, nes, padidėjus taršai, iš esmės keičiasi vandens telkinių tinkamumas žuvininkystei ir rekreacijai, kyla papildomas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. 2002 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais dėl anomalios sausros Lietuvoje išplito miškų ir durpynų gaisrai. Straipsnyje bandoma pagrįsti prielaidą, kad 2002 m. rugpjūtį sunkiųjų metalų koncentracijų padidėjimui Lietuvos upių paviršiniame vandenyje įtakos galėjo turėti gaisrai, pasikeitęs paviršinių grunto sluoksnių pH ir dėl to išnykę gruntiniai geocheminiai barjerai. Dėl šių priežasčių iš dirvožemio į gruntinius vandenis bei iš upių dugno nuosėdų į paviršinius vandenis migravo sunkieji metalai, t. y. prasidėjo antrinė tarša. Firstd Published Online: 14 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: aplinkos taršos rizika, sunkieji metalai, sausumos gaisrai, upių vandens tarša

Sustainability assessment of heavy metals and road maintenance salts in sweep sand from roadside environment

The main aim of this study was to characterize heavy metal compounds of sweep sand particles in the city of Vilnius (Lithuania). These research results provide new insight into the distribution and variation of heavy metal compounds in sweep sand in the studied area. The results of this investigation reflect the level of heavy metal pollution during the winter season, thus can be used to judge the quality of storm water flowing from streets. The major heavy metals found to have accumulated were lead, nickel, zinc and copper. These research results are useful for conducting preliminary evaluations of possible heavy metal pollution in other similar cities within the European Union. The general anthropogenic factor of three main types of land-use has the greatest influence on contamination of urban topsoil. In industrial sites, concentrations of key contaminants (Pb, Cu, Mn, Ni) are significantly higher than in residential and public–residential areas. The present article discussed the significance of systematic sustainable evaluation as one of the most important activities associated with a sustainable approach. Consequently, to reduce a negative effect of salts on street environment, measures of environmentally sustainable development have to be undertaken

Valorization of Anaerobic Digestate from Biowaste to High-Value Bioproducts: A Review

Vital research has been carried out on the sustainable organic fraction of municipal solid waste (OFMSW) stream management in the last five years. In addition to the traditional approach to reducing its environmental side effects, considering OFMSW as a feedstock to produce bioproducts, such as enzymes, bioplastics, biopesticides, and other high-value products, represents a key component in the transformation of OFMSW treatment plants (biogas or mechanical–biological treatment (MBT) plants) into biorefineries. This short review is intended to assess and analyze the current state of knowledge of OFMSW treatment technologies, suggest practical solution options, and identify future research and development needs to help promote more sustainable management of this underutilized and ever-growing waste stream

Effect of drought and fires on the quality of water in Lithuanian rivers

In August and September 2002, concentrations of heavy metals (copper, lead, and zinc) were 21-74% more than in previous years in Lithuanian rivers. Such a sudden increase in heavy metal pollution reduces the value of any water body for fishing or recreation and poses a potential risk to the environment and to human health. Droughts in the summer of 2002 led to forest and peat bog fires all over Lithuania and may have caused the increase in concentrations of heavy metals detected in Lithuanian rivers in August 2002. The fires could have changed the pH in the top layers of the soil, overcome geochemical barriers in the soil and enabled heavy metals to migrate from the soil to the groundwater and from river bottom sediments to the surface water

Kai kurie aplinkosaugos problemų karinėse mokomosiose teritorijose aspektai

Traditionally, we ideate that military activities and environmentalism are two antagonistic poles. At first sight it looks true.We really have a large number of samples to background this opinion. When the Soviet army left Lithuania in 1993, the inventory of environmental situation showed 2743 sources of actual pollution in the then military lands. Only 14% of all military bases did not contain pollution sources. These are large figures, and they show that in the Soviet period environmental approach was strange for army commanders. Therefore, the specific character of activity, a special status of the strong security on those sites and large territories, especially on military training grounds, supported the formation of specific seminatural and natural habitats with a large number of valuable biodiversity, which expanded to the surrounding regions. Of course, the present Lithuanian army is much more strictly controlled by government and public, therefore environmental problems are currently much more important than before. Certainly, some environmental incidents and problems exist till now, but as part of the NATO forces and of the European Union our military forces should implement all environmental requirements in their activities. Therefore each military base and especially military training grounds had to prepare the base management plan with a focus on environmental problems. This report is intended to present the strides and problems of the Lithuanian army in solving environmental conflicts.Lietuviška santrauka. Karinės mokomosios teritorijos patiria savitą antropogeninės veiklos presą. Tačiau kariniai poligonai yra labai vertingi gamtosaugos požiūriu, nes juose yra natūralių bei pusiau natūralių plotų, pasižyminčių didele biologine įvairove. Todėl jie turi svarbią mokslinę bei pilotinę taikomąją gamtosauginę vertę. Karinėms teritorijoms būdinga įvairiapusė karinė veikla (įvairios paskirties šaudyklos, taktinio mokymo laukai, apsauginės teritorijos ir pan.), kartu jos labai svarbios vertingų buveinių ar retųjų bei nykstančių rūšių išlikimui. Ūkinės veiklos ribojimas leidžia susiformuoti sąlyginai stabilioms ekosistemų sukcesijoms. Karinėse teritorijose susiduriama su dviem skirtingais požiūriais į biologinės įvairovės išsaugojimo problemas. Kariškiai prioritetus teikia įvairiapusei karinei mokomajai veiklai. Gamtosaugininkų nuomone, tuose karinių poligonų plotuose, kuriuose aptinkamos europinės svarbos buveinės bei retosios ir nykstančios rūšys, steigtinos griežtos apsaugos gamtosauginės teritorijos, visiškai eliminuojant karinę mokomąją veiklą. Svarbu vengti tarp kariškių ir gamtosaugininkų kylančių konfliktų, prioritetą teikiant optimaliam mokomosios karinės veiklos bei gamtosaugos problemų suderinimui

Evaluation of noise around military installations / Triukšmo karinėse teritorijose įvertinimas

Noise is one of the most common adverse environmental factors. Military bases and airports and the areas surrounding them are affected by acoustic impact. The problem of military noise is researched in this article. Since 2004 Šiauliai Airport has been the site of NATO forces’ base in the Baltic States for the protection of the region's airspace. Military aircraft are used for the mission. The Kairiai military grounds on the Curonian Lagoon is the only site in Lithuania where all kinds of military forces may arrange their training. Measurement of the level of noise caused by Šiauliai Airport in residential and public areas of the surrounding areas and by the Kairiai military grounds was carried out using a Nor121 digital sound analyser. It was found that the maximum noise level (Lmax) in the surroundings of Šiauliai Airport sometimes exceeds the permissible maximum noise level specified in HN 33:2007. Exceeding of Lmax on aircraft flights was short (up to 5 minutes). The calculated level of noise Lden and Lnight at all points of measurement within the territories surrounding Šiauliai Airport does not exceed the limit values and causes no damage to the health of the population in Šiauliai. The noise generated by shooting at Kairiai military grounds causes no damage to the health of residents. Santrauka Vienas iš plačiausiai paplitusių kenksmingų aplinkos veiksnių yra triukšmas. Akustinį poveikį patiria karinių poligonų ir aerodromų aplinka. Šiame straipsnyje nagrinėjama karinio triukšmo problema. Nuo 2004 m. Šiaulių oro uostas tapo Baltijos šalių NATO pajėgų dislokacijos vieta, iš kurios vykdoma Baltijos šalių oro apsauga. Šiai apsaugai atlikti naudojami kariniai lėktuvai. Prie Kuršių marių įsikūręs Kairių poligonas yra vienintelis Lietuvoje, kuriame gali treniruotis visų rūšių karinės pajėgos. Šiaulių oro uosto triukšmo matavimai aplinkinių teritorijų gyvenamojoje ir viešosios paskirties aplinkoje bei Kairių poligone atlikti skaitmeniniu garso analizatoriumi Nr. 121. Nustatyta, kad maksimalus triukšmo lygis (L max) Šiaulių oro uosto aplinkoje kartais viršija leistinąjį maksimalų triukšmo lygį pagal HN 33:2007. L max viršijimai, siejami su orlaivių skrydžiais, buvo trumpalaikiai (iki 5 min.). Apskaičiuoti dienos, vakaro, nakties triukšmo lygis L dvn ir nakties triukšmo rodiklis L nakties neviršija ribinių triukšmo dydžių, Šiaulių miesto gyventojų sveikatai grėsmės nekelia. Kairių poligone šaudymo pratybų keliamas triukšmas gyventojų sveikatai grėsmės nekelia. First published online: 22 May 2011 Reikšminiai žodžiai: triukšmo lygis, lauko pratybos, karinės teritorijos, poveikis aplinka

Presence and fate of manganese substances in drinking water supply systems = Mangano junginiai ir jų sklaida geriamojo vandens tiekimo sistemose

Geriamąjį vandenį gali teršti daugelis medžiagų. Mikroteršalų sulaikymo galimybės vandentiekio sistemoje nėra visapusiškai ištirtos siekiant papildomai tausoti aplinką ir geriamąjį vandenį. Pasitelkus laboratorinį vandentiekio sistemos modelį buvo tiriami mangano šaltiniai, šio elemento buvimas bei potenciali pernaša ir nustatyti dideli vandens kokybės pokyčiai. Hidrocheminis modeliavimas rodo, kad vandens ruošimo metu mangano junginiai šalinami tik iki lygio, kurį nustato Europos Tarybos direktyvos reikalavimai mangano koncentracijai, ir tik maža jo dalis patenka į vandentiekio tinklą. Mangano junginiai yra atsparūs biologiniam skaidymui, todėl daugelis įprastinio požeminio vandens ruošimo įrenginių periodiškai tiekia vandenį su mangano likučiais į geriamojo vandens paskirstymo sistemą. Vandens ruošimas negali būti pripažintas patikimu mangano junginių sklaidos barjeru. Svarbu užtikrinti, kad tiekiant vandentiekiu geriamąjį vandenį kitos mangano šaltinių kontrolės priemonės (pvz., taikomos vamzdynų medžiagoms, mangano junginių sklaidai ir požeminio vandens kontrolei) būtų nuolat dėmesio centre ir kad mangano junginiai būtų efektyviai mažinami ir / ar šalinami, kaip to reikalauja Europos Tarybos direktyvos.A wide range of material sources may potentially contribute to contaminant loads in the potable water. The ability of water supply systems to act as emission control barriers for tap water micropollutants, thereby providing environmental benefits in addition to potable water savings, have not been fully explored. This paper investigates the sources, presence and potential fate of a selection of manganese micropollutants in laboratory scaled water supply systems. All of the investigated compounds are listed under the European Council Directive 98/83/EC on the quality of water intended for human consumption (1998) and World Health Or¬ganization Guidelines for Drinking-water Quality (2004). Significant water quality changes are identified. Hydro-chemical modelling indicates that the removal of manganese substances during water treatment is likely to be predominant due to the EC Directive manganese concentration requirement, with only minor contributions to the water supply network. Manganese compounds are resistant to biodegradation and the majority of conventional groundwater treatment plants periodically supply water with manganese residual to the potable water distribution system. Water treatment is unlikely to act as a comprehensive barrier for emission of manganese compounds. Hence, it is important to ensure that other manganese source control options (e. g. pipeline materials, manganese substance emission, and groundwater source control) for potable water supply continue to be pursued in order that emissions of manganese compounds from these sources are effectively reduced and / or phased out as required under the demands of the European Council Directive 98/83/EC on the quality of water intended for human consumption. DOI: http://dx.doi.org/10.6001/ekologija.v58i1.234

The sustainable development assessment of drinking water supply system / Geriamojo vandens tiekimo sistemos darnaus vystymo vertinimas

Drinking water distribution system takes a significant place in sustainable urban development. In order to solve some environmental issues it is necessary to improve the maintenance of the environmental impact of chemical compounds which can come in contact with water. The aim of the research is to complete the analysis of the sustainable development of drinking water pipelines in Lithuania as well as to structure the chemical content of pipelines for further increase of supplied water quality and simplification of maintenance. Analytical and descriptive methods were used in the research process. The investigation included 150 samples that were obtained in different water stagnation times in lab-scaled pipelines. During the research the following indicators were set: total iron, manganese, ammonium ions, nitrate and nitrite concentrations, turbidity and chemical oxygen demand (CODCr). To ensure sustainability of drinking water distribution system in the end of this research the appliance of a certain model of actions was considered. This model says that material of potable water network must be chosen depending on water chemical indicators, water reaction with pipeline material and scale formation causes. Consequently, to reduce a negative effect of chemical processes on the drinking water supply measures of sustainable ecological development have to be taken. Santrauka Geriamojo vandens tiekimo sistema yra labai svarbus darnios miesto plėtros objektas. Siekiant išspręsti tam tikras aplinkosaugos problemas, būtina padidinti cheminių junginių, kurie gali kontaktuoti su vandeniu, kontrolę, taip užtikrinant tinkamą poveikio aplinkai priežiūrą. Šio mokslinio tyrimo tikslas – atlikti geriamojo vandens vamzdyno Lietuvoje analizę darnaus vystymosi aspektu, struktūrizuoti cheminę vamzdynų sudėtį, siekiant pagerinti tiekiamo vandens kokybę ir supaprastinti tolesnę vandentiekio vamzdynų priežiūrą. Mokslinio darbo metu buvo taikomi analitiniai ir eksperimentiniai tyrimo metodai. Buvo ištirta 150 mėginių, paimtų iš laboratorijoje sukonstruoto vamzdyno. Mėginiai tirti atsižvelgiant į vandens išbuvimo vamzdyne trukmę. Tyrimo metu buvo nustatomi šie cheminiai indikatoriai: bendroji geležis, mangano koncentracija, amonio jonų kiekis, nitritų ir nitratų koncentracijos, drumstumas ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDSCr). Siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekimo sistemos tvarumą, tyrimo pabaigoje buvo pasiūlytas tam tikras veiksmų modelis. Jis rodo, kad vandentiekio vamzdynų medžiaga turi būti parinkta pagal tiekiamo vandens cheminius indikatorius, vandens sąveikos su vamzdyno medžiaga ir nuosėdų formavimosi priežastis. Todėl būtina imtis darnaus vystymo priemonių, mažinant neigiamą cheminių procesų įtaką tiekiamo vandens kokybei. Reikšminiai žodžiai: darnus vystymas, geriamasis vanduo, vandens tiekimas, vamzdyno medžiaga, vandens kokybės indikatoria

Analysis and evaluation of the effect of the solids from road surface runoff on the sediments of river bed = Automobilių kelių lietaus nuoplovų poveikio upės dugno nuosėdoms analizė ir vertinimas

Automobilių transporto sukeliama vandens telkinių tarša yra aktuali aplinkosaugos problema Lietuvoje. Siekiant ją išspręsti, vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai ir eksperimentai, kuriais įvertinamas transporto intensyvumo šalia vandens telkinių esančiose gatvėse poveikis vandens kokybei bei dugno nuosėdų sankaupų susidarymui. Šiame straipsnyje, remiantis atliktais moksliniais tyrimais, analizuojama, kokį poveikį Šešupės upės atkarpai Marijampolėje turi dvi ją kertančios tarptautinės „Via Baltica“ magistralės atšakos. Tyrimų rezultatai rodo, kad miesto gatvėmis važiuojantis sunkusis transportas kelis kartus padidina teršalų kiekį gatvių lietaus nuoplovose. Tyrimų duomenimis, į Šešupę išleidžiamos gatvių lietaus nuotekos yra nepakankamai išvalomos, todėl kelia pavojų upės ekologinei būklei. Rekomenduojama lietingą rudenį riboti tranzitinio sunkiojo transporto eismą miestų gatvėmis nukreipiant jį aplinkkeliais ir taip mažinant gatvių teršalų patekimą į vandenį. DOI: http://dx.doi.org/10.6001/ekologija.v57i1.130