Nukentėjusiojo samprata "Nusikaltimų valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai" skyriuje.

For the first time all criminal norms related to the offences related to the activities of persons fulfilling administrative functions (when criminals disturb their normal functioning) are gathered into separate chapter of criminal code, also in comparison with old criminal code (1961) criminal responsibility is broadened (because old criminal code tried to protect only some of them- police and their supporters, representatives of government and society). Also instead of aforementioned narrow old terms two new categories: the terms "public official" and "other persons fulfilling public administrative functions" are for the first time used in Lithuanian criminal code to identify the victim of the crime. Before (in criminal code of 1961) the term "public official" was used to define only a subject of the crime. The aim of the article is to look into reform of criminal code with relation to the mentioned definitions later to define aforementioned existing categories, identify their main features in order to help the correct usage of the articles of criminal code in theory and practice. The author makes conclusion that the reform is positive because it reflects general tendencies in society and helps to realize the principle of justice and the principle that persons are equal against the law. ce (1990) restoration are analysed.Straipsnio tikslas atskleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nusikaltimų valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai skyriuje vartojamus valstybės tarnautojo ir kito viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens terminus. Sis tikslas įgyvendinamas pasitelkiant istorinį, analitinį, gramatinį, lyginamąjį mokslo metodus. Straipsnyje pirmiausia trumpai apžvelgiamas šio naujo skyriaus atsiradimas ir jo reikalingumas. Tolesniuose skyriuose atskleidžiamas įvardytų dviejų terminų turinys, kas daroma pasitelkus analitinį, gramatinį metodus ir teismų praktiką. Straipsnyje diskutuojama dėl valstybės tarnautojo sąvokos turinio -- ar jis turėtų būti aiškinamas pagal valstybės tarnybos įstatymą ar plačiau, pasitelkiant gramatinį aiškinimą. Antrajame skyrelyje analizuojamas terminas - „kiti viešojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys", esantys netikslumai ir praktinės sąvokos taikymo problemos. Paskutiniajame skyriuje aptariamos šiuo metu egzistuojančios praktinės problemos mėginant atriboti analogiškas veikas įtvirtintas ir Baudžiamajame, ir administracinių teisės pažeidimų kodeksuose, siūloma kaip būtų galima ir praktiniu, ir (statymų leidybos lygiu spręsti susidariusius sunkumus

Takoskyra tarp administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos viešosios tvarkos sektoriuje.

From Soviet times in Lithuanian criminal code was introduced term of ,,hooliganism" which was criticized by Lithuanian scientists as one which is very loose and under which are accommodated all the criminal deeds which could not be penalised by other articles of criminal code. In Lithuanian Criminal code, which is in force from 1s’ of May 2003, the old term "hooliganism" was changed by term "violation of public order" which is contemporary, reflecting today’s criminal situation and the development of legal thought. But the problem is that in Lithuania is still in force the old code of Administrative law offences (from Soviet times) in which is still the old version of "hooliganism" which means that two codes are not harmonized together. The next problem - that the second part of article 284 of Criminal code (The offence of public order) which is not crime but only criminal offence for which there is no imprisonment is almost identical to the 174 article of Administrative law offences code. The aforementioned facts raise problems to the lawyers and others applying the aforementioned articles in practice. The aim of the article to disclose criminal offences described in the articles 284 and 285 of Lithuanian criminal code and also to distinguish them from adequate offences of Lithuanian administrative code - from articles 174 and 186. The aim is implemented by using historical, grammatical, logical methods, by analysing in detail Lithuanian court practice. First of all the author analyses the article 284 of Criminal code - the offence of public order, revealing its objective and subjective features, the main indications, distinguishing the first part of the article from the second part, later - the author proceeds to the differentiation of the article 174 of Administrative code from the second part of the article 284 of the Criminal code. In the second part of the article the author analyses the objective and subjective elements of the article 285 of the Criminal code and gives the main features distinguishing it from the administrative offence foreseen in the article 186 of Criminal code. The author analyses legal practice and suggests concrete proposals how to solve practical problems.Straipsnio tikslas - atskleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 ir 285 straipsniuose aprašytas nusikalstamas veikas bei jas atriboti nuo atitinkamų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 ir 186 straipsniuose numatytų pažeidimų. Sis tikslas įgyvendinamas pasitelkiant istorinį, gramatinį, loginį metodus, detaliai analizuojant Lietuvos teismų praktiką bei joje kylančias problemas. Straipsnyje pirmiausia analizuojamas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis - viešosios tvarkos pažeidimas. Atskleidžiami veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, pirmosios straipsnio dalies atribojimo nuo antrosios dalies ypatumai. Vėliau pereinama prie Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatyto chuliganizmo atribojimo nuo esamo Baudžiamojo kodekso straipsnio. Antrajame straipsnio skyriuje analizuojami Baudžiamojo kodekso 285 straipsnyje nurodyti objektyvieji ir subjektyvieji požymiai bei pateikiami esminiai požymiai, skiriantys šią veiką nuo administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje. Analizuojama teismų praktika bei siūlomi konkretūs problemų sprendimo būdai

Baudžiamosios atsakomybės už trečiųjų šalių piliečių darbą taikymo ypatumai ir problematika Lietuvoje įgyvendinant direktyvą 2009/52/EB

While implementing Directive 2009/52/EC of the European Parliament and of the Council of 18 June 2009 providing for minimum standards on sanctions and measures against employers of illegally staying third country nationals (hereinafter referred to as ‘Directive’), Lithuania supplemented the Lithuanian Criminal Code with an additional Article 292-1, entitled “Labour of illegally staying third country nationals in the Republic of Lithuania”, which came into force on 6 January 2012. The author of this article aims to find out whether the main goals and objectives of the Directive regarding criminal liability of the employer have been fully transposed into national law, and by using various scientific methods and the objectives of the Directive, to reveal the objective and subjective attributes of Article 292-1 of the Criminal Code. The second aim is to discuss the criteria distinguishing criminal liability from administrative liability enshrined in Article 41-3 of the Lithuanian Code of Administrative Offences, in particular that that article was not changed at the time of establishing criminal liability. The detailed scientific analysis revealed that Lithuania has essentially transposed all the basic requirements and obligations of the Directive, even though it was somewhat late (the Member States were obliged to implement the Directive by 20 July 2011, and Article 292-1 has come into force on 6 January 2012, while the Law Prohibiting Illegal Work has not yet been enacted). In addition, only four of the five criminal offences enumerated in Article 9 of the Directive have been fully implemented. The Lithuanian legislators have not established criminal liability for an infringement committed by employer using work or services of an illegally staying third country national, with the knowledge that he or she is a victim of trafficking in human beings. This infringement is partially criminalised in Articles 147-1 and 147-2 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, but in order to punish the employer one needs either to establish one of the alternative means by which the will of the third country national has been affected (e.g. coercion, force or threat, deceit or fraud, abuse of authority or abuse of a vulnerable position and etc.), which is not required by the Directive and, in the author’s opinion, makes practical application of criminal liability in this respect rather difficult. Another problem related to the implementation of the Directive is that we still do not have the respective Law and no systemic approach exists, while in the Criminal Code none of the terms used in Article 292-1 are defined and the law enforcement authorities might encounter practical difficulties in applying that Article, in particular considering that some of the definitions could be found only in the Directive itself. Possible difficulties could arise while deciding on whether criminal or administrative liability should arise in cases of continuous or persistently repeated infringements, because in the Criminal Code this feature is defined as “for business purposes”, which is rather subjective and should be established in every single case after thorough evaluation of factual data.2012 m. sausio 6 d. įsigaliojo naujai priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292-1 straipsnis, įtvirtinantis baudžiamąją atsakomybę asmenims, įdarbinusiems nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius. Baudžiamasis kodeksas papildytas šiuo straipsniu siekiant Lietuvai įgyvendinti 2009 m. birželio 18 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai1. Straipsniu siekiama atskleisti BK 292-1 straipsnio objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, ypač kad straipsnio dispozicijoje vartojama gana daug terminų ir sąvokų, iš kurių nė vienas Baudžiamajame kodekse nėra paaiškinamas, kartu ir šio BK straipsnio atribojimo nuo ATPK 41-3 straipsnio („Nelegalus darbas“) kriterijus, kadangi priėmus naują BK 292-1straipsnį administracinė atsakomybė už nelegalų darbą nesikeitė, bei įvertinti, ar Lietuva įgyvendina visus direktyvoje nustatytus įsipareigojimus, kiek tai susiję su baudžiamosios atsakomybės nustatymu darbdaviui

Valstybės tarnautojo samprata nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyriuje.

The term „public official“ and crimes to the public service is the most controversial topic in Lithuanian criminal law because legislator changed it’s meaning and content several times in the period of independence. The aim of the author - to reveal definitions „public official and persons equated to public official“ in Lithuanian criminal code. Because those terms survived several changes during Lithuanian independence and also because there was no unanimous opinion among Lithuanian scientists regarding that topic the author of the article at first historically reveals how the definition was changing in the period of Lithuanian independence. The aim of it - to see why the main changes were made and if they were successful for Lithuanian criminal code. According to the authors’ opinion reform of those articles during which there was eliminated difference between analogous crimes – corruption, bribe, in public service and private service can’t be evaluated only positively because those two spheres are regulated by two opposite legal methods - imperative and dispositive and sometimes corruption in public sphere may be not corruption in private sphere. Criminal code gives two definitions - one of public official, the other - of natural persons, who are equated to public officials and there we have some problems because legislator by conceptualising those terms uses some conceptions which are not revealed in other legal acts,some of them are already outdated or ambiguous, mixes terms, definitions, does not use terms which are common in civil law, the meaning of some terms used in the definition has several meanings and one can understand them differently.Straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyriuje vartojamus valstybės tarnautojo ir jam prilygintų asmenų terminus. Šis tikslas įgyvendinamas pasitelkiant istorinį, analitinį, gramatinį, lyginamąjį mokslo metodus. Pirmiausia trumpai istoriškai apžvelgiama šių terminų sampratos kaita nepriklausomybės laikotarpiu ir šios kaitos priežastys, kad būtų galima lengviau atskleisti esamų apibrėžimų turinį. Tačiau daugiausia dėmesio skiriama esamų valstybės tarnautojo ir jam prilygintų asmenų sąvokų turinio analizei – ji atliekama taikant išvardytus metodus, nagrinėjant esamą teismų praktiką ir kylančias praktines problemas, lyginant su kai kurių kitų valstybių apibrėžimais. Valstybės tarnautojo sąvokos turinį stengiamasi įvertinti kritiškai – aptariami esami netikslumai ir pateikiamos galimos esamų baudžiamųjų įstatymų pataisos

TEISININKŲ ETIKOS VERTYBIŲ REALUMO IR MODELIAVIMO PROBLEMOS

Išplitusio moralinio nihilizmo bei klasikinio moralinio realizmo problemų ir kritikos kontekste teisininkų etikos vertybių galimybė įgyti daugiau ar mažiau realų pavidalą bei įgauti priimtino modelio formą yra tapusi neapibrėžta. Kita vertus, akademinėje ir ypač profesinėje teisininkų bendruomenėje teisininko buvimo etišku reikšmė ir poreikis vis labiau akcentuojami. Analitiškai ir kritiškai aptarus tokį status quo šiame straipsnyje pristatoma alternatyvi teisininkų etikos vertybių realaus egzistavimo perspektyva, taip pat formuluojant teisininkų etikos modeliavimo gaires. Ši perspektyva remiasi subjektyviąja (arba mentalistine) ontologija ir pamatiniais moralinio proto principais: altruizmu ir teisingumo kaip proporcinės lygybės nuostata.Pagrindiniai žodžiai: teisininkų etika, teisininkų etikos modelis, mentalistinė teorija, moralinis nihilizmas, moralinis realizmas. Issues of the Reality of the Values and the Modeling of Legal EthicsTomas Berkmanas, Edita Gruodytė AbstractIn the context of the widespread moral nihilism, and the issues and critique of classical moral realism, the possibility for the values of legal ethics to acquire more or less discernible real contours and to take the shape of the acceptable model appears to be uncertain. On the other hand, in academic and, especially, professional legal community the significance and the need for the lawyer to follow ethical standards becomes more and more important. The paper, after analytically and critically lingering on this status quo, provides an alternative perspective of the real existence of the values of legal ethics thereby also indicating the guidelines for its modeling. The perspective is based on the subjective (or mentalist) ontology and the foundational principles of the moral mind: altruism and justice as proportional equality.Keywords: legal ethics, model of legal ethics, mentalist theory, moral nihilism, moral realism

ES finansinio intereso ir teisės principų sąveika ES baudžiamojoje teisėje

This article examines the intersection differing the supremacy of law, the effectiveness of the protection of the financial interests of the European Union, and the principles of legality the same as predictability of the law in EU criminal law. The authors analyze the jurisprudence of the Court of Justice, assessing cases where the principle of the supremacy of EU law is applied to ensure the effective protection of the Union’s financial interests and where the ECJ imposes mandatory exceptions to this principle for national courts. In order to strike a balance between the principles of effectiveness and legal predictability, different liability conditions are assessed for a natural person and a Member State that fails to fulfill its obligation to protect the EU’s financial interests.Šiame straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos efektyvumo ir teisės viršenybės principo bei teisėtumo ir teisės nuspėjamumo takoskyra ES baudžiamojoje teisėje. Autorės analizuoja Teisingumo Teismo jurisprudenciją vertinant atvejus, kai, siekiant užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taikomas ES teisės viršenybės principas ir ESTT nacionaliniams teismams imperatyviai nurodo šio principo taikymo išimtis. Siekiant nustatyti efektyvumo ir teisės nuspėjamumo principų pusiausvyrą, vertinamos skirtingos atsakomybės sąlygos fiziniam asmeniui ir valstybei narei, nevykdančiai pareigos užtikrinti ES finansinių interesų apsaugą

Teisės studijų tobulinimo gairės esminių aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo parametrų kontekste.

Not only in Lithuania, but also in the other countries, there is a growing tendency among young people to choose a legal education. Law is a professional sphere of immense depth and breadth and it is evident that during several years in a school of higher education, designed to grant legal knowledge and skills, it is impossible to convey all aspects and nuances of the law. Legal education in a higher school is only the beginning of a lawyer’s education, while on the other hand it provides a unifying experience among practising lawyers. Consequently, university law schools preparing lawyers certainly provide an important contribution to the creation of a legal state, while providing skills, modelling values and shaping attitudes for future judges, state officials, prosecutors, attorneys and other persons responsible for the implementation of legal mechanisms necessary for the proper functioning of the state. The necessity to improve the level of the preparation of lawyers to engage in the practice of law stems from the changed expectations from both society and students and also from new challenges, specific to the whole environment of higher education. Furthermore we are living in time where globalization and new technology has created vast changes both in the traditional meaning of a university and the purpose of studies. Ongoing international processes, such as increased international cooperation, the internationalization of higher education, the adoption of respective documents such as Bologna declaration and the processes that flow from it necessarily stimulate the reformation of a higher education from one direction. From the other side- higher education, especially in Lithuania, is rather often criticised for the low quality of studies, for excessively long programs which sometimes lack sufficient specialisation, for the lack of participation of social partners in the governance of a university, among other aspects. [...]Teisinis išsilavinimas aukštojoje mokykloje yra tik teisininko išsilavinimo pradžia, kita vertus, tai yra praktikuojančius teisininkus vienijanti patirtis, todėl teisininkus rengiančios aukštosios mokyklos neabejotinai reikšmingai prisideda prie teisinės valstybės kūrimo, suteikdamos gebėjimus būsimiems teisėjams, pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems teisinės valstybės veikimui būtinas funkcijas atliekantiems asmenims bei formuodamos jų vertybines nuostatas. Poreikį tobulinti teisininkų rengimo praktiką lemia tiek pakitę visuomenės, tiek studijuojančiųjų lūkesčiai, taip pat nauji iššūkiai, būdingi visai aukštojo mokslo aplinkai, todėl autorės atliko analizę, į kokius gebėjimus tradiciškai orientuojasi teisinės studijos Lietuvoje, bei pateikė teisės studijų kokybės gerinimo gaires, atsižvelgdamos į pasaulines tendencijas Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama aukštojo mokslo kokybės samprata ir jos parametrai. Mokslinėje literatūroje, analizuojančioje aukštojo mokslo kokybę, pateikiami įvairūs kokybės apibrėžimai ir sampratos. Vis dėlto, straipsnio autorių nuomone, įvertinus mokslinius tyrimus bei atsižvelgiant į vykstančius pokyčius Europos aukštojo mokslo erdvėje, svarbiausias dėmesys tobulinant studijų kokybę turėtų būti skiriamas studijų rezultatams, t. y. kokius gebėjimus bei kompetencijas atitinkama studijų programa suteiks sėkmingai studijas užbaigusiam asmeniui. Antroji straipsnio dalis skirta adekvačių teisės studijų rezultatų identifikavimui remiantis pasauline patirtimi bei prielaidų jų tinkamam įgyvendinimui aptarimui

Juridinis asmuo – nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsispendimo laisvei ir neliečiamumui subjektas

In summer of the year 2006, criminal responsibility to legal persons for most dangerous sexual crimes committed against persons under 18, was introduced in Lithuania. Although this law has been in force for more than two years, so far there have been no cases, where a legal person was sentenced or at least taken to court for these crimes, and the change of this law in Lithuanian society was accepted fairly controversially. Therefore, the authors of this article have set an objective to analyze the possibility to apply the law in practice. The set objective is realized in particular by revealing the aims of the legislator in extending thecriminal responsibility for such acts to legal persons, analyzing the basic conceptions of corporate criminal liability in the world and in Lithuania, and the practice in other countries. A short historical overview of Lithuanian corporate criminal liability is provided. Considering the fact that there is no court practice, hypothetical situations are presented and possible versions of qualification according to the applicable law are provided. Evaluation of theoretical conditions for application of criminal liability to a legal person has shown that that a legal person can be subject of crimes against freedom of human sexual self-determination and inviolability. Corporate criminal responsibility in Lithuania was for the first time established fragmentally only in the year 2002. International commitments were formally implemented, even though there was no national scientific basis and doctrine at the time. The theories of identification and respondeat superior are consolidated in the Criminal Code of Lithuania, however, both models render the liability of a legal person impossible, if physical person, who had committed the crime, is not identified. Even in countries, where a corporate criminal liability is applied for more than a hundred years, legal persons are seen as hardly capable to commit sexual offences, because of the personal character of these crimes, although it is recognized that every case must be judged separately and according to the legislator’s objectives. Therefore, before legislator makes such an innovative step, first of all detailed analysis of factual situation in Lithuania should be made, demand and expediency to criminalize one or another act must be evaluated and only afterwards, a specific act of law could be enacted. Considering the fact that the Framework decision declares the objectives but leaves for the member states the right to choose the means and the forms of implementation, international norms should not be transferred directly, but international commitments should be adopted in consideration of peculiarities of the national law.2006 metų vasarą Lietuvoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui už pačius pavojingiausius seksualinius nusikaltimus tuomet, kai jie padaromi prieš asmenis, nesulaukusius 18 metų. Atsižvelgdamos į tai, kad įstatymas galioja daugiau nei porą metų, tačiau dar nėra nei vienos bylos, kurioje už minėtus nusikaltimus būtų nubausti juridiniai asmenys, bei į tai, kad šis įstatymo pakeitimas Lietuvos visuomenės buvo priimtas gana kontroversiškai, straipsnio autorės analizuoja praktines minėtų įstatymų taikymo galimybes. Iškeltas tikslas įgyvendinamas visų pirma atsižvelgiant į konkrečias tokio įstatymų leidėjo veiksmų priežastis, analizuojant baudžiamosios atsakomybės kilimo juridiniam asmeniui koncepcijas ir atskirų valstybių praktiką. Istoriškai apžvelgiama, kaip Lietuvoje kilo juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė ir kokia jos raida. Atsižvelgiant į tai, kad ši tema kol kas nėra teismų praktikos nagrinėjama, straipsnio autorės pateikia hipotetines situacijas ir galimus jų kvalifikavimo variantus atsižvelgiant į galiojančius įstatymus

Gratulatio amica Albertas Milinis!

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto bendruomenė šiuo leidiniu nori pagerbti savo Fakulteto narį docentą Albertą Milinį, paminėjusį šešiasdešimtąsias gimimo metines. Didžiulė jėga ir prasmė glūdi kiekviename mažyčiame darbelyje, jeigu jis yra <...> kaip gyvenimo pomėgis, atliekamas su džiaugsmu <...> bei savo tautai.[1] Prasmingų darbų ir džiugesio kasdienėse akimirkose!   [1] K. Antarova. Du gyvenimai. 2-as papildytas leidimas, Obuolys, 2015, p. 1327