Apie sovietmečio Lietuvą, savaimią visuomenę ir Sąjūdį : recenzija

„Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“ (2012) (sud. Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė) – daug privalumų turinti knyga, bet recenzijoje apsiribosiu kritiškomis pastabomis. Didžiausias knygos privalumas tas, kad įtikinamai parodoma, jog Lietuvos visuomenė buvo įvairesnė ir įdomesnė negu įprastai vaizduojama(si). Pažymima, kad aprašant šį laikotarpį, dažnai užmirštama, jog greta privataus gyvenimo ir oficiozinių viešųjų institutų būta kitų socialumo formų, erdvių, to, kas knygoje vadinama savaimia visuomene. Pagrindinė tyrimo tezė – Sąjūdžiui atsirasti buvo reikalingi savaimios visuomenės tinklai kaip palankiausia dirva bręsti režimo opozicijai – yra ir ambicinga, ir gana kukli. Viena vertus, Sąjūdžio genezę siūloma traktuoti kaip antitotalitarizmo, o ne valstybingumo ar kovos su imperija istoriją, kaip yra įprasta. Kita vertus, knygoje stinga aiškių priklausymo savaimiai visuomenės kriterijų, jos ribų apibrėžimo. Manau, jog savaimi visuomenė buvo būtina, bet ne pakankama sąlyga Sąjūdžiui atsirasti. Be politinių ir geopolitinių aplinkybių analizės lieka neaišku, kaip politiškai paklusni 1986 m. Lietuva pavirto 1988 m. maištininke. Atribojimas nuo ankstesnių aiškinimų nėra absoliutus, nes iki galo nepaaiškinama, kaip savaimios visuomenės noras gyventi savaip ir pokyčių troškimas peraugo į nepriklausomybės siekį. Pagrindinis knygos duomenų šaltinis – pokalbiai su dalyviais, tačiau dalyvių atrankos principus, o taip pat pačius atsiminimus, kaip ir visus dokumentus, reikia vertinti atsargiai

Juozo Girniaus tautos ir tautinės ištikimybės samprata

The article analyses Juozas Girnius' concept of the people and national loyalty from the point of view of philosophy. The author seeks to more precisely determine what Girnius says, and see how convincing his arguments are. The destiny of emigrants has coloured Girnius' philosophy. When writing about national loyalty, he is largely considering the requirements of loyalty when it comes to Lithuanians that do not live in Lithuania. Girnius sees a nation as natural community, a combination of objective and subjective elements. The philosopher attaches more importance to the objective qualities and factors of the nation. The third characteristic of the nation is the will. The will of the nation manifests itself through an attempt to decide its destiny, i.e. through political activity. Girnius places a lot of importance on the normative element, the nation as a task and a calling. He appreciates the national states as they liberate the creative potential of small nations. Girnius sees culture as a set of features that form the basis of a group of people or ethnic communities. The philosopher pays a lot of attention to the expressions and requirements of national loyalty. The article discusses what is loyalty? Girnius emphasizes that the nation needs to be loved and to be loyal, as it is ours; nation is a bearer and a creator of values. And he thinks that national loyalty is a duty. This is a controversial opinion, which is discussed at a greater length in this work. It asks: How can the bias against ones country be justified? What about the support from our own people? It also analyses the dilemma of duty and the right of self-determinatio

Politinio idioto mįslės : recenzija

Reikšminiai žodžiai: Alvydas Jokubaitis. "Politinis idiotas: apie neišvengiamą politikos kvailybę

Lemtingi 1941-ieji : Holokausto Lietuvoje prielaidų klausimu

Straipsnyje aptariami 1941-ieji metai ir holokausto prielaidos Lietuvoje. Yra sukurtas bendras įvykių vaizdas, atskiri momentai detaliai nagrinėti, bet lieka netirtų klausimų, nėra apibendrinančio pasakojimo, kuris ne tik nurodytų kas įvyko bet ir leistų suprasti – kodėl. 1941-uosius metus ženklino trėmimai, antisovietinis sukilimas ir žydų žudynės. Holokausto prielaidas Lietuvoje galima sieti ne tik su antisemitizmu, bet ir su baudžiavos panaikinimu, lietuvių kėlimusi į miestus, žydų nenoru asimiliuotis, tautinės valstybės kūrimu, – tai, kas išryškino skirtingus abiejų tautų interesus. Pagrindinis holokausto katalizatorius – sovietų okupacija ir represijos, birželio trėmimai, Vokietijos invazija, skirtingi lietuvių ir žydų geopolitiniai interesai, dalies žydų dalyvavimas sovietų valdžioje, lietuvių polinkis žydus sutapatinti su komunizmu ir su kolaborantais, sukilimo ruoša ir ketinimas bausti išdavikus. Holokausto nebūtų buvę be antisemitizmo, bet nėra galutinai aišku, kokį vaidmenį jis atliko sukeliant neregėto masto žudynes. Plačiai aiškinama antisemitizmo prigimtis ir šio reiškinio raiška skirtingų valstybių visuomenėse bei Lietuvoje. Raginama permąstyti, kiek Lietuvoje būta antisemitizmo, koks jo pobūdis, kiek jis plito. Lietuvių dalyvavimo Holokauste priežastys (ar prielaidos) slypi pirmojoje sovietinėje okupacijoje. Per tuos metus įsitvirtino antižydiškos nuostatos bei įsitikinimas, kad jie išdavę Lietuvą. Žydai ir lietuviai, suprato, kad neįmanoma Lietuvos atkurti be vokiečių intervencijos. Lietuviams tai buvo priimtina alternatyva, o žydams vokiečių atėjimas reiškė pražūtį. Dėl ryšių stokos žydai nežinojo, ką galvojo lietuviai, kaip jie vertino žydų elgesį. Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Holokaustas; Sovietų okupacija; Vilnius; Vokietija, Antanas Smetona, Vincas Kudirka, Motiejus Valančius, Antanas Maceina; Žydai; Žydų žudynės; Antanas Smetona; Anti-Semitism; Antisemitism; Germany; Holocaust; Jews; Jews slaughters; Lithuania; Motiejus Valančius; Soviet ocupation; Vilnius; Vincas Kudirka, Antanas MaceinaThe year of 1941 and the pre-conditions of Holocaust in Lithuania are discussed in the article. Even though the general view of the events is created and separate moments discussed in detail, but there still remains those questions, which have not been researched and there is no summarizing narration, which could not only indicate what has happened, but also would allow to understand why the year of 1941 was marked with deportations, anti-Soviet uprising and the killings of Jews. The preconditions of the Holocaust in Lithuanian can be linked not only with antisemitism, but also with the abolishment of bondage, migration of Lithuanians to cities, unwillingness of Jews to assimilate and the creation of ethnic country – this is what highlighted the different interest of both nations. The main catalyst of the Holocaust was the Soviet occupation and repressions, June’s Deportations, invasion of Germany, different geopolitical interests of Lithuanians and Jews, the participation of the part of Jews in Soviet government, inclination of Lithuanians to identify the Jews with communism and collaborators, preparation of uprising and the intention to punish the traitors. The Holocaust would have never happened without anti-Semitism, but it is not yet clear what part it played in creating unprecedented in their scope killings. The societies of different countries and Lithuania explain the nature of anti-Semitism and the expression of this phenomenon broadly. Recommendations to re-think how much anti-Semitism was in Lithuania, the type and spread of it. The reasons (or preconditions) of Lithuanians participation in the Holocaust lurk in the Soviet occupation. Throughout those years, anti-Jewish conditions and conviction that they betrayed Lithuania has taken root. The Jews and Lithuanians understood that it is impossible to restore Lithuania without the intervention of Germany. For Lithuanians it was an agreeable alternative, but for the Jews it meant doom. Due to the lac