Populiarūs atsakymai tiriant Roršacho testu

The article presents a list of R-responses of the Lithuanian population, which coincides with other known lists in terms of the number of responses, but not in terms of their content.Populiarūs atsakymai (R-atsakymai) į Roršacho rašalo dėmes yra svarbiu asmens intelekto rodikliu, nes rodo suvokimo įprastumą. Pasaulinėje praktikoje vietoje 30% R – atsakymų kriterijaus dažniausiai taikomas 16-17% kriterijus. Tarpkultūriniai tyrimai parodė, kad kiekvienoje populiacijoje reikia sudaryti atskirą R-atsakymų sąrašą. Straipsnyje pateikiamas Lietuvos populiacijos R-atsakymų sąrašas, kuris sutampa su kitais žinomais sąrašais pagal atsakymų kiekį, bet ne pagal jų turinį

Savižudybių paplitimas Lietuvoje

The article presents epidemiological data of years 1924-1991. This data analysis showed the before the war suicide level was low, even lower than in the neighboring countries, for example, Estonia. During the years of soviet occupation, the number of suicides has grown constantly and reached its pinnacle in 1984. During the reform movement, this number decreased significantly, but it is beginning to increase recently. The number of suicides in villages and among middle-aged men is especially large. The data is discussed with the reference to Dukheim theory.Pateikiami 1924-1991 metų epidemiologiniai duomenys. Šių duomenų analizė parodė, kad iki karo Lietuvoje savižudybių lygis buvo žemas, net žemesnis, nei aplinkinėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje. Sovietinės okupacijos metais savižudybių skaičius nenustojo augti, kulminacija buvo 1984 m. Sąjūdžio laikais šis skaičius ženkliai krito, bet pastaruoju metu vėl ėmė augti. Ypač daug savižudybių kaimuose, tarp vidutinio amžiaus vyrų. Duomenys aptariami, remiantis Durkheim teorija

Pirmą psichozę išgyvenusiųjų artimieji: situacijos sunkumo įvertinimo ir psichologinės kančios ryšys laikui bėgant

The aim of the study was to assess relationships bet­ween the assessment of the situation’s difficulty and psychological distress over time by the relatives of the first episode psychosis patients.The sample of the study comprised 30 relatives (parents 63%, siblings 26%, and partners 10%) of the first episode psychosis patients. Participants of the study were interviewed during the first 10 days after the patient’s admission to the hospital, and then 3 months and 9 months after the first interview. Criteria of the participation in the study: an adult family member of a first-time hospitalized patient; the patient’s diagnosis – psychotic disorder (F20 or F30 with psychosis, ICD-10); a patient no older than 40. The study proceeded at psychiatric hospitals in Vilnius. Relatives: age M = 42.3, SD = 13.24); gender: men 37%, women 63%. Patients: age M = 24.07, SD = 4.87, gender: men 70%, women 30%. The following variables were investigated: demo­graphics, assessment of the situation’s difficulty (perceived psychological trauma subscale (Lewis, 2005)), psychological distress (Hospital Anxiety and Depression Scale (Zigmond and Snaith, 1983)). Data were analyzed by the repeated Anova and testing by the cross-lagged panel design model.The results showed that the relatives’ assessment of the situation’s difficulty and distress improved significantly during the first three months. The prognostic value of distress and the assessment of the situation’s difficulty at Time 1 were different: assessment of the situation’s difficulty overtime was predicted by assessment at Time 1, but the distress overtime was not predicted by the distress at Time 1. Cross-lagged analysis revealed that dis­tress over-time was predicted by the assessment of the situation’s difficulty at Time 1. The results of this study suggest that professionals working with families should pay more attention to diminishing relatives’ negative assessment of the situation from the beginning, because it predicts significantly the later distress.Šio tyrimo tikslas – nustatyti situacijos sunkumo įvertinimo ir psichologinės kančios ryšį laikui bėgant. Gauti rezultatai rodo, kad pirmą psichozę išgyvenusių pacientų artimųjų situacijos sunkumo įvertinimas ir psichologinė kančia reikšmingai pasikeičia jau po trijų mėnesių. Pirmą kartą psichoze sergančių pacientų artimųjų pradinio situacijos sunkumo įvertinimas prognostiškai reikšmingas tolesniam situacijos sunkumo įvertinimui, o psichologinės kančios iš jos pradinio įvertinimo prognozuoti negalime. Iš pradinio situacijos sunkumo įvertinimo galime prognozuoti vėlesnę psichologinę kančią

Psichologinių metodų taikymas šizofrenija sergančių ligonių mąstymui tirti

This article presents the results of experimental-psychological research of thought evaluation in patients with schizophrenia: 89% of the tasks could detect thought disorders in 86% of subjects. The diagnostic value of the method varies. The most valuable appeared to be the method of object exclusion. The necessity to use the compendium of methods in evaluation of thought in patients with schizophrenia is emphasized.Straipsnyje eksperimentinio – psichologinio šizofrenija sergančių asmenų mąstymo tyrimo rezultatai: 89% užduočių leido aptikti 86% tiriamųjų mąstymo sutrikimus. Metodikos diagnostinė vertė nevienoda. Naudingiausia pasirodė daiktų išskyrimo metodika. Pabrėžiamas būtinumas sergančiųjų šizofrenija mąstymui tirti naudoti metodikų kompleksą

Šizofrenija sergančių ligonių pažinimo procesų sutrikimai ir jų dinamika

The article describes the evaluation of cognitive disorders, such as attention concentration and attentional shift, visual-motor coordination, memory span, certain constructional abilities in patients with schizophrenia. The repeated study was carried out after 3.5 years showed that in spite of illness dynamics, cognitive disorders remain unchanged, but patients’ social orientation decreases.Straipsnyje pateikiamas šizofrenija sergančių ligonių pažinimo procesų sutrikimų, kurie apibūdinami dėmesio koncentracijos ir perkėlimo, vizualinės – motorinės koordinacijos, atminties apimties, kai kurių konstrukcinių gebėjimų sutrikimu, vertinimas. Pakartotinis tyrimas, atliktas po vidutiniškai 3,5 metų, parodė, kad nepaisant ligos dinamikos, pažinimo procesai beveik nesikeičia, prastėja tik ligonių socialinė orientacija

Suicidinės rizikos psichodiagnostinio įvertinimo galimybės

Different suicidality research has found that suicide, as a rule, is the result of quite a long process. Thus, in order to prevent suicides, it is important to distinguish the reliable indicators of increased suicide risk. It is attempted to use various biochemical, clinical and psychodiagnostic indicators for this matter. The possibility of using the purpose of life index as suicide risk indicator was tested. The purpose of life index was tested by using Crumbaugh and Maholic Purpose of life test. The results showed the relationship between the purpose of life index and intensity of suicidal tendencies. The indicator of suicide risk is the decrease in the purpose of life index simultaneously with positive or neutral attitude to suicide. Since Crumbaugh and Maholic test is a direct assessment tool, it should be used in along with other methods.Skirtinguose suicidologiniuose tyrimuose nustatyta, kad savižudybė, kaip taisyklė, yra gana ilgo proceso rezultatas. Todėl, siekiant savižudybių profilaktikos, būtina išskirti patikimus padidintos savižudybės rizikos požymius. Tam bandoma panaudoti įvairius biocheminius, klinikinius, psichodiagnostinius požymius. Buvo tikrinama galimybė kaip suicidinės rizikos indikatorių naudoti gyvenimo prasmės indeksą, kuris gaunamas Crumbaugh ir Maholic „Gyvenimo prasmės testo“ pagalba. Buvo rastas ryšys tarp gyvenimo prasmės indekso ir suicidinių tendencijų intensyvumo. Padidintos suicidinės rizikos požymiu yra gyvenimo prasmės indekso sumažėjimas kartu su pozityviu ar neutraliu požiūriu į savižudybę. Kadangi Crumbaugh ir Maholic testas yra neužmaskuoto testavimo priemonė, ją reiktų naudoti su kitomis metodikomis

Trauma research in the Baltic countries : from political oppression to recovery

The aim of this paper is to provide an overview of traumatic stress studies from the three Baltic countries - Lithuania, Latvia, and Estonia - and reveal how specific social context contributes to the topics relevant in traumatic stress field in the region. Traumatic stress studies in the Baltic countries are closely related to the complicated history of the region. It was only since the restoration of independence of the Baltic States in the 1990s when traumatic stress studies could emerge. The start of the psychotraumatology in the Baltic States was inspired by the interest of the psychological effects of political violence. Four major topics in traumatic stress literature from the Baltic countries were identified in this article: political violence studies, epidemiology of trauma and posttraumatic stress disorder (PTSD), disaster studies, and developmental aspects of trauma. Traumatic events prevalence was reported between 70 and 75%, and PTSD prevalence range 2–7% in the Baltic countries. The interest in psychotraumatology in the Baltic countries is rising