Suicidinės rizikos psichodiagnostinio įvertinimo galimybės

Different suicidality research has found that suicide, as a rule, is the result of quite a long process. Thus, in order to prevent suicides, it is important to distinguish the reliable indicators of increased suicide risk. It is attempted to use various biochemical, clinical and psychodiagnostic indicators for this matter. The possibility of using the purpose of life index as suicide risk indicator was tested. The purpose of life index was tested by using Crumbaugh and Maholic Purpose of life test. The results showed the relationship between the purpose of life index and intensity of suicidal tendencies. The indicator of suicide risk is the decrease in the purpose of life index simultaneously with positive or neutral attitude to suicide. Since Crumbaugh and Maholic test is a direct assessment tool, it should be used in along with other methods.Skirtinguose suicidologiniuose tyrimuose nustatyta, kad savižudybė, kaip taisyklė, yra gana ilgo proceso rezultatas. Todėl, siekiant savižudybių profilaktikos, būtina išskirti patikimus padidintos savižudybės rizikos požymius. Tam bandoma panaudoti įvairius biocheminius, klinikinius, psichodiagnostinius požymius. Buvo tikrinama galimybė kaip suicidinės rizikos indikatorių naudoti gyvenimo prasmės indeksą, kuris gaunamas Crumbaugh ir Maholic „Gyvenimo prasmės testo“ pagalba. Buvo rastas ryšys tarp gyvenimo prasmės indekso ir suicidinių tendencijų intensyvumo. Padidintos suicidinės rizikos požymiu yra gyvenimo prasmės indekso sumažėjimas kartu su pozityviu ar neutraliu požiūriu į savižudybę. Kadangi Crumbaugh ir Maholic testas yra neužmaskuoto testavimo priemonė, ją reiktų naudoti su kitomis metodikomis

Trauma research in the Baltic countries : from political oppression to recovery

The aim of this paper is to provide an overview of traumatic stress studies from the three Baltic countries - Lithuania, Latvia, and Estonia - and reveal how specific social context contributes to the topics relevant in traumatic stress field in the region. Traumatic stress studies in the Baltic countries are closely related to the complicated history of the region. It was only since the restoration of independence of the Baltic States in the 1990s when traumatic stress studies could emerge. The start of the psychotraumatology in the Baltic States was inspired by the interest of the psychological effects of political violence. Four major topics in traumatic stress literature from the Baltic countries were identified in this article: political violence studies, epidemiology of trauma and posttraumatic stress disorder (PTSD), disaster studies, and developmental aspects of trauma. Traumatic events prevalence was reported between 70 and 75%, and PTSD prevalence range 2–7% in the Baltic countries. The interest in psychotraumatology in the Baltic countries is rising

Medicinos darbuotojų žinios apie infekcijų valdymą sveikatos priežiūros įstaigose

Tyrimo tikslas – įvertinti medicinos darbuotojų žinias apie infekcijų valdymą, įvertinti vakcinacijos apimtis nuo hepatito B viruso bei mikrotraumų paplitimą tarp VšĮ Šeškinės poliklinikos (toliau - Poliklinika) medicinos darbuotojų. Buvo atlikta medicinos darbuotojų anketinė apklausa. Respondentų buvo klausiama apie rankų higieną, dezinfekciją, sterilizaciją, mikrotraumas bei skiepijimus hepatito B vakcina. Išdalintos 305 anketos, grąžinta 251 anketa (atsako dažnis 82,3 proc.). Iš jų tinkamos analizei – 243 anketos. 68,7 proc. tiriamųjų turi pakankamai žinių aseptikos/antiseptikos klausimais. 33,3 proc. respondentų buvo susižeidę panaudota adata ar kitu aštriu instrumentu. Iš jų 28,4 proc. nurodė, kad buvo susižeidę užteršta priemone, t.y. priemone, kontaktavusia su pacientu ar užterštu įrenginiu. Tyrimo metu nustatyta, kad su 2,03 karto didesniu šansu bendrosios praktikos slaugytojos patiria mikrotraumas nei kitų sričių specialistai. 40,7 proc. respondentų nurodė, kad buvo pasiskiepiję hepatito B vakcina. Respondentai, dirbantys Odontologijos skyriuje, su 5,62 didesniu šansu dažniau skiepijasi nuo hepatito B nei respondentai, dirbantys kituose Poliklinikos skyriuose.The aim of study - to evaluate medical staff knowledge about infection control, to clarify scope of vaccination against hepatitis B and to establish prevalence of sharps injury among medical staff in public institution Šeškinės Clinic. It was carried out medical staff questionnaire survey. The Questionnaire consisted of questions on hand hygiene, disinfection, sterilization, sharps injury and vaccination of hepatitis B. 305 questionnaires were distributed and 251 was collected (response rate 82.3 percent.), the 243 were used in the study. 68.7 percent of respondents have sufficient knowledge of asepsis / antisepsis issues. 33.3 percent of medical staff were injured used needle or other sharp instrument, 28.4 percent of them indicated that they were injured contaminated equipment. The results of the study showed that the chance of sharps injury for general practice nurses 2.03 times higher than for other professionals. 40.7 percent of respondents indicated that they were vaccinated for hepatitis B. Medical staff working in the dental section have 5.62 higher chance to be vaccinated for hepatitis B than medical staff in other divisions

Būsimų socialinių darbuotojų nuostatos į savanorišką veiklą: Lietuvos ir Suomijos patirtis

Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama savanoriškos veiklos praktikai, kuri sudaro galimybes sustiprinti turimus ir įgyti naujų socialinių gebėjimų, aktyviai dalyvauti visuomeninio gyvenimo veiklose. Dalyvavimo savanoriškoje veikloje pasirinkimą sąlygoja asmens turima patirtis bei asmeninės nuostatos. Straipsnyje analizuojama nuostatos samprata, apibūdinama savanoriška veikla socialinio darbo kontekste. Straipsnio turinyje nagrinėjamos būsimų socialinių darbuotojų nuostatos į savanorišką veiklą remiantis nuostatos kognityviniu, emociniu ir elgesio komponentais, lyginama respondentų iš Lietuvos ir Suomijos patirtis. Empirinio tyrimo metu nuostatos tyrinėjamos žvelgiant iš kognityvinio (pažintinio), afektinio (emocinio) ir elgesio komponentų perspektyvos. Kognityvinis komponentas – tai nuomonės, įsitikinimai, kurių laikomasi tam tikrų žmonių ir dalykų atžvilgiu. Afektinis komponentas apima malonias arba nemalonias emocijas, susijusias su įsitikinimais. Jos suteikia nuostatai emocinį atspalvį ir nulemia veiksmą, kurį ketiname įvykdyti. Šis veiksmas ir yra nuostatos elgesio komponentas, kuris sąlygoja asmens reakciją, atitinkančią jo įsitikinimus ir išgyvenimus. Pažinimo komponentai susideda iš asmens žinių apie nuostatos objektą. Žinios, informacija yra vienas iš nuostatas formuojančių veiksnių. Informacijos pateikimas apie nuostatos objektą keičia jo suvokimą, interpretaciją. Nuostatos pažinimo komponentas neatsiejamas nuo jausminės srities. Emocinis nuostatos komponentas gali skatinti arba slopinti pažintinės informacijos priėmimą ir, atvirkščiai, žinios turi įtakos emociniam komponentui. Platesnė, išsamesnė informacija mažina stereotipinių nuostatų formavimąsi.Volunteering complements a professional support and is one of the major activities in the field of social work. Every future social worker evaluates and understands volunteering based on the number of attitudes that may have an impact on professional work and assistance, so it is important to find out their prevailing attitudes. Attitudes to volunteering in Lithuania and Finland are a relatively new research area. Aim of the work: to explore the attitudes of future social workers toward volunteering in Lithuania and Finland. Research methods: A descriptive quantitative study based on the cognitive, emotional and behavioral components of the attitude. 40 students of social work study program from Kaunas College (Lithuania) and 40 students from Tampere College (Finland) were interviewed. Research question: What are the attitudes of future social workers toward volunteering in Lithuania and Finland? Work object: Attitudes of future social workers toward volunteering in Lithuania and in Finland. Research outcomes: According to the survey data analysis, a cognitive component of the respondents’ attitudes towards volunteering is similarly expressed in both countries. All of the respondents know what volunteering is and positively evaluate the benefits to a future social worker and the public. Examination of the behavioral component of the respondents’ attitudes towards volunteering showed that one-third of respondents in Lithuania and two-thirds of the respondents in Finland have volunteering experience. All the respondents in Finland and half of the respondents in Lithuania do not participate in volunteering due to the lack of time; one-third of respondents in Lithuania do not participate due to the lack of information. Examination of the emotional component of respondents’ attitudes showed that volunteering is associated with positive feelings in both countries, and most of all with a sense of selfsacrifice, which was pointed out by one-third of the respondents in Finland, and about half of the respondents in Lithuania. Half of the respondents in both countries said that their attitudes to volunteering have changed over the years of study