DruzhbaOleg KHARKHORDIN

Oleg KHARKHORDIN, ed., Druzhba, [Friendship], Saint-Pétersbourg : izd. Evropejskogo Universiteta v Sankt-Peterburge, 2009, 455 p. This book, the third volume in a series named “The Pragmatic Turn” published by the European University in Saint Petersburg, is a fine specimen of original and inspiring research currently done in Russia. The book consists of two parts: a more general discussion of friendship in the history of political thought and in sociology, and a more concrete part offering de..

European identity and european citizenship

In this paper, an argument is developed in favour of further integration of “Europe” and, most importantly, its increased “politicization”. It is not based on any romantic or idealistic vision of a positive European cultural identity, but on an assessment of Europe's reality as already integrated economically, socially and ecologically, however lagging behind politically in terms of democratic government and citizenship. The seemingly endless discussions about Europe's identity, limit, unity, civilization, etc. are not a problem that is yet to be solved, but are, precisely, the core of what makes Europe what it is: a plurality in unity instead of a “unity in plurality”, as one of the official slogans of the European Union (EU) has it. Current social, economic and environmental problems require European solutions as well as a more active European citizenship. However, European civil identity that is to match European societal reality, will not be a unitary and homogeneous identity, but heterogeneous and diverse, covering a plurality of perceptions, preferences and ideals ‐ it will be plural, not as a first step towards unity, but in its core; and it will be divided, but not along national lines. Vieningumo pliuralumas: europietiškasis tapatumas ir europietiškasis pilietiškumas Santrauka Tolesnė „Europos“ integracija ir svarbiausia – vis dažnesnės „politinės diskusijos“ šia tema yra remiamos ir skatinamos. Vadovaujamasi ne romantine ar idealistine pozityvaus europietiškojo tapatumo vizija, bet Europos ekonominės, socialinės ir ekologinės integracijos vertinimu bei požiūriu, esą ji politiškai atsilieka demokratinio valdymo ir pilietiškumo atžvilgiais. Tariamai nesibaigiančios diskusijos Europos tapatumo, ribų, vieningumo, civilizacijos ir panašiais klausimais nėra ta problema, kuri jau turi būti išspręsta, bet iš esmės sudaro tokios Europos, kokia ji yra, pagrindą: vieningumo pliuralumas vietoj „pliuralumo vieningumo“, kaip skelbia vienas iš oficialių Europos Sąjungos (ES) lozungų. Nūdienės socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos problemos reikalauja europietiškų sprendimų ir kur kas aktyvesnio europietiškojo pilietiškumo. Tačiau norint, kad europietiškasis pilietinis tapatumas atitiktų europietiškąją socialinę tikrovę, jis neturi būti bendras ir homogeniškas, bet, atvirkščiai, heterogeniškas ir įvairialypis, apimantis daugelį suvokimo perspektyvų, privilegijų ir idealų. Jis turi būti pliuralus, bet ne kaip pirmas žingsnis vieningumo link; jis turi būti iš esmės dalus, tačiau ne pagal valstybių sienas. Reikšminiai žodžiai: pilietiškumas, „civilizacionalizmas“, diskursyvi erdvė, europietiškoji integracija, tapatumas, pliuralumas. First Published Online: 14 Oct 201

A Hundred Years that Troubled the Soul. The October Revolution as a Sacred Object

Contains fulltext : 206717.pdf (publisher's version ) (Open Access