Inovatyvus socialiai orientuotų spredimų pobūdis šiuolaikiniame viešajame valdyme

The article analyzes and summarizes the changes of public governance evolution and the impact of making a socially-oriented decision process, based on new ideological normative, values. The article examines main theoretic decision-making, socially-oriented problems such as emigration, social exclusion, and social inequality. All these theoretical perspectives make an important contribution to our understanding of sociallyoriented public policy formation, implementation and public service delivery. The main goal, tasks and intentions are to suggest and explore the structure of the socially-oriented decision-making process and identify the role of innovations in the modernization of public governance practice. The multidimensional process of decisionmaking as a public governance practice seeks to maximize public structure efforts to promote innovative solutions, to avoid unnecessary risks in the decision-making process. Seeking to improve the socially-oriented decision-making process, it is necessary to reinvent the best traditional pubic governance procedures, the management of internal and external information flows, which would allow getting more information, necessary for installing essential dimensions of new public governance: new quality of strategic planning and policy formulation process, intersectoral integration and socially-oriented governance ideology as main methodological principles and instruments of creating a positive environment for innovation.Straipsnyje autoriai analizuoja globalias viešojo valdymo pokyčių tendencijas ir jų poveikį formuojantis viešojo valdymo evoliucijos ideologijai, jos sąveikai su viešojo valdymo organizacinio-funkcinio turinio modernizavimu, reikalaujančių „naujosios viešosios vadybos“ konstrukto plataus masto reinventorizavimo, atsisakant išryškėjusių perdėto „marketizavimo“ suponuotų socialinių, ekonominių valstybės valdymo disfunkcijų. Teorinio-metodologinio tyrimo metu straipsnio autoriai, naudodami teorinio modeliavimo, metaanalizės ir interpretavimo metodų teikiamas galimybes siekė determinuoti sąsajas vidinėje ir išorinėje organizacijų aplinkoje tarp naujojo viešojo valdymo elementų, jų reikšmės bei poveikio rengiant socialiai orientuotus sprendimus bei inovatyvumo charakteristikų taikymo galimybių apibūdinant ir išskiriant valdymo procesų kaitos dedamąsias, analizuojant racionalias sprendimų dimensijas, inovatyvių idėjų ir inovatyvumo skatinimą viešųjų institucijų veikloje, naudojant procesines, sistemines pažinimo proceso prieigas

Public administration reforms during fiscal crisis in Lithuania: perceptions of senior civil servants.

The empirical results of executive survey on public administration reform are presented covering reform trends, reform results, results oriented culture and coordination in Lithuanian public administration during fiscal crisis since 2008. The survey acting as a tool to monitor the development of public administration reforms allows identifying important success and shortcomings that are otherwise difficult to measure employing other methods. The survey was carried out closely following the methodology of 3rd work package of “Coordinating for Cohesion in the Public Sector of the Future” (COCOPS)1. It is shown that although the public administration is evaluated as functioning better than before, there are serious perceived shortcomings in general approach to reforms, missing components in fostering results oriented culture, lack of horizontal coordination and overall negative effects of public administration reforms on the society.Straipsnyje pristatomi vadovaujančias pareigas užimančių valstybės tarnautojų požiūriai ir patirtys, susiję su viešojo administravimo reformų įgyvendinimu Lietuvoje finansų krizės metu. Remiamasi tyrimu atliktu vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Viešojo sektoriaus refomų stebėsena“ (sutarties nr. PRO-10/2012) pagal „Proveržio idėjų“ programą. Pateikiami pagrindiniai empiriniai aprašomieji tyrimo rezultatai šiais aspektais: taupymo strategijų ir priemonių paplitimas, reformų kryptys, tendencijos, pasitenkinimas reformomis, į rezultatus orientuotos kultūros paplitimas, reformų rezultatai, koordinavimas. Autoriai pažymi, kad yra rimtų trūkumų įgyvendinant viešojo administravimo reformas, formuojant į rezultatus orientuotą kultūrą, didinant koordinaciją tarp politikos sričių bei siekiant visuomenės sutelktumo

Searching of smart public governance concept: critical analysis of different theoretical approach

a Recent years in scholarly literature appears quite new and modern term - “smart public governance”. Usually, this term is used in the context of smart city, e-governance and good governance conceptions. However, it is clear, that in public governance literature this concept is not enough analyzed and still there is no clear agreement how we can define, what smart public governance really is. The aim of this article is to analyze the concept of smart public governance in different theoretical conceptions contexts and to identify the main elements of this concept. The aim of the article is met by analyzing the latest scientific literature on public administration and discussing the concept of good governance developed by international organizations.Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje pasirodė pakankamai naujas ir mažai ištyrinėtas terminas „sumanusis viešasis valdymas“. Dažniausiai šis terminas yra vartojamas siekiant pabrėžti informacinių komunikacinių technologijų taikymą ir jų svarbą viešajame sektoriuje arba akcentuojamas sumaniojo viešojo valdymo, kaip vienos iš sumaniojo miesto koncepcijos dedamųjų, būtinumas. Taip pat sumaniojo viešojo valdymo sąvoka dažnai yra tapatinama su gero valdymo koncepcija, atkreipiant dėmesį į gero valdymo principus ir jų įgyvendinimą kaip esminį kiekvienos valstybės valdymo tobulinimo veiksnį. Straipsnyje pabrėžiama, kad iki šiol nėra suformuluotos aiškios ir pagrįstos sumaniojo viešojo valdymo koncepcijos, todėl itin svarbu atlikti išsamesnę sumaniojo viešojo valdymo sąvokos kritinę analizę. Remiantis mokslinės literatūros ir lyginamosios analizės tyrimo metodais, nustatytos esminės sumaniojo viešojo valdymo bei susijusių koncepcijų sąsajos bei pateikiami esminiai sumaniojo viešojo valdymo bruožai

Decisions in the evolution of contemporary public governance

The article analyses the relationship between decision making and structural changes of New Public Governance. The authors emphasize that in the process of evolution of public governance, the effectiveness of preparation and implementation of decisions is a very complex, multi-dimensional issue. Its success is based on the entirety of elements and factors of both internal and external environments. Specific attention is given to application of meta-analysis, theoretical simulation, analog and other methods in analysis of decisionmaking external environment. It is proved that qualitative parameters of contemporary decisions in public sector are directly dependent on the pace of Public Governance evolution in establishment of new, more effective, innovative and democratic principles and methods of public sector governance.Straipsnyje analizuojama sprendimų sąveika su pokyčiais naujojo viešojo valdymo struktūroje. Akcentuojama, kad viešojo valdymo evoliucijoje sprendimų rengimo ir įgyvendinimo efektyvumas yra itin kompleksinė, daugiadimensė problema, kurios sėkmingą sprendimą lemia organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos elementų ir veiksnių visuma. Straipsnyje itin daug dėmesio skiriama sprendimų rengimo išorinei aplinkai analizuoti, taikant metaanalizės, teorinio modeliavimo, analogų ir kt. metodus. Pagrįsta, kad šiuolaikinių sprendimų viešajame sektoriuje kokybiniai parametrai yra tiesiogiai priklausomi nuo viešojo valdymo evoliucijos tempų įtvirtinant naujus, efektyvesnius, inovatyvesnius ir demokratiškesnius viešojo sektoriaus valdymo principus ir nuostatas

Modern decision-making in the public sector

In the public sector, the decision-making process is multidimensional. The methodological framework for all decision-making theories is the rationalist tradition, according to which mankind is inherently rational and seeks to maximize its goals. The proponents of the main decision-making theories—the rationalcomprehensive theory, the incremental theory and the mixed scanning theory—seek to argue in favour of their postulated values and the approaches to avoid unnecessary risks of the decision-making process. Those theories are aimed at promoting innovative solutions in the new public management environment. To improve the decision-making process, it is necessary to improve the management of information flows which would allow an accurate and objective information analysis by distorting the information necessary for decision-making.Straipsnyje aptariama sprendimų teorinė samprata, modeliai bei pagrindiniai sprendimų rengimo proceso etapai. Analizuojamos svarbiausios teorijos, nagrinėjančios sprendimų priėmimą: racionalaus visapusiškumo teorija, inkrementalizmo teorija ir mišraus skenavimo teorija. Straipsnyje pabrėžiama, kad sprendimų priėmimo mokslinė analizė yra ypač aktuali ir reikalinga priimant viešuosius sprendimus. Autoriai siekė apibendrinti sprendimų priėmimo viešosiose institucijose kriterijus, sąlygas, aplinką, išskirti sprendimų rengėjų gebėjimus analizuoti ir argumentuoti sprendimų būtinumą

Viešojo administravimo reformos Lietuvoje finansų krizės metu: vadovaujančias pareigas užimančių valstybės tarnautojų požiūriai ir patirtys

Straipsnyje pristatomi vadovaujančias pareigas užimančių valstybės tarnautojų požiūriai ir patirtys, susiję su viešojo administravimo reformų įgyvendinimu Lietuvoje finansų krizės metu. Remiamasi tyrimu, atliktu vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Viešojo sektoriaus refomų stebėsena“ (sutarties nr. PRO-10/2012) pagal „Proveržio idėjų“ programą. Pateikiami pagrindiniai empiriniai aprašomieji tyrimo rezultatai šiais aspektais: taupymo strategijų ir priemonių paplitimas, reformų kryptys, tendencijos, pasitenkinimas reformomis, į rezultatus orientuotos kultūros paplitimas, reformų rezultatai, koordinavimas. Autoriai pažymi, kad yra rimtų trūkumų įgyvendinant viešojo administravimo reformas, formuojant į rezultatus orientuotą kultūrą, didinant koordinaciją tarp politikos sričių bei siekiant visuomenės sutelktumo.Empirical results of executive survey on public administration reform are presented covering reform trends, reform results, results oriented culture and coordination in Lithuanian public administration during fiscal crisis since 2008. The survey acting as a tool to monitor the development of public administration reforms allows identifying important success and shortcomings that are otherwise difficult to measure employing other methods. The survey was carried out closely following the methodology of 3rd work package of “Coordinating for Cohesion in the Public Sector of the Future” (COCOPS)1. It is shown that although the public administration is evaluated as functioning better than before, there are serious perceived shortcomings in general approach to reforms, missing components in fostering results oriented culture, lack of horizontal coordination and overall negative effects of public administration reforms on the society

Modernus viešasis valdymas : kolektyvinė monografija

Knygoje: Pivoras S. Viešųjų organizacijų teorijos, p. 31-48. Bibliogr. 29Kauno technologijos universitetasKauno technologijos unoversitetasKlaipėdos universitetasMykolo Romerio universitetasViešojo administravimo katedraVilniaus Gedimino technikos universitetasVytauto Didžiojo universiteta