The recognition and modelling of a backbone and its deformity

In this article the authors present a method for the backbone recognition and modelling. The process of recognition combines some classical techniques (Hough transformation, GVF snakes) with some new (authors present a method for initial curvature detection, which they call the Falling Ball method). The result enables us to identify high-quality features of the spine and to detect the major deformities of backbone: the intercrestal line, centre sacral vertical line, C7 plumbline; as well as angles: proximal thoracic curve, main thoracic curve, thoracolumbar/lumbar. These features are used for measure in adolescent idiopathic scoliosis, especially in the case of treatment. Input data are just radiographic images, meet in everyday practice

Implantų ir stuburo mobilumo įtaka stuburo iškrypimo korekcijai sergant jaunatvine idiopatine I tipo Lenke skolioze

Background and objectiveThere are still a few researches accomplished to evaluate the advantages and disadvantages of screw, hybrid, and hook techniques in the treatment of adolescent idiopathic scoliosis. As the results are controversial, researchers still look for optimally safe, least traumatizing and economically reasonable methods to treat spinal deformities. The aim of this study is to analyze postoperative spine deformity correction results for Lenke type 1 dependent on fixation type and preoperative bending films.Patients and methodsA retrospective study was performed. Patients admitted to the Children’s Hospital, Affiliate of Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos Orthopedic Department in the period of 1994–2013 were included; 74 cases were analyzed. Three groups according to spine implants were generated. The first included patients treated with pedicle screw fixation, the second – hybrid, and the third – hook fixation. Inclusion criteria: the adolescent age group (10–18), idiopathic scoliosis Lenke I type who undergone posterior spinal fusion with pedicle screws; hybrid fixation and hook application were evaluated in order to compare curve correction dependence on fixation type and curve flexibility. Thoracic and lumbar curve measurements on the coronal plane were performed using the Cobb technique applied on anterior posterior radiographs taken before and two days after surgery. Also, to measure curve flexibility, preoperative passive standing bending films were analyzed. Curve degrees in preoperative passive bending films were compared with the remaining postoperative spinal curves in groups separately. The remaining postoperative curves were compared respectively. ResultsIn total, 74 cases met the inclusion criteria, of them 67 (90.50%) girls and 7 (9.50%) boys. The mean preoperative thoracic Cobb angle was 51.07º (±6.20) in the screw group, 52.88º (±7.26) in the hybrid and 55.45º (±10.94) in the hook group. To compare the preoperative stiffness of the curves, the flexibility % was calculated, with no difference in the groups (p > 0.05). The mean postoperative thoracic Cobb curve angle was 15.81º (±5.28), 21.63º (±6.89), and 27.55º (±8.25), respectively. The mean correction of the thoracic curve was 68.87% in the screw group, 58.76% in the hybrid and 50.27% in the hook group. The mean preoperative lumbar curve Cobb angle was 32.07º (±5.73) in the screw group, 32.50º (±12.33) in the hybrid and 34.74º (±7.50) in the hook group. The mean postoperative lumbar curve Cobb angle was 7.59º (±6.63), 10.94º (±7.52), and 16.06º (±6.89), respectively. The mean correction of the lumbar curve was 75.58% in the screw group, 66.27% in the hybrid and 53.53% in the hook group. The fixation level according to groups: screw Th4-L1, hybrid Th3-L3, hook Th3-L3. ConclusionsThe thoracic curve tends to recover more than the curve remaining in the lateral bending film. Only screw fixation is able to correct the lumbar curve for the Lenke type 1 as it is expected in the remaining lateral bending curve. Thoracic and lumbar deformity using screw fixation recovers on the average by 20% more than hook and by 10% more than hybrid application. The pedicular screw construct is shorter and is able to correct the thoracic curve whatever the modifier type (A, B or C); however, the lumbar curve correction drops when the modifier type is B or C. The other operative methods are less effective to correct both thoracic and lumbar curves whatever the modifier type and also tend to lose the correction % for types 1B or 1C.Darbo tikslasĮvertinti Lenke I tipo stuburo deformacijos korekcijos rezultatų priklausomybę nuo fiksacijos būdo ir stuburo mobilumo.Ligoniai ir metodaiAtlikta retrospektyvi vaikų, operuotų Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės ortopedijos ir traumatologijos centre 1994– 2013 metais dėl idiopatinės paauglių skoliozės, analizė. Išanalizuoti 74 atvejai. Ligoniai suskirstyti į tris grupes: I – atlikta nugarinė spondilodezė, pedikulinė fiksacija sraigtais, II – nugarinė spondilodezė, mišri fiksacija ir III – nugarinė spondilodezė, fiksacija kabliukais. Įtraukimo kriterijai: 10–18 metų amžiaus vaikai, turintys idiopatinę skoliozę pagal Lenke I tipo klasifikaciją. Jiems buvo atlikta užpakalinė spondilodezė su pedikuliniais sraigtais, kabliukais arba hibridinė fiksacija. Krūtininiai ir juosmeniniai stuburo iškrypimai koronarinėje plokštumoje buvo vertinti priekinėje ir užpakalinėje rentgenogramose ir matuoti prieš operaciją ir 2 dienas po operacijos naudojant Cobbo metodiką. Taip pat buvo įvertintos šoninio lenkimo rentgenogramos siekiant išmatuoti stuburo kreivės mobilumą prieš operaciją. Stuburo išlinkimas šoninio lenkimo rentgenogramose prieš operaciją buvo palygintas su stuburo iškrypimu po operacijos kiekvienoje grupėje.RezultataiIš 74 ligonių 67 (90,50 %) buvo mergaitės, 7 (9,50 %) berniukai. Prieš operaciją vidutinis krūtininis iškrypimas: 51,07º (±6,20) – I grupėje; 52,88º (±7,26) – II grupėje ir 55,45º (±10,94) – III grupėje. Siekiant palyginti stuburo kreivių standumą prieš operaciją, buvo apskaičiuotas mobilumo procentas ir nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių (p>0,05). Po operacijos vidutinis krūtininis iškrypimas I grupėje buvo 15,81º (±5,28), II grupėje – 21,63º (±6,89) ir III grupėje – 27,55º (±8,25). Stuburo iškrypimas atsitaisė 68,87 % – I; 58,76 % – II ir 50,27 % – III grupėje. Prieš operaciją vidutinis juosmeninis iškrypimas buvo 32,07º(±5,73) – I grupėje, 32,50º (±12,33) – II grupėje ir 34,74º (±7,50) – III grupėje. Po operacijos – atitinkamai 7,59º (±6,63), 10,94º (±7,52) ir 16,06º (±6,89). Stuburo juosmeninės dalies iškrypimas atsitaisė 75,58 % – I; 66,27 % – II ir 53,53 % III grupėje. I grupėje fiksacijos lygis buvo Th4-L1, II grupėje – Th3-L3, III grupėje – Th3-L3.IšvadosKrūtininis iškrypimas atsitaiso daugiau, negu buvo tikimasi atlikus šoninio lenkimo rentgenogramas. Tik fiksacija sraigtais atitaiso juosmeninį iškrypimą tiek, kiek tikimasi atlikus šoninio lenkimo rentgenogramas. Fiksuojant sraigtais krūtininis ir juosmeninis iškrypimai atsitaiso vidutiniškai 20 % daugiau, negu fiksuojant kabliukais, ir 10 % daugiau, negu taikant mišrią fiksaciją. Pedikulinių sraigtų konstrukcija yra trumpesnė ir gali koreguoti krūtininį stuburo iškrypimą nepaisant išlinkimo tipo (A, B ar C), tačiau juosmeninio iškrypimo korekcija blogėja esant B ar C tipui. Kiti operacijos metodai yra mažiau veiksmingi koreguojant tiek krūtininį, tiek juosmeninį iškrypimą esant bet kuriam stuburo išlinkimo tipui ir yra susiję su korekcijos praradimu esant 1B ir 1C tipui

Implant and spinal mobility influence on the spinal curvature correction in adolescent idiopathic Lenke I type scoliosis

Background and objective There are still a few researches accomplished to evaluate the advantages and disadvantages of screw, hybrid, and hook techniques in the treatment of adolescent idiopathic scoliosis. As the results are controversial, researchers still look for optimally safe, least traumatizing and economically reasonable methods to treat spinal deformities. The aim of this study is to analyze postoperative spine deformity correction results for Lenke type 1 dependent on fixation type and preoperative bending films. Patients and methods A retrospective study was performed. Patients admitted to the Children’s Hospital, Affiliate of Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos Orthopedic Department in the period of 1994–2013 were included; 74 cases were analyzed. Three groups according to spine implants were generated. The first included patients treated with pedicle screw fixation, the second – hybrid, and the third – hook fixation. Inclusion criteria: the adolescent age group (10–18), idiopathic scoliosis Lenke I type who undergone posterior spinal fusion with pedicle screws; hybrid fixation and hook application were evaluated in order to compare curve correction dependence on fixation type and curve flexibility. Thoracic and lumbar curve measurements on the coronal plane were performed using the Cobb technique applied on anterior posterior radiographs taken before and two days after surgery. Also, to measure curve flexibility, preoperative passive standing bending films were analyzed. Curve degrees in preoperative passive bending films were compared with the remaining postoperative spinal curves in groups separately. The remaining postoperative curves were compared respectively. Results In total, 74 cases met the inclusion criteria, of them 67 (90.50%) girls and 7 (9.50%) boys. The mean preoperative thoracic Cobb angle was 51.07º (±6.20) in the screw group, 52.88º (±7.26) in the hybrid and 55.45º (±10.94) in the hook group. To compare the preoperative stiffness of the curves, the flexibility % was calculated, with no difference in the groups (p > 0.05). The mean postoperative thoracic Cobb curve angle was 15.81º (±5.28), 21.63º (±6.89), and 27.55º (±8.25), respectively. The mean correction of the thoracic curve was 68.87% in the screw group, 58.76% in the hybrid and 50.27% in the hook group. The mean preoperative lumbar curve Cobb angle was 32.07º (±5.73) in the screw group, 32.50º (±12.33) in the hybrid and 34.74º (±7.50) in the hook group. The mean postoperative lumbar curve Cobb angle was 7.59º (±6.63), 10.94º (±7.52), and 16.06º (±6.89), respectively. The mean correction of the lumbar curve was 75.58% in the screw group, 66.27% in the hybrid and 53.53% in the hook group. The fixation level according to groups: screw Th4-L1, hybrid Th3-L3, hook Th3-L3. Conclusions The thoracic curve tends to recover more than the curve remaining in the lateral bending film. Only screw fixation is able to correct the lumbar curve for the Lenke type 1 as it is expected in the remaining lateral bending curve. Thoracic and lumbar deformity using screw fixation recovers on the average by 20% more than hook and by 10% more than hybrid application. The pedicular screw construct is shorter and is able to correct the thoracic curve whatever the modifier type (A, B or C); however, the lumbar curve correction drops when the modifier type is B or C. The other operative methods are less effective to correct both thoracic and lumbar curves whatever the modifier type and also tend to lose the correction % for types 1B or 1C

Idiopatinės paauglių skoliozės pooperaciniai rezultatai atliekant pedikulinę fiksaciją sraigtais

Įvadas / tikslasDaugiasegmentė pedikulinė fiksacija sraigtais yra labiausiai paplitusi stuburo iškrypimo korekcijos metodika, nes naudojami pedikuliniai sraigtai didina korekcijos trijose plokštumose galimybes, trumpina fiksacijos ilgį, mažina torakoplastikos naudojimąir pooperacinį stuburo iškrypimo progresavimą. Šiuo metu sraigtai sukami į kiekvieną slankstelį priklausomai nuo pasirinkto fiksacijos lygio. Tačiau fiksacija sraigtais, literatūros duomenimis, padidina gydymo išlaidas 2–3 kartus, padidina komplikacijų skaičių. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – išanalizuoti mūsų atliktos pedikulinės fiksacijos sraigtais pooperacinius rezultatus bei su sraigtais susijusias komplikacijas.Ligoniai ir metodaiAtliktas retrospektyvus tyrimas. Išanalizuoti 46 pacientai, kuriems 2010–2013 m. Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos-traumatologijos centro Ortopedijos skyriuje buvo atlikta nugarinė spondilodezė sraigtais. Tirti LenkeI tipo iškrypimą turintys paaugliai. Vertinti rentgenologiniai duomenys iš karto po operacijos, po 1 mėnesio, po 3 mėnesių ir 6 mėnesių. Darbe palyginti šoninio lenkimo duomenys prieš operaciją ir po operacijos. Išnagrinėta stuburo korekcija ir josrezultatų vidutinis pokytis per pusę metų bei komplikacijos. Statistinė analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SAS v9.0. Pagalbiniams skaičiavimams naudota „Microsoft Office Excel“ programa.RezultataiVidutinis krūtininės dalies iškrypimas prieš operaciją 50,37±12,99 Cobbo laipsnių, po operacijos – 17,61±10,14 Cobbo laipsnių. Krūtininės stuburo dalies korekcijos per pusę metų prarasta vidutiniškai tik 0,27º±4,52º, t. y. 1,53 %. Lyginant krūtininėsstuburo dalies šoninio lenkimo ir pooperacinius rezultatus gauta 38,85 % didesnė korekcija, nei buvo galima spėti iš šoninio lenkimo rentgenogramų (p=0,0001). Vidutiniškai dažniausiai atlikta Th4–L1 ilgio pedikulinė fiksacija sraigtais. Trims pacientamsnustatyta netaisyklinga sraigtų padėtis, tačiau atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą paaiškėjo, kad sraigtai nuo 2 mm iki 4 mm buvo perforavę pedikulinės kojytės vidinę sieną, tokia sraigtų padėtis buvo palikta ir papildomos operacijos neatliktos. Dviem pacientams koreguota sraigto padėtis pakartotinės operacijos metu. Šiems pacientams buvo ryškus skausminis sindromas, kojų raumenų jėgos silpnumas bei kojų hipestezijos. Dviem pacientams taikytas juosmeninis drenažas dėl likvorėjos po operacijos. Kraujagyslių, pleuros ar plaučių komplikacijų, susijusių su sraigtų padėtimi, nebuvo. Mūsų tyrime komplikacijos sudarė 8,6 %.IšvadosVidutinė atlikta krūtininės stuburo dalies korekcija yra 32,76º, t. y. vidutiniškai pakoreguota 65,04 % iškrypimo. Per pusę metų krūtininės stuburo dalies korekcijos prarasta vidutiniškai tik 1,53 %. Krūtininės stuburo dalies šoninio lenkimo matavimo rezultatai prieš operaciją ir po operacijos statistiškai reikšmingai skiriasi. Krūtininės stuburo dalies gauta korekcija 38,85 % didesnė, nei buvo galima numanyti iš šoninio lenkimo rentgenogramų. Skoliozės korekcija ir fiksacija sraigtais – saugi metodika.Reikšminiai žodžiai: idiopatinė skoliozė, nugarinė spondilodezė, pedikuliniai sraigtai.Postoperative results of posterior spondylodesis with pedicular screws in adolescent idiopathic scoliosis Background / objectiveFixation of multisegmental pedicular screw is the most commonly used spinal curvature correction technique for increasing the use of screws adjustment possibilities in three dimensions, shorten the length of fixation, reducing thoracoplasty use andpostoperative correction loss. Currently, srews are inserted in each vertebra depending on the level of fixation. However, this type of fixation has increased the cost of treatment 2–3 times and increased the number of complications. The main aim ofour study was to analyze our pedicular screw fixation postoperative results and related complications.Patients and methodsA retrospective study. Analysis of 46 patients from 2010 to 2013 years, Children’s Hospital, Affiliate of Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos pediatric orthopedics and traumatology center orthopedic department was performed for posteriorspondylodesis by screws. We analysed only the Lenke I scoliosis type. Data were collected from x-rays. Our data compare the lateral flexion (bending) and post-operative results. Analysing the average spinal adjustment, spinal correction was carriedout and the results mean change within half a year, and complications. Statistical analysis was performed using the statistical package SAS V9.0 and auxiliary calculations using the Microsoft Office Excel.ResultsThe average correction of thoracic spine before surgery was 50.37 º ± 12.99 º Cobb; the average curvature in thoracic spine after surgery was 17.61 ± 14.10 º Cobb angle. Thoracic spine had an average correction of a half-year loss of only 1.53%. Comparingthe thoracic spine lateral flexion (bending) and post-operative results, the obtained correction of 38.85 % is higher than it was possible to predict the side-bending x-rays (p = 0.0001). Three patients had screw malposition, but after the CT examination the violation was less than 4 mm. Two patients had reoperation for misplaced screws. These patients expressed a pain syndrome, lower extremity muscle strength and weakness of the leg, hypoaesthesia. Two patients received lumbar drainage for dural lesion after surgery. Cardiovascular, pulmonary or pleural complications related to screw position were not described. Complications in our study were 8.6 %.ConclusionsThe thoracic spine correction average was 32.76 ° Cobb angle, and the adjusted average was 65.04% of the curve. During the half-year loss, this part of the correction is minimal. Thoracic spine correction significantly different from that provided priorto the operation. Scoliosis correction and screw fixation is a safe method.Key words: idiopathic scoliosis, posterior spondylodesis, screw fixatio

Mozaikinė autologinė kremzlės ir kaulo transplantacija gydant kelio sąnario kremzlės pažeidimus

Rimtautas Gudas1, Romas Jonas Kalesinskas1, Giedrius Bernotavičius1, Eglė Monastyreckienė2, Angelija Valančiūtė3, Darius Pranys41 Kauno medicinos universiteto klinikųOrtopedijos ir traumatologijos klinikaEivenių g. 2, LT-50009 Kaunasel paštas: [email protected] Kauno medicinos universiteto klinikųRadiologijos klinika3 Kauno medicinos universitetoEmbriologijos ir histologijos katedra4 Kauno medicinos universitetoPatologinės anatomijos klinika Tikslas Mūsų prospektyvaus klinikinio tyrimo tikslas – įvertinti mozaikinės autologinės transplantacijos rezultatus gydant kelio sąnario kremzlės pažeidimus. Ligoniai ir metodai 1998–2002 metais KMU Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje atliktos 87 autologinės mozaikinės transplantacijos operacijos esant kelio sąnario kremzlės ir kaulo pažeidimams. Pacientų amžiaus vidurkis operacijų metu buvo 24,74 ± 7,20 metų (14–40 metų). Simptomai vidutiniškai truko 21,32 ± 5,57 mėnesio, o pacientai įvertinti praėjus vidutiniškai 24,4 mėnesio (nuo 12 iki 60 mėnesių) po operacijos. Rezultatai apibendrinti naudojant ICRS (International Cartilage Repair Society) anketą, 13 (15%) atvejų – remiantis kartotinių artroskopijų metu atliktu makroskopiniu įvertinimu, 9 (11%) atvejais – histologiniu tyrimu, 57 (67%) atvejais – BMR ir visais atvejais – rentgeno tyrimais. Visus anketinius įvertinimus atliko nepriklausomas gydytojas ortopedas prieš operacijas ir po operacijų praėjus dvylikai, dvidešimt keturiems, trisdešimt šešiems, keturiasdešimt aštuoniems ir šešiasdešimčiai mėnesių. Nepriklausomi nuo tyrimo gydytojai, radiologas ir patologas, atliko visus BMR ir histomorfologinius įvertinimus. Rezultatai Praėjus vidutiniškai 24,4 mėnesio po mozaikinės transplantacijos, ICRS anketos būdu nustatytas klinikinis rezultatų pagerėjimas (p < 0,05). Funkcinis ir objektyvus įvertinimas pagal ICRS anketą buvo toks: 93% atvejų gauti geri ir labai geri operacinio gydymo rezultatai, kitais atvejais (7%) gydymo rezultatai buvo patenkinami. Kartotinių artroskopijų metu (remiantis ICRS protokolu), po operacijų praėjus vidutiniškai 12,4 mėnesio, 11 (84%) iš 13 atvejų buvo nustatytas geras ir labai geras sąnario kremzlės makroskopinis atsitaisymas. Sąnario kremzlės biopsijos ir histologinis tyrimas buvo atliktas 11% pacientų, ir daugumos jų (remiantis ICRS protokolu) sąnario kremzlės ir pokremzlinio kaulo atitaisymo koeficientas buvo geras. BMR tyrimas parodė, kad 94% pacientų sąnario paviršius atkurtas gerai arba labai gerai. Išvados Mūsų tyrimas parodė, kad po mozaikinės autologinės transplantacijos praėjus vidutiniškai 24,4 mėnesio (nuo 12 iki 60 mėn.) fiziškai aktyvių pacientų, kuriems buvo pažeista kelio sąnario kremzlė, klinikinė ir funkcinė būklė labai pagerėjo. Dauguma pacientų po kremzlės mozaikinės autologinės transplantacijos atgauna prieš pažeidimą buvusį fizinio aktyvumo lygį. Histomorfologinis persodintų transplantatų tyrimas parodė, kad visais tirtais atvejais išsilaikė hialininės kremzlės struktūra ir fibroelastinio audinio intarpai tarp transplantatų. Reikšminiai žodžiai: sąnario kremzlės pažeidimai, mozaikinė transplantacija Mosaic-like autologous osteochondral transplantation for the treatment of knee joint articular cartilage injuries Rimtautas Gudas1, Romas Jonas Kalesinskas1, Giedrius Bernotavičius1, Eglė Monastyreckienė2, Angelija Valančiūtė3, Darius Pranys4 Objective The purpose of this prospective clinical study was to evaluate the outcomes of mosaic type autologous osteochondral transplantation procedure for the treatment of the articular cartilage defects of the knee joint. Patients and methods Between 1998 and 2002, a total of 85 patients underwent an osteochondral autologous transplantation (mosaicplasty) procedure for osteochondral or chondral knee joint injury. The patients were evaluated using the ICRS score, arthroscopically, histologically, with MRI and X-ray examinations. The mean duration of symptoms was 21.32 ± 5.57 months and the mean follow-up was 24.4 months (range, 12 to 60 months). The mean age of the patients during the surgery was 24.74 ± 7.20 years (range, 14 to 40 years). An independent observer performed a follow-up examination after six, twelve, twenty-four, thirty-six and forty-eight months. In 13 (15%) of 85 cases 12.4 months postoperatively, arthroscopy with biopsy for histological evaluation was carried out. A radiologist and a pathologist, both blinded to each patient’s treatment, did the radiological and histological evaluations. Results After 24.4 months all the patients showed a significant clinical improvement (p < 0.05). The cartilage Repair Society (ICRS) score, functional and objective assessment revealed 93% to have excellent or good results after mosaicplasty; 7% were fair 24.4 months (range, 12–60 months) after the operations. The ICRS evaluation showed a significant improvement after the mosaicplasty procedure 24.4 months following operations (p = 0.005). No serious complications were reported. The ICRS for macroscopic evaluation during arthroscopy 12.4 months after mosaicplasty demonstrated excellent or good repair in 11 (84%) of 13 cases. Biopsy specimens were obtained from 9 (69%) of 13 patients, and histological evaluation of repair showed good scores (according to ICRS) for most samples after mosaicplasty. A MRI evaluation demonstrated excellent or good repairs in 94% after mosaicplasty. Conclusions On an average after 24.4 months (range, 12 to 60 months) of follow-up, our clinical study has shown a significant improvement of the clinical status of the physically active patients after the mosaic type autologous osteochondral transplantation for the repair of articular cartilage defects in the knee. Histologically, the osteochondral cylinder transplants retained hyaline cartilage. Keywords: articular cartilage injury, osteochondral mosaic-like transplantatio

Vaikų ir suaugusiųjų stuburo deformacijų chirurgijos ir anestezijos protokolas: priešoperacinio ir perioperacinio ištyrimo bei gydymo algoritmas, rekomenduojamas stuburo deformacijų chirurgijoje

Spinal deformity surgery is one of the most challenging surgeries that is only performed by highly professional multidisciplinary team in dedicated spinal centres. In the paper, the authors share and present the algorithm for safe and successful management of complex spinal disorders in Vilnius University Hospital Santaros Clinics.Stuburo deformacijų chirurgija – viena iš sudėtingiausių chirurgijos sričių. Operacijas gali atlikti tik profesionalios daugiaprofilinės specialistų komandos specializuotuose stuburo chirurgijos centruose.Straipsnyje pristatomas algoritmas, taikomas Vilnius universiteto ligoninės Santaros klinikų pacientams, kuriems diagnozuojama sudėtinga stuburo patologija, kai reikia stuburo rekonstrukcinės operacijos

Clinical and radiological prognostic factors in achieving a balanced correction in patients with lenke type I ais

Spinal fixation level is the most important assignment in Lenke I AIS surgery. Wrong fixation level can worsen patients posture and increases the probability of repeated operation. Patients were randomized into 3 groups according to the choice of spinal fusion level using „touched vertebra\" method. We analyze risk factors for non-fused lumbar curve progression, trunk shift and their relationship to the spinal fixation level. Assessed quality of life 2 years after the operation according to the selected fixation level in Lenke I type, we used validated SRS-LT questionnaire. We designed spinal disease recognition module, which will facilitate the diagnosis of scoliosis and improve the results of the evaluation objectivity. Non-fused lumbar curve progression prognostic risk factors: Risser 0 before the operation odds ratio (OR) is 68.03 (95%CI 3,4325-1348,3010, p=0,006), LIV+1 distance >12,6mm after 3-6 months OR is 1.59 (95% CI 1.2587- 2.031, p= 0.0001) and LIV angle after 2 years > 4.5 ° OR 1.31 (95% CI 1.0265-1.6629, p=0.03). Nagelkerke R2= 0.7153. Trunk shift prognostic risk factors: thoracic curvature apex vertebral translation >45mm before the surgery OR is 1.04 (95% CI 1.0065- 1.0754, p=0.019) and T1-CSVL distance before surgery >19 69 mm OR is 1.1 (95% CI 1.0209-1.1955, p=0.01). Nagelkerke R2 = 0.2230. The quality of life using different fixation level according „touched vertebra“ method is not signnificantly different

Paauglių idiopatinės skoliozės chirurginės korekcijos metodų lyginamoji studija nustatant optimalų laikysenos prognostinį faktorių

Spinal fixation level is the most important assignment in Lenke I AIS surgery. Wrong fixation level can worsen patients posture and increases the probability of repeated operation. Patients were randomized into 3 groups according to the choice of spinal fusion level using „touched vertebra\" method. We analyze risk factors for non-fused lumbar curve progression, trunk shift and their relationship to the spinal fixation level. Assessed quality of life 2 years after the operation according to the selected fixation level in Lenke I type, we used validated SRS-LT questionnaire. We designed spinal disease recognition module, which will facilitate the diagnosis of scoliosis and improve the results of the evaluation objectivity. Non-fused lumbar curve progression prognostic risk factors: Risser 0 before the operation odds ratio (OR) is 68.03 (95%CI 3,4325-1348,3010, p=0,006), LIV+1 distance >12,6mm after 3-6 months OR is 1.59 (95% CI 1.2587- 2.031, p= 0.0001) and LIV angle after 2 years > 4.5 ° OR 1.31 (95% CI 1.0265-1.6629, p=0.03). Nagelkerke R2= 0.7153. Trunk shift prognostic risk factors: thoracic curvature apex vertebral translation >45mm before the surgery OR is 1.04 (95% CI 1.0065- 1.0754, p=0.019) and T1-CSVL distance before surgery >19 69 mm OR is 1.1 (95% CI 1.0209-1.1955, p=0.01). Nagelkerke R2 = 0.2230. The quality of life using different fixation level according „touched vertebra“ method is not signnificantly different