Šiuolaikinis sportininkų rengimas olimpinėms žaidynėms

Sport training process has its own problems related to different sport disciplines, thus, it is essential effectively to employ sport scientists’ and coaches’ initiatives as well as their researches and gained experience. The most important sport science function is to accept and share new technologies and good practices through sport training theory and didactics alongside to the new challenges for high performance sport that settle new requirements for coaches’ competency. Such tendencies are already reflected in present scientific studies and training modes of high performance athletes. Coaching more and more appears to come as many-angled process for athletes, who strive for elite level and must be prepared to stay at this level for many years ahead; and this involves not only coach’s specific, profession-related, and general competencies but also other parties-scientists, medics, managers-alongside to national support. When planning athletes’ training process for the Olympic Games, it is necessary to take into consideration the tendencies of sport and event perspectives as well as tendencies to anticipate results. The data of athlete’s main characteristics analysis, changes in sport training methods and its strategy, the development of increasing training loads, material facilities and technical equipment must be considered too. After analysing this, the training and participation in competitions of athletes and other participants has to be acquainted and summarized; then coach’s insights that are prognostic for sport results can be welcomed. Eventually, qualitative criteria for training evaluation must be settled, considering its scientific relevance, originality, influence to new scientific researches as well as scientists’ public behaviour, tolerance, and proper area-related growth stimulation.Sprendžiant konkrečios sporto treniruotės problemas, būtina veiksmingai naudoti sporto mokslininkų, trenerių iniciatyvas, mokslinius tyrimus, gerąją praktiką. Naujų technologijų kūrimas, gerosios trenerių praktikos atskleidimas ir pažinimas per sporto treniruotės teoriją ir didaktiką – svarbiausia sporto mokslo funkcija. Nauji sportinio meistriškumo iššūkiai pasaulyje kelia naujus reikalavimus trenerio kompetencijai. Tai matyti ir mokslininkų tyrimuose, ir trenerių praktikoje, rengiant didelio meistriškumo sportininkus. Trenerio veikla tampa įvairesnė, nes sportininko, siekiančio konkuruoti aukščiausiu lygiu, rengimas yra daugiametis reiškinys, reikalaujantis ne tik trenerio specialiųjų, profesinių, bendrųjų kompetencijų, bet ir kitų sportinio rengimo dalyvių – mokslininkų, medikų, vadybininkų – subalansuoto objektyvaus darbo, valstybės palaikymo bei paramos visiems sportinio rengimo proceso dalyviams. Straipsnyje pažymima, kad modeliuojant sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms, būtina atsižvelgti į sporto šakos, rungties plėtotės ir prognozavimo tendencijas, šiuolaikinio sportininko pagrindinių savybių analizės duomenis, sporto treniruotės metodikos ir strategijos kitimą, augančią treniruotės krūvio, materialinės ir techninės bazės raidą. Kruopščiai tai išanalizavus, žinoti ir apibendrinti savo sportininkų ir varžovų sportinį rengimą per treniruotes bei varžybas. Tuomet galima tikėtis trenerio įžvalgų, tampančių prielaida pasitvirtinti sportinių rezultatų prognozę. Tyrimu nustatyti treniruotės kokybės vertinimo kriterijai, atsižvelgiant į mokslinio darbo naujumą, originalumą, įtaką formuojantis naujoms mokslinių tyrimų sritims, neužmirštant mokslininkų pilietiškumo, tolerancijos, garbingo jų skatinimo

Peculiarities of Lithuanian high-performance kayak paddlers' training in the four-year Olympic cycle

[...] Object of the research was the training of Lithuanian high performance kayak paddlers over a fouryear Olympic cycle and changes in their fitness. The goal of the research was to investigate the theoretical material of high performance kayak paddlers’ training in Lithuania and to analyse the four-year Olympic cycle training of Lithuanian high performance kayak paddlers. The change in physical and functional capacities over the four-year Olympic cycle was investigated of two fittest Lithuanian kayak paddlers, who train for European and World championships and the Olympic games. The analysis also included training planning documentation and training registers as well as athletes’ diaries. Physical and functional capacities were measured in the separate annual cycles at the beginning of the preparatory period, in the phase of special training of the preparatory period, in the period of preparatory competitions, before and after the most important competitions. The analysis of annual physical loads in the Olympic cycle revealed that the athletes trained a sufficient number of days and the training load met the requirements.The training was efficient to achieve the necessary changes in athletes’ body relevant for a 500 m distance; however the time of arrival at the Olympic Games was unfavourable: the athletes had to compete in the period of radical functional changes and a decrease in their physical and functional capacity was identified. The analysis of the mesocycle of the main competitions of the competitive period in the four-year Olympic cycle showed that it was scientifically substantiated by the principles of the sports science: the structure of mesocycles was clear, two glycolytic training sessions were highlighted in a microcycle, the practical trainings were purposive, efficient and specialising in a 500 meter kayak paddling distance. However, an increased paddling speed just before the main starts did not allow the organism of the athletes to properly adapt to this. The indicators of physical development and muscle mass did not undergo any significant changes in the four-year Olympic cycle, whereas the results of a special 500 m simulation test and the indices of special anaerobic alactic capacity gradually increased. Arrival at the Olympic Games 6 days before the start was disastrous because it coincided with the acclimatisation phase of reduced physical working capacity. An increase in the tempo of paddling was not rational at that point. The 11th place in the Olympic Games did not satisfy the athletes themselves and their training staff

Peculiarities of Lithuanian kayak rowers preparation for 200 m event

200 m rungtyje Lietuvos vienvietės (K-1) ir dvivietės (K-2) baidarės irkluotojai pasaulio ir Europos čempionatuose yra pasiekę didelių pergalių. Šioje rungtyje vienviete baidare yra laimėta pirma vieta Europos čempionate, irkluojant dvivietę baidarę ne kartą tapta pasaulio čempionais ir prizininkais. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų, Europos ir pasaulio čempionų ir prizininkų, rengimosi lenktyniauti 200 m rungtyje ypatumus. Tirtas dviejų Europos ir pasaulio čempionų baidarininkų metinis rengimosi ciklas. Išnagrinėta treniruotės planai ir apskaitos dokumentai, sportininkų dienoraščiai. Nustatytas baidarininkų parengtumas, fizinis išsivystymas. Buvo vertinamas kraujotakos sistemos funkcinis pajėgumas. Tyrimo metodikos patvirtintos olimpinių žaidynių rengimo programoje „Pekinas 2008“. Didelio meistriškumo baidarininkų, sėkmingai rungtyniaujančių pasaulio ir Europos čempionatų 200 m nuotolio varžybose, bendroji metinio ciklo fizinio krūvio apimtis valandomis prilygsta kitų sporto šakų (dviračių treko, plaukimo) didelio meistriškumo sportininkų rengimo apimčiai, tačiau atskirų intensyvumo zonų fizinio krūvio paskirstymas turi specifinių bruožų. Daugiausia pratybų laiko skiriama kreatinfosfatiniam pajėgumui ugdyti, glikolitiniam pajėgumui ugdyti bendrojo pratybų laiko skiriama mažai, tačiau varžybų laikotarpiu šiems pajėgumams ugdyti skiriamas laikas beveik susilygina. Aerobiniam pajėgumui ugdyti parengiamuoju laikotarpiu skiriama daug laiko, tačiau varžybų laikotarpiu šiam rengimui skiriamas laikas sumažėja beveik per pusę. Aerobiniam mažo intensyvumo (palaikomajam ir atsigavimui skirtam) darbui varžybų laikotarpiu skiriama mažiausiai laiko. Nagrinėjant mezociklų struktūrą ir turinį nustatytas labai ryškus atsigavimo mikrociklų įtraukimas. Mikrociklų struktūroje išryškėja dvi ugdomojo pobūdžio dalys ir du atsigavimo superkompensacijai skirto laiko tarpsniai. Tirti baidarininkai pasižymi labai didele raumenų mase ir labai dideliu anaerobiniu alaktatiniu raumenų pajėgumu, maža psichomotorinės reakcijos trukme ir dideliu centrinės nervų sistemos paslankumu. Šie mūsų tirtų baidarininkų rodikliai gali būti kaip modeliai rengiantis dalyvauti Londono olimpinių žaidynių 200 m nuotolio varžybose.Lithuanian 200 m kayak competitors (K-1, K-2) have achieved significant victories at the world and European championships. First place had been won in this event in the European Championships in kayak single and they became multiple winners of the World Cup doubles boat competitions, including the former medal winners. The research was aimed to investigate peculiarities of Lithuanian elite kayakers’, who are European and World champions and prize winners, preparation for 200 m event. Annual preparatory cycle of afore named two kayakers was under investigation. Training planning documentation and training registers as well as athletes’ diaries were analyzed. Athletes’ physical preparedness and development was evaluated. The applied methodics are within the programs of preparation for Olympic Games, namely ‘Beijing-2008’ and ‘London – 2012’. The general physical load, estimated by hours, for successful elite kayakers in World and European championships (200 m event) equals to the preparation load of elite athletes practicing other sports. Nevertheless, physical load distribution regarding different intensity zones bears specific features. As the research have demonstrated, the greatest part in training workouts was allocated to creatine phosphatic capacity development. Rather little time in the training schedule was devoted for glycolytic capacity development, however, in the competitive period it almost equalled to the time spent for creatine-phosphatic capacity development. Rather great part of time, allocated for aerobic capacity development in preparatory period, was shortened almost by half during the period of competitions. The less time in competitive period was devoted to low intensity work in aerobic zone, aimed at physical condition maintenance and recovery. Analysis on mezocycles’ structure and content demonstrated very clear involvement of recovery microcycles. The structure of microcycles bears two parts with development characteristics, and two periods of time allocated for recovery supercompensation. Distinct features of the investigated kayakers are great indices in muscle mass and anaerobic alactic muscle capacity, as well as great values both in psychomotoric reaction speed and central nervous system flexibility. These indices might serve as models preparing for 200 m event

Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimas

Particular kayak rowing distances are included into the programme of Olympic Games, and this calls for athletes’ preparation in four-year term. However, scientific research works on kayak rowers’ preparation during four-year Olympic cycle are not enough, thus it becomes significant to provide scientifically based research on effectiveness of elite kayak rowers’ preparation progamme under Lithuanian conditions. The aim – to investigate effectiveness of Lithuanian elite kayak rowers’ preparation programme in four-year Olympic cycle and yearly cycle, to highlight educational factors conditioning elite mastership, preconditions for high sport results achievement, as well as to explore coaches’ competences in preparing their athletes for Olympic Games. The main statements on defense: 1. Prepared program of Lithuanian elite kayak rowers is effective. 2. Specific features (models) of elite kayak rowers’ physical development and functional capacity are the factors, determining their sport result. 3. Evolution of elite kayak rowers’ sport results is determined by coaches’ competence. Basing on the compiled elite mastership kayak rowers’ preparation program, Lithuanian kayak and canoe rowers, prepared at Lithuanian Olympic Sport Centre, made remarkable progress and achieved significant high results in European and World championships and Olympic Games.Disertacijoje siekiama ištirti kaip Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo veiksmingumą gerinti Lietuvos sąlygom, kad jų, fizinės ir funkcinės galios leistų pasiekti aukščiausių rezultatų. Tikslas – ištirti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo programos veiksmingumo keturmečiu olimpiniu ciklu, metiniu ciklu, išryškinti didelį meistriškumą lemiančius edukacinius veiksnius, prielaidas siekiant didelių sportinių rezultatų bei trenerių kompetencijas, rengiantis olimpinėms žaidynėms. Pagrindiniai ginamieji teiginiai: 1. Parengta Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo programa yra veiksminga (efektyvi). 2. Didelio meistriškumo baidarininkų specifiniai fizinio išsivystymo, funkcinio pajėgumo bruožai (modeliai) yra jų sportinį rezultatą lementys veiksniai. 3. Didelio meistriškumo baidarininkų sportinių rezultatų raidą lemia trenerių kompetencija. Sudarytos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo programos pagrindu Lietuvos olimpiniame sportininkų rengimo centre rengiami Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai ženkliai progresavo ir pasiekė didelių laimėjimų Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Preparation of Lithuanian elite kayak rowers

Disertacijoje siekiama ištirti kaip Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo veiksmingumą gerinti Lietuvos sąlygom, kad jų, fizinės ir funkcinės galios leistų pasiekti aukščiausių rezultatų. Tikslas – ištirti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo programos veiksmingumo keturmečiu olimpiniu ciklu, metiniu ciklu, išryškinti didelį meistriškumą lemiančius edukacinius veiksnius, prielaidas siekiant didelių sportinių rezultatų bei trenerių kompetencijas, rengiantis olimpinėms žaidynėms. Pagrindiniai ginamieji teiginiai: 1. Parengta Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo programa yra veiksminga (efektyvi). 2. Didelio meistriškumo baidarininkų specifiniai fizinio išsivystymo, funkcinio pajėgumo bruožai (modeliai) yra jų sportinį rezultatą lementys veiksniai. 3. Didelio meistriškumo baidarininkų sportinių rezultatų raidą lemia trenerių kompetencija. Sudarytos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo programos pagrindu Lietuvos olimpiniame sportininkų rengimo centre rengiami Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai ženkliai progresavo ir pasiekė didelių laimėjimų Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse.Particular kayak rowing distances are included into the programme of Olympic Games, and this calls for athletes’ preparation in four-year term. However, scientific research works on kayak rowers’ preparation during four-year Olympic cycle are not enough, thus it becomes significant to provide scientifically based research on effectiveness of elite kayak rowers’ preparation progamme under Lithuanian conditions. The aim – to investigate effectiveness of Lithuanian elite kayak rowers’ preparation programme in four-year Olympic cycle and yearly cycle, to highlight educational factors conditioning elite mastership, preconditions for high achievement, as well as to explore coaches’ competences in preparing their athletes for Olympic Games. The main statements on defense: 1. Prepared program of Lithuanian elite kayak rowers is effective. 2. Specific features (models) of elite kayak rowers’ physical development and functional capacity are the factors, determining their sport result. 3. Evolution of elite kayak rowers’ sport results is determined by coaches’ competence. Basing on the compiled elite mastership kayak rowers’ preparation program, Lithuanian kayak and canoe rowers, prepared at Lithuanian Olympic Sport Centre, made remarkable progress and achieved significant high results in European and World championships and Olympic Games.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Lithuanian elite kayak rowers’ physical development and physical capacities indices relation with 200 m distance rowing results

Darbo tikslas – ištirti Lietuvos baidarininkų fizinio išsivystymo ir parengtumo būdingus bruožus, ieškoti jų ryšių su 200 m sportiniais rezultatais. 2011 metų parengiamojo laikotarpio pabaigoje ištirta 15 pajėgiausių Lietuvos baidarininkų, kurie gegužės 14 dieną dalyvavo oficialiose 200 m nuotolio varžybose. Išmatuotas jų ūgis, kūno masė, plaštakų jėga, raumenų masė, šuolio aukštis, atsispyrimo laikas. Tiriant fizines galias nustatyta: vienkartinio raumenų susitraukimo galingumas (VRSG), anaerobinis alaktatinis raumenų galingumas (AARG) (laiptinė ergometrija), specialusis raumenų galingumas dirbant 10 s specialiu baidarių ergometru (DanSprint) ir taikant 200 m simuliacinį testą, taip pat dirbant specialiu ergometru pagal specialią programą. Tyrimams taikyti metodai, aprašyti Skernevičiaus, Raslano, Dadelienės (2004). Tyrimo duomenys analizuoti matematinės statistikos metodais: apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai ( X ) ir jų paklaidos (Sx), rodiklių sklaidai vertinti skaičiuoti standartiniai nuokrypiai (S), variacijos koeficientai (V), rodant rodiklių sklaidos plotą pateikti mažiausi ir didžiausi rodikliai. Ryšiams tarp gautų požymių parametrų nustatyti taikytas Pirsono tiesinės koreliacijos metodas. Atskirų išskirtinių sportininkų tirtų rodiklių lyginamoji analizė atlikta normalizuojant rodiklius pagal standartizavimo metodą (Gonestas, Strielčiūnas, 2004). Rengiant baidarininkus varžytis 200 m nuotolyje rekomenduotina atkreipti dėmesį į bendrąją kūno masę ir ypač į raumenų masę, kurią reikia specialiais veiksmais vis ugdyti. VRSG ir AARG tiesiogiai neinformuoja apie baidarininko specialųjį parengtumą, bet jie gerai apibūdina sportininko raumenų greitą susitraukimą ir galingumą. 10 s specialiojo darbo baidarių ergometru rodikliai rodo baidarininkų anaerobinį alaktatinį galingumą, bet su 200 m nuotolio įveikimo rezultatais ryšys nepatikimas. 200 m simuliacinis testas yra labai informatyvus vertinant baidarininkų parengtumą varžytis 200 m nuotolyje.Aim of the work was to investigate characteristic features of Lithuanian kayak rowers’ physical development and physical preparedness and establish their relation with athletes’ results in 200 m rowing distance. At the end of preparatory period in 2011, we have investigated fifteen best Lithuanian kayak rowers, who competed in 200 m distance in official competitions, held on May 14, 2011. Athletes’ height, body and muscle mass, hand power, as well as jump height and take-off speed were measured. For analysis of physical capacities, single muscle contraction capacity (SMCC), anaerobic alactic muscle capacity (AAMC) (applying step ergometry), special muscle capacity in 10 s work by special kayak ergometer (DanSprint) and using 200 m simulation test were applied; workout with special ergometer following the special program was also carried out. Research was based on the methods provided by Skernevičius, Dadelienė (2004). The research data were analyzed applying statistical calculation methods; arithmetical means ( X ) and mean deviations (Sx) were calculated, and standard deviations (S), as well as variation coefficients (V) were figured out for indices dispersion. Indices of minimum and maximum value are provided to show their dispersion area. Pearson linear correlation method was applied establishing relations between achieved characters’ parameters. For comparative analysis of certain exceptional athletes’ indices, standardization method (Gonestas, Strielčiūnas, 2004) was applied. Preparing kayak rowers for 200 m event, it is recommended to pay attention to general body mass, and muscle mass in particular, as it should be developed in a special way and continuously. Indices of SMCC and AAMC do not provide direct information on kayak rower’s special preparedness, but are rather informative concerning athlete’s muscle fast contraction and capacity. Indices of 10 s special work using kayak ergometer reflect kayak rowers’ anaerobic alactic capacity, however, these indices do not have reliable relation with 200 m event results. 200 m simulation test appears to be very informative in evaluating kayak rowers’ preparedness for 200 m event performance

Analysis of elite canoer training and his preparedness throughout the yearly training cycle

Darbo tikslas – ištirti Lietuvos didelio meistriškumo kanojininko, Europos čempiono rengimo rungtyniauti 200 m rungtyje ypatumus, jo fizinių ir funkcinių rodiklių kaitą. Tirtas Europos kanojų irklavimo čempiono metinis rengimo ciklas. Išnagrinėti sportininko treniruotės planai ir apskaitos dokumentai, sportininko dienoraštis, pulsometro rodmenys ir globalios pozicionavimo sistemos (GPS) informacija. Nustatytas kanojininko fizinis išsivystymas ir parengtumas. Fiziniam išsivystymui nustatyti matuotas ūgis, kūno masė, kūno masės indeksas (KMI), gyvybinis plačių tūris (GPT), plaštakų jėga, raumenų ir riebalų masė, jų santykis. Fizinėms galioms įvertinti buvo nustatytas vienkartinis raumenų susitraukimo galingumas (VRSG) ir anaerobinis alaktatinis raumenų galingumas (AARG). Irklavimo ergometru „Concept ll“ atliekant 10 s trukmės simuliacinį testą buvo tirtas specialusis galingumas ir galingumas dirbant ties anaerobinio slenksčio riba. Buvo įvertintas kraujotakos sistemos funkcinis pajėgumas: išmatuotas pulso dažnis gulint, ortostazėje, reaguojant į standartinį fizinį krūvį ir 60 s atsigaunant, išmatuotas kraujospūdis, nustatyta hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje ir jo hematokritas. Psichomotorinės funkcijos tirtos matuojant paprastosios psichomotorinės reakcijos laiką ir judesių dažnį per 10 s. Tyrimo metodikos aprašytos Skernevičiaus ir kt. (2004) ir įtrauktos į olimpinių žaidynių sportininkų rengimo programą „Londonas 2012“. Tyrimai parodė, kad tiriamojo sportininko raumenų masė labai padidėjo ir yra didelė, tačiau vienkartinis raumenų susitraukimo galingumas, atlikto fizinio krūvio apimtis atsilieka nuo didelio meistriškumo sportininkų rengimo teorinių modelių.[...]The aim of the work was to analyze peculiarities of Lithuanian elite canoer – European champion training for 200 m event, as well as the change in this athlete’s physical and functional indices. Yearly training cycle of European champion canoer was analyzed. The athlete’s training plans and other planning documents were studied, also taken into consideration analysis of his sport diary, pulsometer data and global positioning system (GPS) information. The athlete’s physical preparedness was investigated. For physical development study, the athlete’s height, body mass, body-mass index (BMI), vital lung capacity (VLC), arm power, muscle-fat mass and its ratio were measured. Evaluation of the canoe-rower’s physical capacity provided data of single muscle contraction capacity (SMCC) and anaerobic alactic muscle capacity (AAMC). Special capacity was studied using rowing ergometer “Concept II” by applying 10 s simulation test, as well as capacity working within the limits of anaerobic threshold. Bloodstream system functional capacity received evaluation by measuring pulse rate in laying position, in orthostasis, during the reaction to standard physical load and in 60 s recovery; for its evaluation, the results of blood-pressure, blood hemoglobin concentration and hematocrit were also obtained. Psychomotoric functions were studied according to measurements of simple psychomotoric reaction time and velocity rate in 10 s. The description of the research methodic is provided by Skernevičius et al. (2004), it is included into the program of athletes’ training for Olympic Games “London – 2012”. The muscle mass indices of the investigated athlete used to be on intense progress and its values remained great; however, single muscle contraction capacity remained at lower level.[...]Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimas : [rankraštis] : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija (07 S)

Disert. rengta 2008–2012 m. Lietuvos edukologijos universiteteVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Peculiarities of Lithuanian kayak rowers preparation for 200 m event

200 m rungtyje Lietuvos vienvietės (K-1) ir dvivietės (K-2) baidarės irkluotojai pasaulio ir Europos čempionatuose yra pasiekę didelių pergalių. Šioje rungtyje vienviete baidare yra laimėta pirma vieta Europos čempionate, irkluojant dvivietę baidarę ne kartą tapta pasaulio čempionais ir prizininkais. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų, Europos ir pasaulio čempionų ir prizininkų, rengimosi lenktyniauti 200 m rungtyje ypatumus. Tirtas dviejų Europos ir pasaulio čempionų baidarininkų metinis rengimosi ciklas. Išnagrinėta treniruotės planai ir apskaitos dokumentai, sportininkų dienoraščiai. Nustatytas baidarininkų parengtumas, fizinis išsivystymas. Buvo vertinamas kraujotakos sistemos funkcinis pajėgumas. Tyrimo metodikos patvirtintos olimpinių žaidynių rengimo programoje „Pekinas 2008“. Didelio meistriškumo baidarininkų, sėkmingai rungtyniaujančių pasaulio ir Europos čempionatų 200 m nuotolio varžybose, bendroji metinio ciklo fizinio krūvio apimtis valandomis prilygsta kitų sporto šakų (dviračių treko, plaukimo) didelio meistriškumo sportininkų rengimo apimčiai, tačiau atskirų intensyvumo zonų fizinio krūvio paskirstymas turi specifinių bruožų. Daugiausia pratybų laiko skiriama kreatinfosfatiniam pajėgumui ugdyti, glikolitiniam pajėgumui ugdyti bendrojo pratybų laiko skiriama mažai, tačiau varžybų laikotarpiu šiems pajėgumams ugdyti skiriamas laikas beveik susilygina. Aerobiniam pajėgumui ugdyti parengiamuoju laikotarpiu skiriama daug laiko, tačiau varžybų laikotarpiu šiam rengimui skiriamas laikas sumažėja beveik per pusę. [...]Lithuanian 200 m kayak competitors (K-1, K-2) have achieved significant victories at the world and European championships. First place had been won in this event in the European Championships in kayak single and they became multiple winners of the World Cup doubles boat competitions, including the former medal winners. The research was aimed to investigate peculiarities of Lithuanian elite kayakers’, who are European and World champions and prize winners, preparation for 200 m event. Annual preparatory cycle of afore named two kayakers was under investigation. Training planning documentation and training registers as well as athletes’ diaries were analyzed. Athletes’ physical preparedness and development was evaluated. The applied methodics are within the programs of preparation for Olympic Games, namely ‘Beijing-2008’ and ‘London – 2012’. The general physical load, estimated by hours, for successful elite kayakers in World and European championships (200 m event) equals to the preparation load of elite athletes practicing other sports. Nevertheless, physical load distribution regarding different intensity zones bears specific features [...]Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij

Lithuanian elite kayak rowers’ physical development and physical capacities indices relation with 200 m distance rowing results

Darbo tikslas – ištirti Lietuvos baidarininkų fizinio išsivystymo ir parengtumo būdingus bruožus, ieškoti jų ryšių su 200 m sportiniais rezultatais. 2011 metų parengiamojo laikotarpio pabaigoje ištirta 15 pajėgiausių Lietuvos baidarininkų, kurie gegužės 14 dieną dalyvavo oficialiose 200 m nuotolio varžybose. Išmatuotas jų ūgis, kūno masė, plaštakų jėga, raumenų masė, šuolio aukštis, atsispyrimo laikas. Tiriant fizines galias nustatyta: vienkartinio raumenų susitraukimo galingumas (VRSG), anaerobinis alaktatinis raumenų galingumas (AARG) (laiptinė ergometrija), specialusis raumenų galingumas dirbant 10 s specialiu baidarių ergometru (DanSprint) ir taikant 200 m simuliacinį testą, taip pat dirbant specialiu ergometru pagal specialią programą. Tyrimams taikyti metodai, aprašyti Skernevičiaus, Raslano, Dadelienės (2004). Tyrimo duomenys analizuoti matematinės statistikos metodais: apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai ( X ) ir jų paklaidos (Sx), rodiklių sklaidai vertinti skaičiuoti standartiniai nuokrypiai (S), variacijos koeficientai (V), rodant rodiklių sklaidos plotą pateikti mažiausi ir didžiausi rodikliai. Ryšiams tarp gautų požymių parametrų nustatyti taikytas Pirsono tiesinės koreliacijos metodas. Atskirų išskirtinių sportininkų tirtų rodiklių lyginamoji analizė atlikta normalizuojant rodiklius pagal standartizavimo metodą (Gonestas, Strielčiūnas, 2004). Rengiant baidarininkus varžytis 200 m nuotolyje rekomenduotina atkreipti dėmesį į bendrąją kūno masę ir ypač į raumenų masę, kurią reikia specialiais veiksmais vis ugdyti. VRSG ir AARG tiesiogiai neinformuoja apie baidarininko specialųjį parengtumą, bet jie gerai apibūdina sportininko raumenų greitą susitraukimą ir galingumą.[...]The aim of the work was to investigate characteristic features of Lithuanian kayak rowers’ physical development and physical preparedness and establish their relation with athletes’ results in 200 m rowing distance. At the end of preparatory period in 2011, we have investigated fifteen best Lithuanian kayak rowers, who competed in 200 m distance in official competitions, held on May 14, 2011. Athletes’ height, body and muscle mass, hand power, as well as jump Lithuanian elite kayak rowers’ physical development and physical capacities indices relation with 200 m distance rowing results Egidijus Balčiūnas Vilnius Pedagogical University Summary height and take-off speed were measured. For analysis of physical capacities, single muscle contraction capacity (SMCC), anaerobic alactic muscle capacity (AAMC) (applying step ergometry), special muscle capacity in 10 s work by special kayak ergometer (DanSprint) and using 200 m simulation test were applied; workout with special ergometer following the special program was also carried out. Research was based on the methods provided by Skernevičius, Dadelienė (2004). The research data were analyzed applying statistical calculation methods; arithmetical means ( X ) and mean deviations (Sx) were calculated, and standard deviations (S), as well as variation coefficients (V) were figured out for indices dispersion. Indices of minimum and maximum value are provided to show their dispersion area. Pearson linear correlation method was applied establishing relations between achieved characters’ parameters. For comparative analysis of certain exceptional athletes’ indices, standardization method (Gonestas, Strielčiūnas, 2004) was applied. Preparing kayak rowers for 200 m event, it is recommended to pay attention to general body mass, and muscle mass in particular, as it should be developed in a special way and continuously.[...]Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij