Išeminiais sindromais sergančių ligonių kardiovaskulinių įvykių prognozės vertinimas vienų metų laikotarpiu

Išeminė širdies liga (IŠL) Europoje yra pagrindinė vyrų, vyresnių negu 45 metų amžiaus, ir moterų, vyresnių negu 65 metų amžiaus, mirties priežastis. Norint sumažinti gyventojų mirtingumą nuo IŠL, prailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę, tyrinėjami veiksniai bei mechanizmai, sukeliantys IŠL ir skatinantys ją progresuoti, jų sąsają su klinikine ligos eiga, gydymo taktika ir prognoze. Tyrimo tikslas – įvertinti ūminių ir lėtinių koronarinių sindromų stacionarinio gydymo informatyvius požymius ir jų reikšmę išgyvenamumui ir kardiovaskulinių įvykių – miokardo infarkto, insulto išsivystymo rizikai vienų metų laikotarpiu. Atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkti 3249 pacientai, kurie gydėsi KMU Kardiologijos klinikoje dėl IŠL – ūminio miokardo infarkto (MI), nestabiliosios krūtinės anginos (NKA), stabiliosios krūtinės anginos (SKA), IŠL be angininio sindromo Išeminės ligos klinikiniai sindromai buvo diagnozuoti pagal PSO nurodytus ir aprobuotus diagnostinius kriterijus. Į duomenų rinkimo anketą buvo įtraukti anamnezės duomenys, gretutinės ligos, būklė stacionarizavimo metu, stacionare taikytas medikamentinis ir intervencinis gydymas, reabilitacinis gydymas bei rekomenduotas gydymas namuose. 1999 pacientai buvo pakartotinai apklausti po vienų metų, įvertinta jų savijauta, vyraujantys simptomai, metų laikotarpiu taikytas gydymas bei baigtysIschemic heart disease (IHD) is the major cause of death in Europe among males over 45 years of age and among females aged over 65 years. In order to decrease mortality from IHD and to increase life expectancy in the affected population, studies have been undertaken to identify factors and mechanisms that cause IHD and promote its progression, and to clarify the relationships of these factors with the clinical course of the disease, the treatment and prognosis. The aim of the study was to evaluate the informative determinants of inpatient treatment of acute and chronic coronary syndromes, and to estimate the significance of these values for patients’ survival and the risk of cardiovascular events – myocardial infarction and stroke – within the period of one year. The study included 3249 patients who were treated for IHD in Kaunas University Cardiological department acute myocardial infarction (MI), unstable angina pectoris (UAP), stable angina pectoris (SAP), and IHD without the angina syndrome. Clinical syndromes of ischemic heart disease were diagnosed using the diagnostic criteria proposed and approved by the WHO. The data collection questionnaire included the anamnesis, data on concomitant diseases, patients’ condition on hospitalization, pharmacological and interventional treatment applied during hospitalization, rehabilitation treatment, and recommended home treatment. 1999 patients were repeatedly inquired after one year, and evaluation of their condition, predominant symptoms, applied treatment during the year, and disease outcomes was performedAplinkotyros katedraKauno medicinos universiteto Kardiologijos institutasVytauto Didžiojo universiteta

Short-term geomagnetic activity and emergency hospital admission for acute cardiac events

Trumpalaikiai geomagnetinio lauko svyravimai turi įtakos miokardo infarkto, širdies ritmo sutrikimų bei kitų kardiovaskulinių susirgimų rizikai. Darbe tirta trumpalaikio planetarinio geomagnetinio aktyvumo (GMA) svyravimo įtaka stacionarizavimų dėl ūmių kardialinių susirgimų (miokardo infarkto, nestabiliosios krūtinės anginos, paroksizminės tachikardijos bei prieširdžių virpėjimo) padažnėjimui paroje Saulės aktyvumo mažėjimo laikotarpiu. Analizei naudoti 2004-2007 m. paros vidutinio Ap indekso bei stacionarizavimų į Kauno Medicinos Universiteto Kardiologijos kliniką dėl minėtų susirgimų skaičių laiko sekos. Darbe vertinta penkių parų ekstremalaus geomagmetinio lauko (Ap indeksas mažesnis už I kvartilį arba didesnis už III kvartilį) įtaka stacionarizavimų skaičiaus padidėjimui, kontroliuojant savaitės, sezoniškumo bei metų įtaką. Nustatyta, kad ekstremalus GMA (Ap 13) prieš 2 paras didina stacionarizacijų dėl paroksizminės tachikardijos bei prieširdžių virpėjimo padažnėjimo riziką 1,64 karto (RS = 1,64, 95% PI 1,21-2,24), o ekstremaus GMA dviejų parų prieš stacionarizavimą laikotarpiu – 1,45 karto (RS = 1,45, 95% PI 1,07-1,97). Stacionarizacijų dėl nestabiliosios krūtinės anginos padažnėjimo riziką aukštas GMA (viršijantis III kvartilį) prieš 4 paras didina 1,54 karto (RS = 1,54, 95% PI 1,13-2,13). Stacionarizacijų dėl miokardo infarkto padažnėjimo riziką ekstremalus GMA paskutinių dviejų parų laikotarpiu didina 1,61 karto (RS = 1,61, 95% PI 1,11-2,34), o žemas GMA (neviršijantis I kvartilio) dviejų paskutinių parų laikotarpiu – 2,09 karto (RS = 2,09, 95% PI 1,38-3,17)In a time series studies, geomagnetic activity is known to be associated with rate of cardiovascular events. The objective of the study was to estimate association between Ap indexes and emergency hospital admission for myocardial infarction, unstable angina pectoris and paroxyzmal rhythmus disorders n in Kaunas within 2004-2007 periods. Associations were assessed using the multivariate logistic regression. Daily levels of Ap indexes, lagged 1 – 5 days, were related to the increase daily number of hospital admissions. Compare with moderate Ap in two previous days (Ap between 25th and 75th percentile), extreme Ap (Ap 75th percentile (13)) in two previous days increase risk for paroxyzmal rhythmus disorders in 1.45 (95% CI 1.07-1.97). Compare with moderate or high Ap in two previous days, low Ap (Ap 75th percentile) before 4 days days increase risk for unstable angina pectoris in 1.54 (95% CI 1.13-2.13).These findings suggest that planetary geomagnetic activity might bee associated with increase of emergency hospital admission for acute cardiac diseasesKauno medicinos universiteto Kardiologijos institutasVytauto Didžiojo universiteta

The relationship of hazardous space weather conditions and the risk of emergency hospital admissions for myocardial infarction during different stages of Solar activity

Aplinkotyros katedraLietuvos sveikatos mokslų universitetasVytauto Didžiojo universiteta

Priekinės–nugarinės ir priekinės–šoninės elektrodų pozicijos palyginimas atliekant elektrinę kardioversiją prieširdžių virpėjimui nutraukti

Objective. The aim of the study was to assess if the anterior–posterior electrode position for the conversion of atrial fibrillation using biphasic waveform shocks is more effective and needs less energy compared with the anterior–lateral position. Background. In several studies, anterior–posterior electrode position has been demonstrated to be superior to anterior–lateral position for the termination of atrial fibrillation using monophasic waveform shocks, but data regarding biphasic shocks are still emerging. Patients and methods. Our prospective, randomized study enrolled 103 consecutive patients with atrial fibrillation who were referred for elective cardioversion. The electrode position was randomly selected to be anterior–lateral (n=55) and anterior–posterior (n=48). A step-up protocol of 100, 150, 200, and 300 J biphasic truncated exponential waveform shocks was used. Results. Two groups with different paddle position were compared. There was no difference in age, gender, body mass index, ejection fraction, or left atrial size between the groups. Sinus rhythm restoration failed only in one patient in each group. Energy of 100 J was sufficiently effective in most patients in both groups. Conclusions. The anterior–posterior electrode position during transthoracic cardioversion using biphasic waveform shocks has no advantages compared with more comfortable and common anterior–lateral position

The associationon between short-term nitrogen dioxide pollution and emergency women hospital admission for heart attack in Kaunas

Oro tarša NO2 turi įtakos miokardo infarkto rizikai, didina stacionarizavimų ir ligonių apsilankymų pas kardiologą dėl išeminės širdies ligos dažnį. Darbe vertinta trumpalaikės oro taršos NO2 įtaka stacionarizavimų dėl pirmojo miokardo infarkto ir nestabiliosios krūtinės anginos padažnėjimui, kontroliuojant kitų aplinkos rodiklių įtaką. Analizei naudoti 2004-2006 m. paros vidutinės NO2 koncentracijos ir moterų stacionarizavimų į Kauno Medicinos Universiteto Kardiologijos (KMUK) kliniką skaičių laiko sekos. Darbe vertinta NO2 koncentracijos, temperatūros, temperatūros inversijos, slėgio bei santykinės drėgmės įtaka moterų stacionarizavimų skaičiaus padidėjimui. Nustatyta, kad NO2 koncentracijos padidėjimas 10 μg/m3 didina moterų stacionarizavimų dėl ūminių koronarinių sindromų padažnėjimų riziką 10 procentų (RS = 1,1, PI 0,98-1,23). Rudens mėnesiais NO2 koncentracijai padidėjus 10 μg/m3, rizika padidėja 27 procentais (RS = 1,27, PI 1,05-1,52). Stacionarizavimų padažnėjimo riziką reikšmingai mažina paros iki stacionarizavimo teigiama inversija – padidėjus inversijai 0,1 oC, rizika sumažėja 6% (RS = 0,94, PI 0,89-0,99)In a time series studies, air pollution was associated with specific cardiovascular mortality, but little is known about the short-term nitrogen dioxide (NO2) effects on acute heart attack risk. The objective of the study was to estimate association between NO2 exposure and emergency women hospital admission for myocardial infarction and unstable angina pectoris in Kaunas within 2004-2006 periods. Associations were assessed using the case-crossover method and multivariate logistic regression. Season was related to the women daily number of hospital admissions for heart attack. The hospital admission adjusted odds ratios for each 10μg/m3 increase in NO2 level was associated with a risk of heart attack admissions of 10% (OR=1.1, 95% confidence interval 0.98-1.23); in autumn of 27 % (OR=1.27, 95% confidence interval 1.05-1.52). These findings suggest that higher ambient NO2 levels might bee associated with increase of heart attack riskKauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas, [email protected] Didžiojo universiteta

The association between solar particle events, geomagnetic storms, and hospital admissions for myocardial infarction

Aplinkotyros katedraLietuvos sveikatos mokslų universitetasVytauto Didžiojo universiteta

The association between geomagnetic storms, solar particle events and hospital admissions for first myocardial infarction

Lietuvos sveikatos mokslų universiteta

The association between space weather conditions and emergency hospital admissions for myocardial infarction during different stages of solar activity

WOS:000389094300007. eISSN: 1879-1824A number of studies have established the effects of space weather on the human cardio-vascular system. We investigated whether geomagnetic storms (GS), solar proton events (SPEs), and X-class solar flare affect the risk of emergency hospitalization for acute myocardial infarction (MI) separately during declining (2004–2006) and rising (2010–2012) phases of solar activity. The data on hospital admissions for MI were obtained from the computer database of Lithuanian University of Health sciences from January 1, 2004 to December 31, 2012. We evaluated the associations between space weather conditions and the daily number of emergency admissions for MI by Poisson regression, controlling for seasonal variation and weekdays. During 2004–2006, an increase in the risk of hospital admission for MI was observed on days of the daily mean proton >10 MeV flux >100 pfu (by 63%, p10 MeV flux >100 pfu (by 52%, p=0.015) and on days of GS and 1–2 days after GS (by 17%, p=0.024)Aplinkotyros katedraLietuvos sveikatos mokslų universitetasVytauto Didžiojo universiteta

A possible association between space weather conditions and the risk of acute coronary syndrome in patients with diabetes and the metabolic syndrome

Online ISSN 1432-1254. WOS:000391821800014Hyperglycemia negatively affects cardiovascular variables that are also adversely affected by increased geomagnetic activity. It is likely that geomagnetic storms (GS) could have a stronger negative impact on these patients. We analyzed data on 1548 randomly selected patients with acute coronary syndrome (ACS) who were admitted inpatient treatment in Kaunas city, during 2000–2003. We evaluated the associations of GS, solar proton events (SPE), and high-speed solar wind (HSSW) (solar wind speed ≥600 km/s) with the risk of ACS in patients with diabetes mellitus (DM) and the metabolic syndrome (MS) by using logistic regression with categorical predictors. During days of HSSW, the risk of ACS in DM patients increased by 1.95 times (OR = 1.95, 95 % CI 1.36–2.79) as compared to days without either of these events or 2 days prior to or after them. In the multivariate model, the risk of ACS in DM patients was associated with days of HSSW and 1–2 days after (OR = 1.40, 95 % CI 1.01–1.93), with days of GS lasting >1 day and occurring on days of HSSW or 1–2 days after (OR = 2.31, 95 % CI 1.28–4.17), and with the onset of SPE (OR = 2.72 (1.09–6.83)). The risk of ACS in MS patients was associated with days of GS and 1–2 days prior or after GS (OR = 1.31 (1.00–1.73)); an additional impact was established if these days coincided with days of HSSW or 1–2 days before (OR = 2.16 (1.39–3.35)). These findings suggest that not only GS but also HSSW and changes in space weather conditions prior to SPE affect the human cardiovascular systemAplinkos tyrimų centrasAplinkotyros katedraLietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Influence of particulate matter on exacerbation of arterial hyerptension

Serija: Mokslas – Lietuvos ateitis“; ISSN 2029-5456, eISSN 2029-7149. eISBN 978-609-457-950-9Aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis yra aktuali ir vis didėjanti šių dienų problema, tikėtina, susijusi su arterinio kraujo spaudimo padidėjimu bei arterinės hipertenzijos išsivystymu. Tyrimas atliktas Kaune 2009–2011 m., analizei naudota paros kietųjų dalelių ≤10 μm koncentracijos, meteorologiniai rodiklių bei Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos iškvietimų į namus dėl arterinės hipertenzijos paūmėjimo duomenys. Paros kietųjų dalelių vidurkiai buvo nustatyti naudojant Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ir miesto savivaldybės ekologinio monitoringo stočių duomenis. Tyrimo tikslas buvo įvertinti aplinkos oro taršos poveikį kietosiomis dalelėmis arterinės hipertenzijos paūmėjimui, atsižvelgiant į iškvietimo laiką. Naudojome daugiaveiksnę Puasono regresiją, kietųjų dalelių poveikis vertintas standartizuotu rizikos santykiu su 95 % pasikliautinaisiais intervalais, kontroliuojant sezoniškumo, savaitės dienos, oro temperatūros, drėgmės, slėgio ir, vėjo greičio įtaką. Padidėjus vidutinei praėjusios savaitės po iškvietimo kietųjų dalelių koncentracijai 17 μ/m3 (interkvartiliniu rangu), iškvietimo dėl arterinės hipertenzijos paūmėjimo popietinėmis valandomis rizika padidėjo 1,04 karto (RS = 1,04, 95 % PI 1,00-1,08 p = 0,047). Esant dviejų parų vidutinei kietųjų dalelių koncentracijai virš 25 μ/m3, minėtos koncentracijos padidėjimas 17 μ/m3 sietinas su iškvietimo dėl arterinės hipertenzijos paūmėjimo naktį rizikos padidėjimu 1,05 karto (RS = 1,05, 95 % PI 1,01-1,09)Ambient air pollution with particulate matter is a relevant and increasing problem in these days. It can be related to the increase in arterial blood pressure and the development of arterial hypertension. The study was conducted between 2009 and 2011 in the city of Kaunas, Lithuania. The concentration of daily particulate matter of less than 10 μm in diameter, meteorological parameters and data of ambulance call-outs for arterial hypertension exacerbation were analysed. The daily average amounts of particulate matter were estimated according to the data provided by the Department of Environment of Kaunas and environmental monitoring stations of the Kaunas city municipality. The study aims to determine the environmental impact of air pollution with particulate matter to arterial hypertension exacerbation according to the time of ambulance call-out. Multivariate Poisson regression was used. The influence of particulate matter was assessed in a standardized risk ratio with 95% confidence intervals, controlling the influence of seasonality, day of the week, air temperature, humidity, barometric pressure and wind speed. The increase of the average concentration of particle matter by 17 μ/m3 (by interquartile rank) in the week after the call-out increased the call-out risk for arterial hypertension exacerbation in the afternoon hours 1.04 times (OR = 1.04, 95% CI, 1.00–1.08 p = 0,047). Increased two-day average of particulate matter concentration (exceeding 25 μ/m3, 17 μ/m3) increased the risk for call-outs due to arterial hypertension exacerbation in the night 1.05 times (OR = 1.05, 95% CI, 1.01– 1.09)Aplinkotyros katedraGamtos mokslų fakultetasLietuvos sveikatos mokslų universitetasVytauto Didžiojo universiteta