Integruotų ekspozicijos modelių taikymas nustatant kietųjų dalelių poveikį suaugusiųjų alergijų rizikai

The effects of exposure to environmental risk factors on human health raise concerns around the world. Air pollution is growing worse in urban areas due to the unbalanced development of urban spaces and the significant increase in emissions from mobile and stationary sources. Exposure to particulate matter can affect human respiratory system and have an adverse effect on respiratory disease including asthma, allergic rhinitis, and other allergic respiratory diseases. In this epidemiological study, the impact of particulate matter (PM10) on allergy risk in adults was assessed using objective methods of exposure assessment at the individual level. Personal exposure to PM10 was estimated based on each individual's daily movement patterns according to demographic and socioeconomic characteristics. The largest amount of time (66 %) was spent at home. Individuals spent 19 % of their daily time at work, 8 % of time – in other indoor microenvironments and from 2 % to 3 % of their time outdoors, walking and in transit. Home exposure accounted for the largest part (65.4 %) of total personal exposure to PM10. On average, 35 % of total personal exposure to PM10 was received in other non-home microenvironments. Allergy risk increased statistically significantly with increasing exposure to particulate matter. Adults exposed to the highest levels of PM10 exposure had a twice higher risk of allergies than adults exposed to the lowest levels of PM10 exposure. The results of this study have practical relevance for assessment of personal exposure to environmental factors and its impact on health effects. This research work provides new knowledge about the relationship between particulate matter and adult health and the application of objective methods and technologies for assessing personal exposure.Kenksmingų aplinkos veiksnių ekspozicijos poveikis žmonių sveikatai kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Neigiami oro kokybės pokyčiai vyksta dėl gausių emisijų iš transporto, pramonės ir energetikos įmonių bei nesubalansuotos miesto erdvių plėtros. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis gali turėti įtakos kvėpavimo takų, tarp jų ir alergijų, rizikai. Šiame epidemiologiniame tyrime, naudojant objektyvius aplinkos veiksnių ekspozicijos nustatymo metodus, nustatytas kietųjų dalelių (KD10) poveikis suaugusiųjų alergijų rizikai individo lygmenyje. Nustatyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp suaugusiųjų alergijų rizikos ir kietųjų dalelių ekspozicijos, kurios poveikis sveikatai priklauso nuo gyvenamosios ir darbo aplinkų oro kokybės, individo gyvenimo būdo ir elgsenos, socialinių ir ekonominių veiksnių, lemiančių KD10 ekspozicijos dydį. Naudojant GPS ir akselerometro daviklius, buvo nustatyta, kad 66 % viso paros laiko asmenys praleido namuose, 19 % – darbo aplinkoje, 8 % – kitose vidaus aplinkose ir nuo 2 iki 3 % paros laiko – lauko, ėjimo ir važiavimo aplinkose. Didžiausią dalį (65,4 %) individualios KD10 ekspozicijos sudarė namų aplinkoje gaunama ekspozicija, o vidutiniškai 35 % individualios ekspozicijos sudarė kitose ne namų aplinkose gaunama ekspozicija. Didėjant individualiai KD10 ekspozicijai, statistiškai reikšmingai du kartus padidėja alerginių ligų rizika suaugusiems. Gauti rezultatai teikia naujų žinių apie kietųjų dalelių ryšį su suaugusiųjų sveikata bei šiuolaikinių technologijų taikymą nustatant aplinkos veiksnių individualią ekspoziciją

Integruotų ekspozicijos modelių taikymas nustatant kietųjų dalelių poveikį suaugusiųjų alergijų rizikai

The effects of exposure to environmental risk factors on human health raise concerns around the world. Air pollution is growing worse in urban areas due to the unbalanced development of urban spaces and the significant increase in emissions from mobile and stationary sources. Exposure to particulate matter can affect human respiratory system and have an adverse effect on respiratory disease including asthma, allergic rhinitis, and other allergic respiratory diseases. In this epidemiological study, the impact of particulate matter (PM10) on allergy risk in adults was assessed using objective methods of exposure assessment at the individual level. Personal exposure to PM10 was estimated based on each individual's daily movement patterns according to demographic and socioeconomic characteristics. The largest amount of time (66 %) was spent at home. Individuals spent 19 % of their daily time at work, 8 % of time – in other indoor microenvironments and from 2 % to 3 % of their time outdoors, walking and in transit. Home exposure accounted for the largest part (65.4 %) of total personal exposure to PM10. On average, 35 % of total personal exposure to PM10 was received in other non-home microenvironments. Allergy risk increased statistically significantly with increasing exposure to particulate matter. Adults exposed to the highest levels of PM10 exposure had a twice higher risk of allergies than adults exposed to the lowest levels of PM10 exposure. The results of this study have practical relevance for assessment of personal exposure to environmental factors and its impact on health effects. This research work provides new knowledge about the relationship between particulate matter and adult health and the application of objective methods and technologies for assessing personal exposure.Kenksmingų aplinkos veiksnių ekspozicijos poveikis žmonių sveikatai kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Neigiami oro kokybės pokyčiai vyksta dėl gausių emisijų iš transporto, pramonės ir energetikos įmonių bei nesubalansuotos miesto erdvių plėtros. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis gali turėti įtakos kvėpavimo takų, tarp jų ir alergijų, rizikai. Šiame epidemiologiniame tyrime, naudojant objektyvius aplinkos veiksnių ekspozicijos nustatymo metodus, nustatytas kietųjų dalelių (KD10) poveikis suaugusiųjų alergijų rizikai individo lygmenyje. Nustatyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp suaugusiųjų alergijų rizikos ir kietųjų dalelių ekspozicijos, kurios poveikis sveikatai priklauso nuo gyvenamosios ir darbo aplinkų oro kokybės, individo gyvenimo būdo ir elgsenos, socialinių ir ekonominių veiksnių, lemiančių KD10 ekspozicijos dydį. Naudojant GPS ir akselerometro daviklius, buvo nustatyta, kad 66 % viso paros laiko asmenys praleido namuose, 19 % – darbo aplinkoje, 8 % – kitose vidaus aplinkose ir nuo 2 iki 3 % paros laiko – lauko, ėjimo ir važiavimo aplinkose. Didžiausią dalį (65,4 %) individualios KD10 ekspozicijos sudarė namų aplinkoje gaunama ekspozicija, o vidutiniškai 35 % individualios ekspozicijos sudarė kitose ne namų aplinkose gaunama ekspozicija. Didėjant individualiai KD10 ekspozicijai, statistiškai reikšmingai du kartus padidėja alerginių ligų rizika suaugusiems. Gauti rezultatai teikia naujų žinių apie kietųjų dalelių ryšį su suaugusiųjų sveikata bei šiuolaikinių technologijų taikymą nustatant aplinkos veiksnių individualią ekspoziciją.Aplinkotyros katedraGamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

The assessment of the impact of particulate matter on allergy risk in adults by integrating exposure models

Kenksmingų aplinkos veiksnių ekspozicijos poveikis žmonių sveikatai kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Neigiami oro kokybės pokyčiai vyksta dėl gausių emisijų iš transporto, pramonės ir energetikos įmonių bei nesubalansuotos miesto erdvių plėtros. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis gali turėti įtakos kvėpavimo takų, tarp jų ir alergijų, rizikai. Šiame epidemiologiniame tyrime, naudojant objektyvius aplinkos veiksnių ekspozicijos nustatymo metodus, nustatytas kietųjų dalelių (KD10) poveikis suaugusiųjų alergijų rizikai individo lygmenyje. Nustatyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp suaugusiųjų alergijų rizikos ir kietųjų dalelių ekspozicijos, kurios poveikis sveikatai priklauso nuo gyvenamosios ir darbo aplinkų oro kokybės, individo gyvenimo būdo ir elgsenos, socialinių ir ekonominių veiksnių, lemiančių KD10 ekspozicijos dydį. Naudojant GPS ir akselerometro daviklius, buvo nustatyta, kad 66 % viso paros laiko asmenys praleido namuose, 19 % – darbo aplinkoje, 8 % – kitose vidaus aplinkose ir nuo 2 iki 3 % paros laiko – lauko, ėjimo ir važiavimo aplinkose. Didžiausią dalį (65,4 %) individualios KD10 ekspozicijos sudarė namų aplinkoje gaunama ekspozicija, o vidutiniškai 35 % individualios ekspozicijos sudarė kitose ne namų aplinkose gaunama ekspozicija. Didėjant individualiai KD10 ekspozicijai, statistiškai reikšmingai du kartus padidėja alerginių ligų rizika suaugusiems. Gauti rezultatai teikia naujų žinių apie kietųjų dalelių ryšį su suaugusiųjų sveikata bei šiuolaikinių technologijų taikymą nustatant aplinkos veiksnių individualią ekspoziciją.The effects of exposure to environmental risk factors on human health raise concerns around the world. Air pollution is growing worse in urban areas due to the unbalanced development of urban spaces and the significant increase in emissions from mobile and stationary sources. Exposure to particulate matter can affect human respiratory system and have an adverse effect on respiratory disease including asthma, allergic rhinitis, and other allergic respiratory diseases. In this epidemiological study, the impact of particulate matter (PM10) on allergy risk in adults was assessed using objective methods of exposure assessment at the individual level. Personal exposure to PM10 was estimated based on each individual's daily movement patterns according to demographic and socioeconomic characteristics. The largest amount of time (66 %) was spent at home. Individuals spent 19 % of their daily time at work, 8 % of time – in other indoor microenvironments and from 2 % to 3 % of their time outdoors, walking and in transit. Home exposure accounted for the largest part (65.4 %) of total personal exposure to PM10. On average, 35 % of total personal exposure to PM10 was received in other non-home microenvironments. Allergy risk increased statistically significantly with increasing exposure to particulate matter. Adults exposed to the highest levels of PM10 exposure had a twice higher risk of allergies than adults exposed to the lowest levels of PM10 exposure. The results of this study have practical relevance for assessment of personal exposure to environmental factors and its impact on health effects. This research work provides new knowledge about the relationship between particulate matter and adult health and the application of objective methods and technologies for assessing personal exposure

The assessment of the impact of particulate matter on allergy risk in adults by integrating exposure models

Kenksmingų aplinkos veiksnių ekspozicijos poveikis žmonių sveikatai kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Neigiami oro kokybės pokyčiai vyksta dėl gausių emisijų iš transporto, pramonės ir energetikos įmonių bei nesubalansuotos miesto erdvių plėtros. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis gali turėti įtakos kvėpavimo takų, tarp jų ir alergijų, rizikai. Šiame epidemiologiniame tyrime, naudojant objektyvius aplinkos veiksnių ekspozicijos nustatymo metodus, nustatytas kietųjų dalelių (KD10) poveikis suaugusiųjų alergijų rizikai individo lygmenyje. Nustatyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp suaugusiųjų alergijų rizikos ir kietųjų dalelių ekspozicijos, kurios poveikis sveikatai priklauso nuo gyvenamosios ir darbo aplinkų oro kokybės, individo gyvenimo būdo ir elgsenos, socialinių ir ekonominių veiksnių, lemiančių KD10 ekspozicijos dydį. Naudojant GPS ir akselerometro daviklius, buvo nustatyta, kad 66 % viso paros laiko asmenys praleido namuose, 19 % – darbo aplinkoje, 8 % – kitose vidaus aplinkose ir nuo 2 iki 3 % paros laiko – lauko, ėjimo ir važiavimo aplinkose. Didžiausią dalį (65,4 %) individualios KD10 ekspozicijos sudarė namų aplinkoje gaunama ekspozicija, o vidutiniškai 35 % individualios ekspozicijos sudarė kitose ne namų aplinkose gaunama ekspozicija. Didėjant individualiai KD10 ekspozicijai, statistiškai reikšmingai du kartus padidėja alerginių ligų rizika suaugusiems. Gauti rezultatai teikia naujų žinių apie kietųjų dalelių ryšį su suaugusiųjų sveikata bei šiuolaikinių technologijų taikymą nustatant aplinkos veiksnių individualią ekspoziciją.The effects of exposure to environmental risk factors on human health raise concerns around the world. Air pollution is growing worse in urban areas due to the unbalanced development of urban spaces and the significant increase in emissions from mobile and stationary sources. Exposure to particulate matter can affect human respiratory system and have an adverse effect on respiratory disease including asthma, allergic rhinitis, and other allergic respiratory diseases. In this epidemiological study, the impact of particulate matter (PM10) on allergy risk in adults was assessed using objective methods of exposure assessment at the individual level. Personal exposure to PM10 was estimated based on each individual's daily movement patterns according to demographic and socioeconomic characteristics. The largest amount of time (66 %) was spent at home. Individuals spent 19 % of their daily time at work, 8 % of time – in other indoor microenvironments and from 2 % to 3 % of their time outdoors, walking and in transit. Home exposure accounted for the largest part (65.4 %) of total personal exposure to PM10. On average, 35 % of total personal exposure to PM10 was received in other non-home microenvironments. Allergy risk increased statistically significantly with increasing exposure to particulate matter. Adults exposed to the highest levels of PM10 exposure had a twice higher risk of allergies than adults exposed to the lowest levels of PM10 exposure. The results of this study have practical relevance for assessment of personal exposure to environmental factors and its impact on health effects. This research work provides new knowledge about the relationship between particulate matter and adult health and the application of objective methods and technologies for assessing personal exposure.Aplinkotyros katedraGamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

The application of ADMS-Urban model to determine the dispersion of nitrogen dioxide in Kaunas city

Vienas iš aplinkos oro kokybės vertinimo metodų, leidžiantis skaičiuoti arba prognozuoti oro užterštumo lygį ir tiksliau įvertinti erdvinį teršalų pasiskirstymą mieste, yra oro teršalų sklaidos modeliavimas. Šio darbo tikslas yra nustatyti oro taršos azoto dioksidu (NO2) sklaidą taikant ADMS-Urban dispersijos modelį Kauno mieste.Modelling of air pollution dispersion is one of the ambient air quality assessment methods, allowing to run or to predict air pollution and accurately assess the spatial distribution of pollutants in the city. The study aim was to determine the dispersion of nitrogen dioxide (NO2)using ADMS-Urban dispersion model in Kaunas city.Vytauto Didžiojo universiteta

Residential indoor pollution by nitrogen dioxide: conference series

Article no. 042083According to the Environmental Protection Agency, indoor air quality (IAQ) is defined as air quality within and around buildings and structures and it is related to the health and comfort of building occupants. A better understanding of IAQ is essential, since people spend more than 90 percent of their time indoors. The greatest amount of time spent indoors is at home, so it is important to control indoor air pollution and to reduce the risk of health effects related with indoor air pollutants exposure. The aim of this study was to determine indoor air pollution of nitrogen dioxide (NO2) in different seasons and to compare indoor and outdoor NO2 concentrations. The sampling of NO2 was performed in cold, warm and intermediate seasons using passive sampling technique inside and outside of the residential houses. The results of the study showed that the average NO2 concentration in cold season was 10.5 µg/m3 and 20.0 µg/m3 , respectively in indoor and outdoor air. The lowest indoor and outdoor levels of NO2 were observed in warm season, 9.7 and 11.3 µg/m3 , respectively. The strongest positive relationship between indoor and outdoor concentrations of NO2 was determined in warm seasonAplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta

The statistical evaluation and comparison of ADMS-Urban model for the prediction of nitrogen dioxide with air quality monitoring network

In many countries, road traffic is one of the main sources of air pollution associated with adverse effects on human health and environment. Nitrogen dioxide (NO2) is considered to be a measure of traffic-related air pollution, with concentrations tending to be higher near highways, along busy roads, and in the city centers, and the exceedances are mainly observed at measurement stations located close to traffic. In order to assess the air quality in the city and the air pollution impact on public health, air quality models are used. However, firstly, before the model can be used for these purposes, it is important to evaluate the accuracy of the dispersion modelling as one of the most widely used method. The monitoring and dispersion modelling are two components of air quality monitoring system (AQMS), in which statistical comparison was made in this research. The evaluation of the Atmospheric Dispersion Modelling System (ADMS-Urban) was made by comparing monthly modelled NO2 concentrations with the data of continuous air quality monitoring stations in Kaunas city. The statistical measures of model performance were calculated for annual and monthly concentrations of NO2 for each monitoring station site. The spatial analysis was made using geographic information systems (GIS). The calculation of statistical parameters indicated a good ADMS-Urban model performance for the prediction of NO2. The results of this study showed that the agreement of modelled values and observations was better for traffic monitoring stations compared to the background and residential stationsAplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta

Association between leisure-time physical activity and the risk of chronic diseases

Article no. ckz186.195Background According to the World Health Organization, non-communicable diseases or chronic diseases, account for 71 percent of all deaths globally, affecting individuals of all age groups and countries. Epidemiological studies have shown an association between a lack of physical activity (PA) and the risk of raised blood pressure, increased body mass index and obesity that can lead to chronic diseases. Methods The aim of the study was to assess the relationship between leisure-time PA and the risk of chronic diseases among adult population. We conducted a cross-sectional study of 470 men and 641 women who participated in “The Impact of Sustainable Mobility, Physical Activity and Environmental Factors on Urban Population Health Study (ISMA)” in Lithuania. Leisure-time PA was self-reported and divided into three levels: low, moderate and high. Logistic regression was used to estimate adjusted odds ratios (ORs) of chronic diseases according to leisure-time PA. Results More than half (55%) of the study population engaged in a moderate intensity PA and 12% of participants engaged in a high intensity leisure-time PA. Men 1.6 times more often than women reported engaging in a high intensity PA in leisure time (p = 0.004). Adults who engaged in low intensity leisure-time PA had almost 3 times (OR = 2.91; 95% confidence interval (CI) 1.62-5.24) higher risk of chronic diseases, whereas those adults who reported moderate intensity leisure-time PA had an OR of 1.63 (95% CI 0.92-2.87) compared to individuals who engaged in a high-level PA. Conclusions Our findings suggest that high levels of leisure-time PA could reduce the risk of chronic diseases and this effect was significantly stronger in men. Key messages Global decline in PA is related to inaction during leisure time and sedentary behaviour at work and at home that has a major health impact worldwide.[...]Aplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta

The measurements of indoor concentration of nitrogen dioxide using passive sampling

Aplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta

Comparison of nitrogen dioxide pollution for different commuting modes in Kaunas

World Academy of Science, Engineering and Technology (WASET) conference, February 23-24, 2015 Paris, FranceAplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta